Lietuvos gyventojai daugiau nei du mėnesius galės gyventi ramiau, nebijodami, kad bus keliami mokesčiai ar priimami žalingi įstatymai, mat šeštadienį, sugiedoję „Tautišką giesmę“, parlamentarai užbaigė pavasario sesiją ir pradėjo paskutines savo kadencijos atostogas. Politologai sako, kad dar nebuvo nė vienos kadencijos Seimo, kurio reitingai būtų tokie žemi kaip šio. Tai nulėmė daugybė priežasčių. „Dar šitos kadencijos Seimas išsiskyrė ir tuo, kad jame kur kas daugiau populistų, nei būdavo anksčiau. Rinkėjai nusivylė tradicinėmis partijomis, todėl balsavo už politikoje dar nebuvusius žmones. Taip pat perdėtas dėmesys buvo skiriamas šeimos sampratai ir homoseksualams. Juk kuo didesnis triukšmas keliamas, tuo labiau į homoseksualus yra atkreipiamas dėmesys. Aišku, tai susiję ir su tuo, kad patys homoseksualai ėmė aktyviau reikštis“, – reziumavo politologas profesorius Antanas Kulakauskas.
I.Degutienė, priešingai nei politologai, perdėtą parlamentarų politikavimą įvairiais klausimais išskyrė kaip pagirtiną dalyką ir vadino jį parlamentinės kontrolės sustiprėjimu. „Palyginti kokia buvo parlamentinė kontrolė anksčiau ir dabar, tai yra kaip diena ir naktis“, – pasidžiaugė Seimo vadovė. RESPUBLIKA
Politikos apžvalgininkai teigia, jog pasibaigusią pavasarinę Seimo sesiją lydi parlamentarų nesugebėjimas susitarti esminiais klausimais. Tai geriausiai iliustruoja paskutinis Seimo posėdis, per kurį seimūnai kibo vieni kitiems į atlapus. Sociologų nuomone, parlamentarai jau pradeda ruoštis artėjantiems rinkimams. Šeštadienį baigėsi pavasarinė Seimo sesija, kurią vainikavo parlamentaro Petro Gražulio ir Pauliaus Saudargo apsistumdymas. P.Saudargui nepatiko iš tribūnos skambanti kritika, todėl jis patraukė P.Gražuliui aiškinti savo tiesų.
Politologas Algis Krupavičius teigia, jog Seime juntama rudenį vyksiančių rinkimų įtaka, o parlamentarų nesugebėjimą susitarti jis vadina didžiausia pavasarinės sesijos problema. „Artėjančių rinkimų nuotaika jaučiasi. Svarbiausi darbai buvo nukelti į plenarinės sesijos pabaigą. Tai balsavimai dėl Visagino atominės elektrinės. Vyriausybė ir Seimo dauguma įdėjo daug pastangų, kad sprendimai būtų priimti. Tiesa, neaišku, ar jie nebus revizuoti naujai išrinkto Seimo. Didžiausia valdančiųjų problema yra nesugebėjimas susitarti su opozicija“, – sakė jis. VAKARO ŽINIOS
Po Lietuvą buvo pasklidusi pribloškianti naujiena: šalies miškininkai už 43 milijonus litų pirko neva niekam tikusią miško gaisrų stebėjimo sistemą, kuri atseit skirta tik miestų gatvėms stebėti. Miškingose vietovėse gyvenantys žmonės lyg susitarę ėmė viešai guostis, kad aukštuose telekomunikacijų bokštuose įrengtos kameros stebi jų privatų gyvenimą ir taip pažeidžia pilietines teises. Ne gana to, brangi įranga esą buvusi visai nereikalinga, ji tik atimanti darbą iš žmonių, kurie anksčiau dirbo priešgaisrinėje miškų sistemoje. Gandai pamažu aprimo, tačiau intriga nedingo. Kodėl staiga atsibudo Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas Žydrūnas Plytnikas ir apskundė Europai neva neskaidrų Lietuvos miškininkų pirkinį? Ar tiktai pareigūno taip pasielgti nepaskatino teismų prispausta jo paties uodega? LIETUVOS RYTAS
Per nuolatines savivaldybės administracijos reorganizacijas ir šiltų vietų saviesiems paieškas miesto valdžia visiškai užmiršo valstybės ir ES įpareigojimą mažinti triukšmą. Neaišku, kur valdininkai padėjo šimtus tūkstančių litų. „Neįsivaizduoju, kaip per penkerius metus kai kurios savivaldybės sugebėjo visiškai nieko nenuveikti. Ir tik po valstybės kontrolės audito, kai jau baigiasi nustatytas darbų terminas, jos staiga atsitokėjo ir puolė skelbti viešuosius konkursus, kurie dar tik pradės kurti strateginius triukšmo žemėlapius“, – stebėjosi Valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Romualda Jasiulionienė. Valstybės kontrolės audito duomenimis, labiausiai neveiklumu išsiskyrė Kaunas. Kaunas žaidžia reformas, valstybei gresia sankcijos. KAUNO DIENA
