Jeigu šiandien mūsų valstybėje jau yra kažkokių tradicinei demokratijai būdingų žymių, tai ryškiausia turbūt derėtų laikyti laisvą spaudą, laisvą žiniasklaidą. Savo prigimtimi spaudos laisvė yra labai trapus dalykas, nes ji visada buvo atvirkščiai proporcinga valdžios laisvei. Kuo laisvesnė spauda, tuo valdžia turi mažiau laisvės tave, žmogau, makaronų auskarais dabinti ir savo šeimai, savo partijai gražų, šiltą, jaukų ir linksmą gyvenimą tavo, žmogau, sąskaita kurti. Ir kuo mažiau tavo šalyje spaudos laisvės, tuo lengviau makaronų kabintojams mėgėjams ir demagogams profesionalams į valdžią patekti, joje išsilaikyti ar į ją sugrįžti, rašo „Respublikos“ apžvalgininkas Ferdinandas Kauzonas. RESPUBLIKA
Nors parlamentarai ir toliau veržiasi į užsienio keliones, dėl mažesnio biudžeto komandiruočių išlaidas apkarpiusi Seimo vadovybė vis dažniau nurodo kolegoms išsikrauti lagaminus. Seimo valdyba nepritarė konservatoriaus Manto Adomėno planams už 1,4 tūkst. litų nuvykti į Estiją. Parlamento vadovybei pasirodė nepriimtina, kad politikas dalyvaus partiniame renginyje - dešiniųjų Liberalų sąjungos suvažiavime. „Nežinau priežasčių, kodėl komandiruotei nebuvo pritarta. O kadangi jai nebuvo pritarta, nematau reikalo nieko ir svarstyti“, - M.Adomėnas nepaaiškino, nei ko veržėsi į Estiją, nei kodėl liko namuose. Nepasisekė ir kitam konservatoriui Evaldui Jurkevičiui. Jis už mokesčių mokėtojų pinigus planavo pasiekti JAV, kur turėjo dalyvauti Maldos pusryčiuose. Užtat už savo pinigus parlamentarai tarp Seimo sesijų gali keliauti kur tik širdis geidžia, nors atostogų ir neturi. LIETUVOS RYTAS
Praėjusiais metais į tėvynę grįžo 14 tūkstančių lietuvių - beveik 10 tūkstančių daugiau negu užpernai. Gerokai mažiau žmonių ir išvyko iš Lietuvos. Ar tai kiek sumažins baimę dėl išsivaikštančios tautos? O gal ta baimė perdėta? „Lietuvos ryto“ kalbinti mokslininkai stebėjosi, kodėl emigracija mūsų šalyje kelia tokią paniką, net baiminamasi, jog tauta išnyks. Per pastaruosius šimtmečius lietuviai daug judėjo, bet nė viena niūri prognozė taip ir nepasitvirtino. Antropologas profesorius Vytis Čiubrinskas pasiūlė prisiminti, kaip Lietuva iš kaimo pasuko į miestą. Anot V.Čiubrinsko, šiuolaikinė migracija - pasaulinis reiškinys, o ne Lietuvos bėda. Lietuvių judėjimą Europos Sąjungos šalyse galima laikyti migracija vidaus teritorijoje. Dabartinė emigracija turi daug naujų bruožų. Išeiviai palaiko daug glaudesnius ryšius su likusiais tėvynėje nei, pavyzdžiui, prieš šimtą metų. Jie nekuria etninių bendruomenių, nes turi glaudžius ryšius su tėvyne. Šiuo metu žmonės susaistyti socialiniais tinklais: grupė draugų, giminaičiai, kaimynai. LIETUVOS RYTAS
Antradienio vakarą Klaipėdoje vyko Lietuvos prezidento Algirdo Brazausko našlės Kristinos Brazauskienės steigiamos Demokratinės darbo ir vienybės partijos susirinkimas, sutraukęs per 40 klaipėdiečių - daugiausia garbaus amžiaus moterų, vieną kitą vyrą ir jaunimo atstovą. K. Brazauskienė sakė, kad jau surinkta per 1 000 partijos steigėjų parašų, bet jie dar bus renkami toliau ir po steigiamojo susirinkimo, kad nepritrūktų. Pati K. Brazauskienė prisipažino galinti eiti į Seimą: „Man gerai būtų ir Seime, ir be Seimo“. Pasibaigus daugiau nei dvi valandas trukusiam susitikimui, norinčiųjų tapti šios partijos steigėjais salėje neatsirado. Žmonės nepuolė pasirašinėti partijos steigėjų sąrašuose. VAKARŲ EKSPRESAS
Žudynėmis įtariamo Drąsiaus Kedžio sekėjų partijos lyderis, kunigas altaristas Jonas Varkala paprašė suspenduoti kunigystės įgaliojimus. Tačiau Bažnyčios vadovai nusprendė dar kartą jį įspėti apie šio žingsnio pasekmes ir leido pagalvoti. Kuriamos partijos „Drąsos kelias“ pirmininku praėjusį savaitgalį išrinktas Garliavos kunigas 60 metų J.Varkala antradienio vakarą paskelbė apie Vilkaviškio vyskupui Rimantui Norvilai nusiųstą laišką. Dvasininkas tikina, kad suspendavus kunigystę jis galės geriau kovoti už tiesą. Pagal Vatikano patvirtintą bažnytinę teisę katalikų kunigai negali dalyvauti politinėje veikloje. LIETUVOS RYTAS
