„Jokiu būdu negalima pasveikinti prezidentės už jos paramą Vyriausybei, kurios ekonominė politika tiesiog pražūtinga“, – mano europarlamentaras, opozicinės Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas. Jis teigė nesutinkąs, kad D. Grybauskaitė su Vyriausybe išgelbėjo Lietuvos ekonomiką ar valstybę nuo bankroto, nes Vyriausybė atvedė valstybę prie bankroto slenksčio. „Dabartinė Vyriausybės politika, kurią prezidentė palaiko, ekonomiškai yra pražūtinga valstybei. Turint tokį žmonių pasitikėjimą buvo galima ne tik ką nors nuveikti – buvo galima labai daug nuveikti, bet nenuveikta nieko doro ir prarasta daug brangaus laiko“, – sakė V. Uspaskichas. Jis taip pat kalbėjo apie paradoksą, kad visuomenė nepatenkinta Vyriausybe, bet patenkinta prezidente – pasak jo, „taip yra turbūt todėl, kad valstybės vadovė tautai suteikė šiuo metu labai reikalingą moralinę paramą“. KAUNO DIENA
„Tai buvo didžiulis stimulas visoms demokratinėms jėgoms Tarybų Sąjungos teritorijoje ateiti į pagalbą mums. Kilo daugybė įvairių protesto bangų. Jei ne šie įvykiai, nebūtų nei pučo gynybinių barikadų Maskvoje, nei TSRS žlugimo tokiu būdu, kaip jis įvyko. Taip, būtų buvęs kitoks žlugimas, bet tada TSRS būtų nuleista ant bėgių ir būtų paversta nepriklausomų valstybių sandrauga. Taigi šie įvykiai Lietuvoje – didžiulis lūžis, po kurio keitėsi pasaulio istorijos kryptys, ir tikrai tai ne mūsų skausmo, o pergalės diena“, – apie šiemet jau 21–ą kartą minimą Sausio 13-ąją sakė pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos krašto apsaugos ministras, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Audrius Butkevičius. Ir vis dėlto iki šiol per 21 metus apie Sausio 13-osios įvykius yra pasirodžiusi tik viena knygelė, išleista tais pačiais metais, kur įvykių liudininkai dalijasi prisiminimais...
„Bijau, kad istorija apie Sausio 13-ąją nebus parašyta dėl labai aiškių priežasčių. Kaip parašyti istoriją apie tuos dalykus, kurie dar vyksta, yra politiškai slidūs arba vyksta teisiniai tyrimai? O kadangi teisiniai tyrimai visą laiką vyks, nes byla įvardyta kaip nusikaltimas žmogiškumui, bijau, kad tai bus amžina byla, ir niekas neparašys istorijos nei apie Sausio 13-ąją, nei apie vėlesnius įvykius“, – mano Medininkų tragediją išgyvenęs Lietuvos evangelikų reformatų vyskupas Tomas Šernas. Kodėl šis laikotarpis taip istorikų apleistas? Kodėl jis neįdomus tiems, kurie dabar yra valdžioje? Galų gale, kokie procesai tada vyko iš tikrųjų? Apie tai „Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo“ apskritojo stalo diskusijoje, be paminėtųjų, kalbėjosi Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininko pavaduotojas, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Kazimieras Motieka, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Zigmas Vaišvila ir žalgirietis Gediminas Jakavonis – „Dar kartą apie Sausio 13-ąją“. RESPUBLIKA
Iki Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės darbo pabaigos liko apie 9–10 mėnesių. Energetika, įskaitant šilumos kainas, socialinės pertvarkos, finansinė drausmė, kova su korupcija – tai pagrindiniai Vyriausybės darbai, išvardyti prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikime su ministrais. D. Grybauskaitė tradiciškai metų pradžioje susitinka su Vyriausybe, kad aptartų svarbiausius tų metų darbus. Ketvirtadienį po susitikimo surengtoje vos keliolikos minučių spaudos konferencijoje valstybės vadovė pabrėžė, kad šie metais bus sudėtingi. „Todėl ir toliau reikės vykdyti atsakingą ekonominę politiką“, – pabrėžė ji ir finansinę drausmę įvardijo kaip vieną svarbiausių iššūkių artėjant šių metų spalį vyksiantiems Seimo rinkimams ir Vyriausybės pasikeitimui po jų. Vyriausybė paraginta ir toliau laikytis finansinio stabilumo, fiskalinės drausmės politikos, neišlaidauti. „Negali būti tokių nesusipratimų kaip brangus važinėjimas net ir už Europos pinigus į visokius kurortus, egzotiškas konferencijas ir taip toliau“, – pabrėžė ji. „Prezidentė liepė dirbti atsakingai“. KAUNO DIENA
