Internete konservatorių iniciatyva jau ėmė plisti reklaminiai piešinėliai su pagyromis apie nuveiktus darbus. Giriamasi tradiciškai arba tuo, dėl ko vertėtų patylėti, arba tuo, ką nuveikė kiti.Teigiama, jog suaktyvėjo lietuvių reemigracija – išvažiavusių piliečių grįžimas į Tėvynę. 2011 metais į Lietuvą grįžo apie 14 tūkst. lietuvių – maždaug 3 kartus daugiau nei 2010 metais. Lietuvos eksporto augimas 2011 metais buvo vienas sparčiausių visoje Europoje. Lietuvoje 2011 m. IV ketvirtį užfiksuotas sparčiausias nedarbo lygio sumažėjimas tarp 27 ES šalių. Lietuvoje nedarbo lygis siekė 14,3 proc. ir buvo 3,2 proc. punkto mažesnis nei 2010-ųjų tą patį ketvirtį (17,5 proc.). Lietuvos verslas nesustoja augti. Per metus net 25 proc. daugiau keleivių aptarnavęs Tarptautinis Vilniaus oro uostas tapo sparčiausiai augančiu ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.
„Vakaro žinios“ primena: vien 2009-ųjų pirmąjį pusmetį Lietuvos eksportas smuko 29 proc. ir buvo vienas sparčiausių Europoje. Vien 2011-aisiais iš Lietuvos išvyko 54 tūkst. gyventojų, arba 3 kartus daugiau, nei 2008-aisiais, o 2010–2011 metais išvykimą iš Lietuvos deklaravo 137 tūkst. gyventojų – tai sudaro apie 6,5 proc. darbingų Lietuvos žmonių. Per minimus metus susisiekimo ministras nebuvo pakeistas – juo liko Eligijus Masiulis, tvirtinantis, jog per tuos metus taip pat tikrai netapo ir konservatoriumi. „Metas meluoti jau atėjo“. VAKARO ŽINIOS
Trečiadienį į opozicinės Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūno Valentino Mazuronio vadovaujamos Seimo laikinosios komisijos „Snoro“ bankroto aplinkybėms tirti posėdį buvo atvykęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Jis atsakinėjo į parlamentarų klausimus ir teikė jam žinoma informaciją ištisas dvi valandas. Po uždaro posėdžio V. Vasiliauskas žurnalistams sakė, kad didžioji dalis klausimų buvo susijusi su „Snoro“ bankroto administratoriaus skyrimu, jo atlyginimu, sprendimo dėl „Snoro“ nacionalizavimo priėmimu. „Buvo tikslinama anksčiau gauta informacija, kad išvados būtų objektyvesnės“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Tuo tarpu vienas komisijos narių Žilvinas Šilgalis pareiškė manąs, kad Lietuvos banko vadovui trūko nuoširdumo atsakant į klausimus ir jis netgi esą galėjo meluoti ar nuslėpti turimą svarbią informaciją. Į tai V. Vasiliauskas atsakė, jog „širdies neišplėši ir neparodysi“.
„Tikrai manau, kad buvę nuogąstavimai dėl informacijos jautrumo nepasitvirtino“, – pridūrė Lietuvos banko vadovas. Tačiau Seimo komisijai vadovaujančio V. Mazuronio tvirtinimu, jam vis dar liko neaiškumų. „Tiek, kiek tikėjausi gauti patikslinimų, pagrindimų ir atsakymų, negavau“, – teigė jis. Pavyzdžiui, pasak politiko, jam liko kai kurių klausimų dėl „Snoro“ banko turto vertinimo, motyvų, kodėl buvo pasirinktas banko bankroto variantas. Komisijos pirmininkas nepaneigė, kad tebėra neaišku, ar Lietuvos valdžia jau nuo 2009–ųjų žinojo apie „Snoro“ problemas, tačiau nesiėmė priemonių bankui gelbėti, nenuvesti jo iki bankroto. Pasak V. Mazuronio, į šiuos klausimus dar bus bandoma atsakyti. Komisija paskelbė, kad faktiškai baigė apklausas ir pradėjo rašyti savo išvadas, kurias Seimui turi pateikti iki birželio 1-osios. „Aiškumo nepadaugėjo“. KAUNO DIENA