Lietuvą ir Gruziją sieja ne tik ilgametės draugystės saitai, bet ir bendros problemos: emigracija, sudėtinga geopolitinė padėtis, energetinės nepriklausomybės siekiai, finansų krizė, neprognozuojami kaimynai ar net mūsų atžvilgiu pasaulio „didžiųjų“ taikomi dvejopi standartai. Apie visa tai „Respublika“ kalbėjosi su Gruzijos ambasadoriumi Georgijumi Kerdikošviliu. „Gruzija – sudėtinė pasaulio dalis ir savaime aišku, kad globalinė krizė pasireiškia ir pas mus. Nors noriu pažymėti, kad Gruzija finansinę krizę išgyveno palyginti nesudėtingai ir nesusidūrė su rimtomis problemomis. Taip pat reikia pabrėžti, kad 2008 metais Gruzija patyrė dvigubą sukrėtimą: pirma, globalios finansų krizės poveikį, o antra – Rusijos agresiją ir okupaciją. Nepaisant to, Gruzijoje nebuvo finansinių įsipareigojimų nevykdymo, nebankrutavo nė vienas bankas, nė viena didesnė kompanija. Nei valstybinės, nei privačios kompanijos didesniu mastu nevykdė darbuotojų atleidimo. Nesumažėjo nei pensijos, nei socialinės išmokos“, – sakė Gruzijos ambasadorius G.Kerdikošvilis. – „Mūsų santykius čia turbūt geriausiai iliustravo Europos krepšinio čempionatas, kai lietuviai su gruzinais kartu surengė didžiulę draugystės šventę. Mes norėjome padėkoti lietuvių tautai už tą milžinišką pagalbą mums, antra vertus, norėjome parodyti ir savo kultūrą. Beje, pagal gruzinų studentų srautą į kitas šalis Lietuva yra pirmoje vietoje, o tai, sutikite, taip pat yra objektyvus mūsų santykių rodiklis.“ RESPUBLIKA
Vykdydama švietimo reformą Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) gali pasigirti tik vienu geru darbu – mokyklos gauna vis daugiau geltonųjų autobusiukų. Tą ji ir daro. Praėjusią savaitę nupirktos dar 36 transporto priemonės. Tačiau toks bandymas užglaistyti situaciją pasiteisina tik iš dalies, mat apie darbo netenkančius mokytojus ir sukeliamus nepatogumus moksleiviams niekas nekalba. Nors nuo 2000 metų šalies mokykloms atiteko 598 geltonieji autobusiukai, uždarytų mokyklų skaičius gerokai įspūdingesnis. Nuo 2000 metų duris užvėrė 1054 švietimo įstaigos. VAKARO ŽINIOS
NATO standartų neatitinkantys Kalašnikovo automatai Aljanso valstybėse išimti iš ginkluotės. Jais nesinaudoja ir Lietuvos kariuomenė. Tačiau Kalašnikovais, kad ir kaip kurioziškai tai skambėtų, ginkluoti mūsų pasieniečiai bei įkalinimo įstaigų apsaugos pareigūnai. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Gediminas Kirkilas, kuris jame dirbo ir Lietuvai prisidėjus prie NATO, stebisi, kad Lietuvoje Kalašnikovų turi pasieniečiai ir įkalinimo įstaigų pareigūnai. „Esame NATO nariai, tad ginkluotė visur turtų būti suvienodinta“, – pažymėjo jis. LIETUVOS ŽINIOS
Šiaulių tardymo izoliatorius ir Šiaulių turizmo informacijos centras oficialia sutartimi įsipareigojo bendradarbiauti tvarkant miesto aplinką. Tikimasi, kad toks bendradarbiavimas bus naudingas miestui bei padės nuteistiesiems integruotis į visuomeninį gyvenimą.. Gali būti, kad pirmuosius bendradarbiavimo rezultatus miestiečiai pamatys jau netrukus. Šiuo metu džiovinama mediena, kuri bus panaudota mieste stovintiems seniesiems suoliukams atnaujinti. Planuojama, kad nuteistieji ne tik naujam gyvenimui prikels senus suolus, bet ir atnaujins afišų stulpus. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
