Prezidentė Dalia Grybauskaitė nustebino ne vieną politiką ir politologą, pareiškusi neketinanti vykti į Lenkijos ir Baltijos šalių prezidentų susitikimą Varšuvoje. „Vizitas į Varšuvą kitą savaitę nenumatytas. Pasirengimo NATO viršūnių susitikimui Čikagoje klausimai jau aptarti ir su Lenkijos prezidentu, ir su Latvijos prezidentu taip pat. Tokio oficialaus kvietimo atvykti nėra, apie tai prezidentė su Lenkijos prezidentu Bronislawu Komorowskiu kalbėjo telefonu“ – vakar pareiškė D.Grybauskaitės patarėja Daiva Ulbinaitė. LIETUVOS RYTAS
Bet ar iš tikrųjų Lietuva elgiasi tikrai apgalvotai? Abejonių dėl to turėtų kelti jau vien tai, kad Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas J.Karosas vakar viešai pripažino apskritai nežinantis D.Grybauskaitės sprendimo motyvų. Maža to, „Lietuvos ryto“duomenimis, apie tokį sprendimą nebuvo informuoti ir kai kurie aukščiausi Užsienio reikalų ministerijos pareigūnai. Apie kokią nors politinę diskusiją prieš priimant tokį sprendimą dėl demaršo nėra ir kalbos. O diskutuoti tikrai yra apie ką. Nepaisant to, kad, kaip minėta, šiam D.Grybauskaitės žingsniui yra nemažai pateisinimų, net tokiu atveju užsienio politikoje būtina skaičiuoti ir prognozuoti galimas pasekmes. O jos šiuo atveju svarbios ne vien tolesnių santykių su Lenkija srityje. Abejoti sprendimo racionalumu verčia tai, kad pasirinkta boikotuoti ne dvišalį kaimynų renginį, o įprastą Lenkijos ir trijų Baltijos šalių lyderių susitikimą. Taigi svarbu ir galima Latvijos bei Estijos reakcija. LIETUVOS RYTAS
Ramūnas Vilpišauskas, politologas: „NATO viršūnių susitikimo darbotvarkėje Baltijos šalių ir Lenkijos interesai iš esmės sutampa. Visai kitas dalykas yra dvišaliai Lietuvos ir Lenkijos klausimai, dėl kurių skiriasi interpretacijos. Tam reikia noro bendrauti ir iš Vilniaus, ir iš Varšuvos pusės. Kaimyninių santykių akibrokštai nepadeda Lietuvai plėtoti ryšių ir su kitomis Baltijos bei Šiaurės šalimis.“ Kęstutis Girnius, politologas: „Prezidentė gali manyti, jog Varšuvoje nieko itin reikšmingo nebus pasiekta, bet kai kaimyninės šalies vadovas kviečia ir dar du kiti prezidentai sutinka dalyvauti, tai ir pats gali važiuoti ir prisidėti, kad nepadarytum kokio nors akibrokšto.“ LIETUVOS RYTAS
Vakar prezidentei Daliai Grybauskaitei pagaliau pateikta kandidatūra į laisvą vidaus reikalų ministro postą – Seimo nario Artūro Meliano. Šalies vadovė su A.Melianu pasikalbėjo, bet sprendimą dėl jo skyrimo žadėjo priimti po kandidato „antikorupcinio“ patikrinimo. A.Kubiliaus manymu, būsimam ministrui teks nelengvas iššūkis atkurti FNTT veiksmingumą ir žmonių pasitikėjimą ja, taip pat spręsti išryškėjusias rimtas sistemines teisėsaugos problemas, kurioms reikės visų institucijų ir politinių jėgų dialogo. „Mes šiuo atveju apgailestaujame dėl paties principo, kad buvo pasirinktas ne mūsų frakcijos, o koalicijos partnerių siūlymas. O dėl siūlomų pavardžių mes nediskutavome“, – sakė J.Razma. RESPUBLIKA
Algis Čaplikas, Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas: „A.Melianas yra patyręs politikas, tai yra ir sprendimo, ir kompromiso žmogus, dirbęs valstybės valdyme, tas irgi yra svarbu, žinantis biurokratinio darbo specifiką.Tai leidžia manyti, kad jo kvalifikacija yra labai aukšta.“ Jurgis Razma, Seimo konservatorių frakcijos seniūnas: „Premjero žinia mus nuliūdino, nes frakcija buvo pasiryžusi pati pasiūlyti kandidatą.“ Eligijus Masiulis, Liberalų sąjūdžio pirmininkas: „Manau, likusį pusmetį jis bus pajėgus susitvarkyti su tais iššūkiais, kurie kyla vidaus reikalų sistemoje“. LIETUVOS RYTAS