Klaipėda jau išsirinko 46 seniūnaičius, du iš jų laimėjo rinkimus atnešę vos po vieną parašą. Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Alinos Velykienės, 8 seniūnaitijos liko be seniūnaičių, nes jų kandidatai arba nepateikė gyventojų parašų, arba pasitraukė iš rinkimų. Be seniūnaičių liko „Tauralaukio“, „Saulėtekio“, „Rambyno“, „Baltijos“, „Aušro“, „Gedminų“, „Menų mokyklos“ ir „Želmenėlio“ seniūnaitijos. Kol kas neapsispręsta, ką daryti su tomis seniūnaitijomis, tačiau greičiausiai pakartotinių rinkimų nebus. VAKARŲ EKSPRESAS
Esama knygų, kurios savo autoriams pelno amžiną šlovę. O esama tokių, kurios (neretai palikdamos autorių be jam priklausančio vainiko) tampa ne vieno poeto, o pačios poezijos pergale – atveriančia ateities poetams erdves į naują, sodrią, nenuganytą literatūros pievą. Nežinia, kaip situacija su tuo laurų vainiku susiklostys poetui Gintarui Bleizgiui, bet dar spaustuvės dažais kvepianti, ką tik Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos išleista jo eilėraščių knyga „Sodas“ – kaip tik tokia. Tai ne tik kryptį parodanti, bet ir bibline prasme atsiversti padedanti, sielą stiprinanti ir drąsinanti knyga, buitiškąjį žmonių pasaulį, mirusiųjų pasaulį ir Dangaus kareivijos pasaulį harmoningai jungianti į viena. „Liftas į Dangų“. RESPUBLIKA
40–metį švenčiantis mišrus choras „Leliumai“ išsaugojo per dešimtmečius puoselėtą meilę dainai ir talentingą kolektyvo įkūrėją ir vadovą Albiną Petrauską. „Leliumai“ koncertavo ir koncertuoja įvairiose pasaulio šalyse, o savoje šalyje – dainų šventėse, įvairiuose renginiuose, bažnyčiose. Tačiau A. Petrauskui rūpi ne vien „Leliumų“, bet ir kitų chorų Lietuvoje ateitis. Pasak choro vadovo, „mūsų dainų šventės nebeturi ateities: iš 1 300 mokyklų ir gimnazijų Lietuvoje teliko 27 chorai. Tai liūdnas valstybės požiūrio į šį mūsų kultūros klodą rezultatas“, o chorinis dainavimas Lietuvoje, pasak maestro, sulaukia ne paramos, o visiškos aukštų valdininkų paniekos ir net cinizmo. „Choro “Leliumai„ iškilumo formulė“. KAUNO DIENA
Valstybinės kultūros paveldo komisijos (VKPK) pirmininkė Gražina Drėmaitė atkreipia dėmesį, kad per pastarąjį dešimtmetį sostinės centre jau spėta pastatyti šiuolaikiškų griozdų, kurie griauna senojo Vilniaus architektūrinį ansamblį. „Štai Klaipėdos gatvėje kaip išsidirbinėjama. Pastatytas gyvenamasis namas, iškasti požeminiai garažai, nors VKPK tam nepritarė. Kai kasa požeminius garažus, pažeidžia archeologinį sluoksnį. Toje vietoje atrasti buvę Ostierkų rūmai – tai be galo didelė vertybė, o statybos šioje vietoje – netektis Lietuvos paveldui“, – pavyzdį pateikė paveldosaugininkė. Jei komisija bejėgė, kas tuomet atsakingas? „Kalbant apie Vilniaus senamiestį, pagrindinę atsakomybę turi prisiimti Kultūros ministerija“, – sakė G. Drėmaitė, tačiau pridūrė, kad padarytos žalos niekas nebeištaisys, pastatų nenugriaus.