Kadencijos mediumo proga pas save į Prezidentūrą išsikvietusi visą Ministrų kabinetą šalies vadovė Dalia Grybauskaitė Vyriausybei beveik nieko gero apie jos darbą pasakyti negalėjo. O kritikos pažėrė tiek, kad ir premjeras, ir visi ministrai turėjo jaustis itin nepatogiai. Vyriausybės narius D. Grybauskaitė smarkiai kritikavo ne tik susitikimo su jais metu, bet ir per kadencijos mediumo proga surengtą spaudos konferenciją. Tiesa, anot D. Grybauskaitės, penkioliktoji Vyriausybė sunkmečiu suvaldė finansinę krizę, tačiau šalies ir toliau laukia įtempti metai bandant susidoroti su euro zonos skolų krizės pasekmėmis ir mažinti gilėjančią socialinę atskirtį. Vyriausybei kliuvo ir dėl planuojamo pirmininkavimo ES biudžeto dydžio. D. Grybauskaitė premjerą ir ministrus taip pat paragino neieškoti visais atvejais kaltų kitur, o pripažinti ir savo kaltę. Pavyzdžiui, dėl stringančių Ignalinos jėgainės uždarymo darbų. „D. Grybauskaitė Vyriausybei davė pylos“. RESPUBLIKA
Pasak politologo Vytauto Dumbliausko, „svarbiausias prezidentės vaidmuo yra tas, kad ji suteikia žmonėms didelę viltį... Prezidentė pradėjo aktyviai kištis į vidaus politiką, ir tai yra gerai. Nes turime patirtį, kai politikai tvarko savo reikalus, o prezidentas tik stebi ir moralizuoja, nors vagystės vyko toliau“. „Iš nesėkmių – galbūt tai buvo bandymas gerinti santykius su Aleksandru Lukašenka, bet tai juk buvo ne prezidentės iniciatyva, o Europos Sąjungos bendra nuostata. Tad net nevadinčiau to nesėkme, kaip ir dėl suprastėjusių santykių su Lenkija, nes mūsų kaltės nėra, o tik veikia didžiuliai geopolitiniai žaidimai“, – sakė V. Dumbliauskas. VAKARO ŽINIOS
Kosmoso mokslo ir technologijų institutas į kosmosą planuoja paleisti pirmą lietuvišką palydovą. Pasak instituto direktoriaus plėtrai Sauliaus Lapienio, palydovo konstravimas ir iškėlimas į kosmosą Lietuvai „įkandamas“ – tik vienas milijonas litų... Dalį lėšų planuojama gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Palydovo paleidimas galėtų būti finansuojamas pagal ES QB50 programą. Institutas yra pateikęs paraišką dalyvauti konkurse dar prieš metus, artimiausiu metu paaiškės, ar palydovo paleidimas bus finansuojamas. S. Lapienio teigimu, Lietuva su kosmoso šalimis – JAV, Rusija ar Prancūzija – nerungtyniaus ir konstruos nedidelį nanopalydovą, kuris svers per 3 kilogramus. Teigiama, jog lietuviškas palydovas į kosmosą gali pakilti jau kitąmet. „Gal kitąmet jau kilsime į kosmosą?“ RESPUBLIKA
Po ketvirtadienį įvykusios iškilmingos premjeros, šiandien filmas „Miegančių drugelių tvirtovė“ pradeda kelionę po septynių Lietuvos miestų kino teatrus. Kino režisierius Algimantas Puipa šį filmą sukūrė pagal to paties pavadinimo Jurgos Ivanauskaitės romaną. „Miegančių drugelių tvirtovės“ kelionė po Lietuvą taps baigiamuoju anksti mirusios rašytojos 50-mečio minėjimo akcentu. „Atveria moters sielą“. LIETUVOS RYTAS
Prieš trejus metus kraupią studento medžioklę surengusi dvylikos panevėžiečių gauja sulaukė atpildo. Pagrindiniai žiaurios egzekucijos dalyviai už grotų turės praleisti po keliolika metų. 24 metų sūnaus Dainiaus netekę panevėžiečiai Romas ir Nijolė Siriūnai trečiadienį teisme vėl braukė ašaras. Jų sūnus mirė praėjus kelioms dienoms po to, kai buvo žiauriai sumuštas ir apšaudytas į galvą Kristaus Karaliaus katedros šventoriuje Panevėžyje – vien dėl to, kad jo automobilis banditams pasirodė panašus į vieno iš jų priešininkų. Teismo nuosprendį keturi egzekucijos dalyviai išklausė surakinti antrankiais. Dar vienas atėjo iš laisvės. Bet likusieji, kuriems iki nuosprendžio nebuvo skirtas suėmimas, nepasirodė teisme. Kai kurie jų pasislėpė.