Kad Andrius Kubilius – premjeras, žino ir darželinukai. Kad jis – dar ir Seimo narys, žino nedaugelis. Mat į Seimą užsuka retai. Tačiau tiek jis, tik kiti ministrai mėgaujasi seimūnų privilegijomis, kurias politikai nori dar pagausinti. Net ir 3 įstatymų projektus pasiūlęs premjeras Andrius Kubilius ar Seime nesilankantys ministrai pagal įstatymus yra uolūs Seimo nariai. Negana to, jog net ir susikompromitavę ir atsistatydinę ministrai sėkmingai grįžta darbuotis kaip seimūnai, Seimas užsimanė jiems įteisinti ir dvigubą atlyginimą. To esą reikia, kad ministrinės Seimo kėdės bent kartais būtų užimtos. Politologai čia įžvelgia desperatišką bandymą užsitikrinti sotesnę ateitį ir įspėja: laukite neramumų. VAKARO ŽINIOS
„Kai kuriose šalyse Vyriausybės nariai netgi privalo būti gavę tam tikrą skaičių balsų per rinkimus. O mes ir siūlome, kad būtų gaunamas visas Vyriausybės nario atlyginimas ir pusė Seimo nario algos, bet tuomet tektų atlikti visas priedermes: dalyvauti priimant įstatymus, komitetuose. O ir dabar įstatyminio pagrindo nemokėti bent vieno iš dviejų atlyginimų šiuo metu nėra, tik, kiek žinau, kažkokios dalies atlyginimo jie yra atsisakę“,– apgailestavo nieko padaryti negalintis S.Šedbaras. VAKARO ŽINIOS
Šiandien minima Tarptautinė koncentracijos stovyklų kalinių išlaisvinimo diena. Klaipėdiečiai, iš kurių žvėriškai buvo išplėšta vaikystė ir paversta pragaru už spygliuotos vielos, parašė prisiminimų knygą „Neužmiršti to, ko nevalia užmiršti“ 1993 metais įkurta Klaipėdos miesto buvusių fašistinės Vokietijos koncentracijos stovyklų kalinių ir per prievartą išvežtų priverstiniams darbams į Vokietiją bendrija jungia 90 narių, kai kurie jų – akli, neįgalūs, negalintys vaikščioti. Jie perėjo Dachau, Oflager–53, Ozaričių, Dimitravo, Salaspilio lagerių golgotas. Minėtos dienos išvakarėse keletas moterų pasidalino prisiminimais apie kančias ir pažeminimus, kuriuos jiems, dar būnant mažais vaikais ir paaugliais, teko išgyventi, ir paragino žmones neužmiršti nusikaltimų žmonijai, idant tai niekada nepasikartotų.VAKARŲ EKSPRESAS
Šiaulių savivaldybės įstaigose etatai mažinami tik dėl akių. Saviems kėdžių visada atsiranda. Ypač sėkmingai įdarbina partinės darbo biržos. 65-erių metų socialdemokratas įdarbintas socialdemokratės vadovaujamoje įstaigoje. O 65-erių dizaineris su socialdemokratiniu užnugariu tapo projektų vadovu, atsakingu už „prūdą“. Ar Savivaldybė neimituoja, kad mažinamas etatų skaičius, jeigu vietos atsiranda saviems? „Tik atrodo, kad tai masinis reiškinys“, – atsakė Savivaldybės administracijos direktorius V.Damulevičius. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
„Blogi žmonės niekada nieko nedovanoja – geriau išmes daiktą ar sulaužys. Taigi mano eksponatai ramina ir skleidžia gerą aurą“, – sakė šilutiškis kolekcininkas Henrikas Bundorfas, savo namų muziejų pavadinęs „Gerumo muziejumi“. Pono Henriko kolekcijoje yra apie 70 rūšių eksponatų – nuo brangakmeniais inkrustuotos monetos, drožtukų, prekių maišelių, žvakių, plastiko kortelių, kelioninio cukraus, kaklaraiščių iki stručio kiaušinio. Kiekvienas eksponatas turi ne tik savo istoriją, kolekcininkas aprašo, iš kur jie atsirado, kokia jų kilmė, kas juos sukūrė. „Dabar žmonės kaupia brangius paveikslus, auksą, automobilius, katerius“, – teigė Henrikas. VAKARŲ EKSPRESAS
Daugiau nei porą dešimtmečių Šiaulių pėsčiųjų bulvare knygomis prekiaujanti šiaulietė 76-erių Danutė Pašviestienė prieš Velykas sulaukė netikėtos miesto valdininkų „dovanėlės“ – knygų prekiautoją užsimota išvaryti iš bulvaro, nes ji su savo knygomis čia neva gadina vaizdą. „Tačiau nuo kada knygos gadina vaizdą?“ – stebisi D.Pašviestienė. „Susidaro įspūdis, kad žmogus neegzistuoja, egzistuoja tik taisyklės. Jų kūrėjams kliūva žmogus, kuris per daugelį metų yra tapęs miesto įvaizdžio dalimi. Pėsčiųjų gatvė po rekonstrukcijos išties graži, tačiau gyvybės joje yra mažai. Miesto valdžia tik ir kalba, kad į pėsčiųjų gatvę reikia pritraukti žmonių ir taip šią gatvę atgaivinti, tačiau elgiamasi priešingai“,– sako Algimantas Černiauskas, architektas, Šiaulių miesto įvaizdžio darbo grupės narys. RESPUBLIKA