Kultūros ministerijos atstovai savų piliečių nebijo. Laimė, kad bent tarptautinių organizacijų baimė tvirtai įaugusi į kraują. Ministerijos veikėjai susizgribo, kad į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktą Vilniaus senamiestį ir jo apsaugos zoną reikia stebėti akyliau, kad sostinės senamiestis būtų apsaugotas nuo naujųjų statybų invazijos. Tik dabar rengiamame tarpinstituciniame veiklos plane 2013–2015 metams Kultūros ministerija numato tikslinti reikalavimus restauravimo darbams. O ataskaitą apie Vilniaus istorinio centro vertės išsaugojimo būklę ministerija žada parengti ir pateikti Pasaulio paveldo centrui tik kitąmet. Lietuvos piliečiai tokios ataskaitos kažkodėl nėra nusipelnę. „Unikalumą saugosime tik iš baimės“. RESPUBLIKA
Trečiadienį Šiaulių apskrities policijos patruliai, specialiais Policijos departamento ir Vilniaus Lietuvos Tūkstantmečio Rotary klubo vykdomos akcijos „Aš neimu kyšio“ ženklais pažymėję savo tarnybinius automobilius, įsipareigojo įsitraukti į kovą su korupcija. Šiaulių apskrityje dėl bandymo papirkti policijos pareigūnus šiemet jau pradėta 20 ikiteisminių tyrimų. Dalyvauti akcijoje „Aš neimu kyšio“ savanoriškai sutiko visi Šiaulių apskrities policijos pareigūnai. Specialius ženklus su užrašu „Aš neimu kyšio“ trečiadienį jie užsiklijavo ant galinės tarnybinių automobilių dalies. O ant tarnybinių automobilių keleivio pusės durelių stiklo buvo užklijuoti lipdukai „Pagautas siūlant kyšį“ – jie paliudija, kad konkrečiu automobiliu dirbantys pareigūnai demaskavo kyšiu bandančius išsisukti pažeidėjus. Akcijos metu pažymėti 26 Kelių policijos biuro ir Patrulių rinktinės tarnybiniai automobiliai. Tikimasi, kad tai padės gerinti policijos prestižą. „Patruliai vieningai bandys atsisakyti kyšių“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje skandalingoje „auksinio“ tualeto byloje trečiadienį 12 teisiamųjų, buvusių ir esamų Kauno savivaldybės valdininkų, politikų, verslininkų prokuroras pasiūlė bausmes. Auksiniu tualetu pavadintas statinys atrakinamas tik didžiųjų miesto švenčių dienomis. Šį per 500 tūkst. litų kainavusį „šedevrą“ prokuroras siūlo konfiskuoti ir perimti valstybės žinion. Taip pat siūlo visus teisiamuosius pripažinti kaltais. Turtinės žalos iš bendrovės „TK sprendimai“, stačiusios tualetą, nepavyks išsireikalauti, nes ši įmonė bankrutavo. Prokuroro teigimu, daugiau nei pusę milijono litų derėtų išieškoti iš kaltinamųjų. Teisiamųjų advokatai prašo teismo išteisinti jų ginamuosius teigdami, jog ši byla – pavyzdys, kaip darbo santykiai pritempiami prie baudžiamųjų. „Baigiamieji akordai “auksinio„ tualeto byloje“. KAUNO DIENA
Penkis žmones sužalojęs ir iš avarijos pasprukęs, dvi paras areštinėje praleidęs advokatės Svetlanos Proninos žentas 27 metų vilnietis Arnas Tumėnas už grotų turės būti dar 20 parų. Taip trečiadienį nusprendė Vilniaus 2-asis apylinkės teismas, iš dalies patenkinęs prokurorų prašymą – šie prašė, kad šeštadienio popietę Baltupiuose avariją sukėlęs vairuotojas būtų suimtas mėnesiui. A. Tumėnas savo advokatui aiškino, kad važiavo kiek didesniu nei leistinas greičiu, tačiau nelenktyniavo. Vilniečio tikinimu, priešais jį važiuojantys vairuotojai netikėtai pradėjo stabdyti. Nenorėdamas atsitrenkti į priešais važiuojantį automobilį jis metėsi į kitą eismo juostą, bet sustoti nebespėjo ir rėžėsi į policijos automobilį „Volkswagen Jetta“, o ši – į priekyje stovintį „Mercedes–Benz“ automobilį, kurio vairuotoją patruliai buvo sustabdę už važiavimą neprisisegus saugos diržo. Per avariją sužaloti 3 policijos pareigūnai, mersedeso vairuotojas ir jame sėdėjusi moteris. Pasak Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Sigito Jankausko, avarijos aplinkybės dar tik pradėtos tirti. „Po beprotiškų lenktynių – ilga ramybė“. LIETUVOS RYTAS
Vienas garsiausių Europoje kovotojų su pedofilija italas Massimiliano Frassi trečiadienį pareiškė, kad prievarta prieš žuvusio Drąsiaus Kedžio vaiką tęsiasi. Jis žurnalistams prisipažino esantis pasibaisėjęs, kad D. Kedžio dukrelę pedofilijos skandale minimai motinai bandoma perduoti net nelaukiant, kuo baigsis tvirkinimo bylos nagrinėjimas teisme. Tuo tarpu vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė ,vakar išėjusi iš Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdžio, kuriame svarstyta situacija Garliavoje, kritikavo parlamentarus, drįsusius suabejoti teisėjų neklystamumu. „Savotiškai atrodo komiteto siūlymas išklausyti vaiko nuomonę po teismo sprendimo priėmimo, ir tai rodo jų pačių abejones dėl teismo sprendimo teisėtumo, tai iš tikrųjų kaip Seimo nariams neduoda garbės, nes Seimo nariai pirmiausia turėtų gerbti įstatymus ir teismo sprendimus“, – sakė E. Žiobienė. Laima Stankūnaitė bando nutildyti politikus, neabejingus D. Kedžio vaiko likimui, – dėl šių politikų pasisakymų ir teismo sprendimo nevykdymo ji rengiasi bylinėtis. RESPUBLIKA