Už nužudymą iš chuliganiškų paskatų 23 metų Edgaras Krasuckas ir dvejais metais vyresnis Tautvydas Gasiūnas nuteisti kalėti po 14 metų. Tomui Krupickui paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. 19-mečiui Karoliui Kuncei teismas skyrė 7 metus nelaisvės. Jis nusikaltimo metu buvo nepilnametis. Trys grupės nariai išvengė nelaisvės. Vienas jų – 22 metų Tadas Latovas – sutikęs bendradarbiauti su bylą tyrusiais pareigūnais. Dar penki grupuotės nariai dėl viešosios tvarkos pažeidimo nubausti nuo pusantrų iki ketverių metų nelaisvės. „Studento žudikus demaskavo saviškis“. LIETUVOS RYTAS
Nuo sausio 1-osios už melagingus, piktavališkus, garbę ir orumą žeidžiančius bei pareigūnų darbą trikdančius skambučius Bendrojo pagalbos centro (BPC) telefonu 112 numatytos griežtos baudos. Pasak Bendrosios pagalbos centro Šiaulių skyriaus viršininko Nerijaus Adomavičiaus, didžioji dalis – apie 70 proc. – skambučių 112–uoju yra nepagrįsti – skambintojai, pavyzdžiui, reiškia nepasitenkinimą politikais, gydytojais, brangstančiomis prekėmis, o kai kuriuos skambintojus centro darbuotojai jau ir atpažįsta. Bet netrukus trukdytojai nesijaus tokie nebaudžiami – pagal prieš kelias dienas įsigaliojusias Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas skambintojai bus baudžiami įspėjimu, bauda nuo 300 iki 500 litų arba administraciniu areštu nuo 15 iki 30 parų. „112 – pagalbos prašantiems, o ne melagiams“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
„Baisiai“, – taip ketvirtadienį staiga sušauktą pasitarimą Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate įvertino Laimutė Stankūnaitė, kuriai teismas priteisė jos ir velionio Drąsiaus Kedžio dukros globą. Kiti posėdžio dalyviai atsitvėrė tylos siena. Tuo tarpu prezidentė Dalia Grybauskaitė vakar pareiškė, kad N. Venckienė vykdo teismo sprendimą, įpareigojantį perduoti mergaitę motinai. „Kiek žinau, ponia Venckienė vykdo teismo sprendimą ir siūlo atiduoti mergaitę, jei mergaitė pati su tuo sutinka ir pati nori eiti pas mamą“, – teigė prezidentė. „L. Stankūnaitė apimta nevilties?“ KAUNO DIENA
Dėl savo dukters kovojanti ir tarsi į sieną vis atsitrenkianti L. Stankūnaitė vakar su ašaromis akyse išėjo iš Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate surengto pasitarimo. Tame pasitarime, kurį sušaukė Kauno ir Kauno rajono savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių specialistai, iš iškviestų asmenų neatvyko tiktai mergaitės globėja Kauno apygardos teismo teisėja Neringa Venckienė. Tartasi, kaip toliau elgtis šioje situacijoje, kai N. Venckienė nevykdo Kėdainių rajono teismo sprendimo ir Kauno antstolės Sonatos Vaicekauskienės įpareigojimo perduoti mergaitę L. Stankūnaitei. Vaiko teisių apsaugos darbuotojus sukrėtė N. Venckienės ir jos tetos Audronės Skučienės sukeltas incidentas Garliavos šeimos klinikoje. Pasak šios įstaigos direktorės Astos Šileikienės, „įžūlus mergaitės globėjos elgesys, negražių žodžių vartojimas jos akivaizdoje neigiamai veikia vaiką – grasinimai, psichologinis spaudimas galėjo sukelti mažametei baimę“.
Tačiau vargu ar N. Venckienė labai susikrimto dėl karčių žodžių, kurie jai buvo išsakyti Kauno policijoje vykusiame pasitarime, nes ji palaikymą išgirdo iš prezidentės Dalios Grybauskaitės lūpų: „Kiek žinau, ponia N. Venckienė vykdo teismo sprendimą ir siūlo atiduoti Kedytę, jei ji pati su tuo sutinka ir pati nori eiti pas mamą“. Prezidentės žodžiai suglumino Kėdainių teisėją Vitalijų Kondratjevą, priėmusi sprendimą, kad mergaitė iki 2011 metų gruodžio 30 dienos turi būti perduota motinai, ir teismo sprendimą vykdyti turinčią Kauno antstolę S. Vaicekauskienę. Tuo tarpu politologas Algis Krupavičius tiesiai pareiškė, kad tokie prezidentės žodžiai rodo, jog ji užėmė šališką poziciją. „Vaiko motinai baisu, o prezidentei – normalu“. LIETUVOS RYTAS