Antrąją Velykų dieną Jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas sulaukė skambučio iš nidiškių – paplūdimyje ties Naglių rezervatu pastebėtas nusilpęs, vos bejudantis ruoniukas. Jau po kelių valandų ruoniukas buvo pervežtas į Jūrų muziejų bei apgyvendintas vonioje. Gyvūnėlis labai nusilpęs, sužalotas, netekęs daug skysčių. Pasak biologo, ruoniukas yra 3–4 savaičių amžiaus, o sveria tik 14 kilogramų. Tokio svorio būna vos pasaulį išvydę ruoniukai. Ruoniukas pavadintas Velykiu. VAKARŲ EKSPRESAS
Šiaulietis Romualdas savo kieme „laiko“ neįprastų gyvūnų. Tai laukinės antys, kurios pamėgo jo mažą dekoratyvinį tvenkinį. Pirmąkart antys čia nusileido prieš metus, o šiemet grįžo tarsi į namus. „Taip prigijo, kad jau vardus paukščiams galima galvoti“, – sako šiaulietis. Kai naktį pašąla, antys išlekia į Talkšą. Vos sušyla – jau kieme. Plaukioja po nediduką tvenkinį ir naršo snapu dugną, dangui uodegą ir kojas parodydamos. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Vakar apie vidudienį iš Vilniaus pataisos namų paleistas „Respublikos“ žurnalisto Vito Lingio žudikas, buvęs nusikalstamos organizuotų banditų grupuotės „Vilniaus brigada“ narys Igoris Achremovas, pravarde Achremas, atsėdėjęs už grotų 18 metų ir Vilniaus apygardos teismo sprendimu lygtinai atleistas nuo likusios 6,5 metų ir 11 dienų bausmės. Ar tai teisinga? Ar už sunkiausius nusikaltimus iš viso galima taikyti lygtinį paleidimą? Teismams, kurie nagrinėjo nuteistojo prašymus paleisti neatlikus visos bausmės, I.Achremovas pažymėjo, kad būtent jis padėjo atskleisti B.Dekanidzės nusikaltimus, būtent todėl žurnalisto V.Lingio nužudymo byloje esą buvo įvykdytas teisingumas. Išankstinio paleidimo svarstymų metu teisėjams buvo pateiktas ir buvusio generalinio prokuroro, dabartinio Aukščiausiojo Teismo teisėjo Antano Klimavičiaus patvirtinimas apie I.Achremovo bendradarbiavimą su teisėsauga. Be to, „Vilniaus brigados“ bylos tyrėjai neslepia, kad vienas iš bendradarbiavimo motyvų buvęs pažadas tarpininkauti, kad nebūtų skirta aukščiausia bausmė – mirties. RESPUBLIKA
Keliais dideliais krepšiais nešinas 47 metų I.Achremovas pro Vilniaus pataisos namų vartus išėjo likus kelioms minutėms iki vidurdienio – praėjus trims valandoms po Vilniaus apygardos teismo (VAT) nutarties išleisti jį į laisvę. I.Achremovas pataisos namuose dirba, todėl administracijai turėjo perduoti savo darbo vietą ir susipakuoti daiktus. Prie Rasų gatvėje Vilniuje esančių pataisos namų vartų jo laukė artimieji. Jis žada gyventi pas tėvus Vilniuje. LIETUVOS RYTAS
I.Achremovas su žurnalistais, susirinkusiais prie pataisos namų, daug nebendravo. „Normaliai“,– paklaustas, kaip jaučiasi, tepasakė. Nužudyto žurnalisto brolis Audrius Lingys sakė nenorinti komentuoti teismo sprendimo suteikti A.Achremovui laisvę. Paklaustas, kaip vertina situaciją, tepasakė: „Blogai“. KAUNO DIENA
„Kažkas iš klinikinės ligoninės personalo surinko pagalbos telefono numerį ir pranešė, kad kūdikis mirė, nes buvo supainioti vaistai“, – šiurpias akimirkas po 11 mėnesių sūnaus Domo netekties prisiminė jaunas kaunietis Egidijus D. 34 metų Egidijus ir jo 33 metų žmona Kristina iki šiol neranda atsakymo į klausimą, kas pražudė jų mažylį, balandžio 6-ąją atvežtą į Kauno klinikinę ligoninę. Berniuką apžiūrėjusi Šilainių šeimos sveikatos centro gydytoja įtarė, kad jį užpuolė rotavirusas. Penktadienio popietę motina kartu su vaiku atsigulė į mokamą vienvietę gastroenterologijos skyriaus palatą. Atlikti kraujo ir kiti tyrimai nerodė nieko bauginama. Kai Domas miegojo, medicinos sesuo atsinešė švirkštą ir jam į veną suleido skysčio. Per kelias sekundes kūnelis pamėlynavo. Berniukas pravirko, o paskui sustingo ir nerodė gyvybės požymių. Kauno teismo medicinos ekspertai vakar po pietų policijai dar nebuvo pateikę duomenų, kas atėmė vaikui gyvybę. Baudžiamąją bylą tiriantys kriminalistai atsakymo tikisi sulaukti šiandien. LIETUVOS RYTAS
