Šįmet „Sodra“ žada grąžinti nusavintą senatvės ir invalidumo pensijų dalį daugiau nei 88 tūkst. 1995–2002 m. dirbusių pensininkų ir neįgaliųjų. Ateinantį birželį valstybės nusavintus pinigus atgaus tie 1995–2002 m. dirbę pensininkai, kuriems 2008 m. sausio 1 d. nebuvo suėję 70 metų. „Sodros“ biudžete tam numatyta 262,6 mln. litų. Tačiau pensijų nepriemokos bus išmokamos tik per bankus, bet nebus pristatomos gavėjams per pašto skyrius, pagal gyvenamąją vietą ar į namus. „Sodros“ direktoriaus patarėjos Jolitos Skinulytės–Niakšu paaiškinimu, tie asmenys, kuriems priklauso nepriemoka, tačiau pensiją gauna ne į banko sąskaitą, turėtų kreiptis į pasirinktą kredito įstaigą ir atsidaryti sąskaitą bei užpildyti prašymą, kad „Sodros“ išmoka būtų pervedama į minėtą sąskaitą. Preliminariais „Sodros“ duomenimis, apie 10 tūkst. iš 88,3 tūkst. žmonių, kuriems valstybė iki šiol skolinga, jau mirę. Pensijų nepriemokos, apie 8 mln. litų, bus išmokėtos jų turto paveldėtojams, bet šie turės gerokai pabėgioti, kad gautų mirusiems jų artimiesiems valstybės sugrąžintus pinigus.
Valstybės nusavintos ir tik po 10–15 metų grąžintos pensijos šiek tiek papildys tik pasiturinčiųjų pinigines. Vargstantieji iš socialinių pašalpų valdžios dosnumo nepajus, mat birželį gavę didesnę pinigų sumą jie privalės ją deklaruoti, ir atitinkamai sumažės jų gaunamos išmokos arba jie apskritai kuriam laikui neteks teisės jas gauti. Kaip „Respubliką“ informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), pagal šiuo metu galiojančią tvarką apskaičiuojant asmens pajamas piniginei socialinei paramai (socialinei pašalpai, būsto šildymo, geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms) gauti, paveldėtos piniginės lėšos bus įskaitomos į pajamas tų mėnesių, kada jos bus išmokėtos. Taigi dabar SADM nepalieka vilties ir galo su galu nesuduriantiems senjorams, kuriems valstybė po daugybės metų grąžins neteisėtai atimtą pensijos dalį. „Valdžia ką duos, tą ir atims“. RESPUBLIKA
Marijampolėje, nuosavame name netoli miesto centro, gyvenančių Zdanių šeima Naujųjų išvakarėse atšventė dvynukų Martyno ir Lauryno dešimtuosius gimtadienius. Tiek metų praėjo nuo tragedijos, kai visa Lietuva stebėjo, kuo baigsis medikų kova už ligoninėje apdegintų naujagimių gyvybes. Pirma laiko pasaulį Marijampolės ligoninėje išvydę dvyniai Zdaniai dėl medikų aplaidumo inkubatoriuose buvo paguldyti ant karštų termoforų ir smarkiai apdegė. Juos išgelbėjo Kauno medikai. „Tokiems gydytojams kaip Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų okulistei Daliai Kairienei, rekonstrukcinės mikroplastikos chirurgui Ryčiui Rimdeikai reikėtų paminklus statyti“, – kalba iki šiol dėkingumą medikams jaučiantis berniukų tėvas Gintautas Zdanys. Patyrę išgyvenimo stebuklą G. ir Vilma Zdaniai savo sūnelius išleido į Marijampolės pradinę mokyklą–darželį „Želmenėliai“. Šiemet berniukai – jau ketvirtokai. „Išgelbėtus vaikus gaubia rūpestis“. RESPUBLIKA
Per metus – nuo sausio iki sausio – brango kone visi pigiausi produktai, be kurių neišsiverčiame nė vienas. Šių prekių krepšys, kuriame, be pieno, duonos ar kruopų, dar būtų ir mėsos, dabar jau atsieina 4–6 litais brangiau nei prieš 12 mėnesių. Labiausiai keitėsi pieno produktų kainos. Per metus 0,9 litro pakuotė pigiausio pieno pabrango apie 30 centų, tuo tarpu sviestas – nuo 39 centų iki 1,15 lito. Bene į svaigiausias aukštumas kilo jautienos kumpio be kaulo kaina – pernai sausį ji visuose tinkluose stryktelėjo 2 litais už kilogramą. 30–70 centų daugiau dabar nei prieš 12 mėnesių tenka pakloti ir už pakuotę kiaušinių. Būtiniausių produktų sąraše, kuriame pačios pigiausios prekės, susitraukė tik aliejaus kaina. O kiaulienos išliko tokia pati, tačiau ir ši mėsa netrukus turėtų pabrangti. Susikrautas pilnas krepšys dabar kainuoja apie 10 proc. brangiau.
„Tai – ne tik Lietuvos, bet ir viso Baltijos ir Šiaurės regiono šalių aktualija. Paklausa viršijo pasiūlą, brango žaliava, gamintojai ir tiekėjai kėlė kainą“, – paaiškino „Rimi“ tinklo atstovė Raminta Stanaitytė–Česnulienė. Pasak ekonomisto Žygimanto Maurico, „atrodo, kad pasaulio ekonomika vis dėlto išvengs recesijos, tad ir kainos išliks aukštos“. „Pigiausi produktai kasmet vis brangesni“. LIETUVOS RYTAS
Priėmus naują nekilnojamojo turto mokestį, prabangų namą, keletą butų ar kito NT turintys gyventojai ėmė skaičiuoti, kiek ši gerovė jiems atsieis. Kai kurie jau kurpė planus, kad perrašys dalį turto vaikams ir taip neva atsikratys šios mokesčių naštos. Tačiau taip išvengti naujo mokesčio gyventojams nepavyks – jau tapo aišku, kad 1 proc. mokestis bus taikomas bendram šeimos, o ne atskirų asmenų turtui, ir už jį savininkai turės susimokėti iki gruodžio vidurio. „Siekiant išvengti piktnaudžiavimo, nustatyta, kad 1 mln. litų neapmokestinamosios vertės dydis taikomas visam šeimos valdomam turtui. Šiuo atveju šeimos nariais laikomi sutuoktiniai, asmenys, auginantys vaikus ar įvaikius, ir su jais gyvenantys vaikai ar įvaikiai iki 18 metų“, – sakė Finansų ministerijos Mokesčių departamento direktorė Jūratė Laurikėnaitė.
Pasak NT agentūros „Remax“ direktoriaus Žiuljeno Galecko, turto mokestinė vertė nustatoma ne pagal vykdant sandorį nustatytą kainą, o remiantis Registrų centro duomenimis, todėl įsigiję prabangaus turto neturėtų iš anksto baimintis papildomų išlaidų valstybei. „Objektas, kurio rinkos vertė yra 1–2 mln. litų, Registrų centre paprastai įvertintas maždaug per pusę pigiau. Todėl manau, kad mokestis didelės įtakos NT rinkai neturės, nebent apmokestintos vertės kartelė būtų žemesnė, o tai ateityje visiškai įmanoma. Manau, kad šiuo metu vykdomas tik pradinis įstatymo variantas“ – sakė Ž. Galeckas. Pasak jo, Europoje mokesčiai taikomi dar mažesnės vertės turtui. „Milijoninės vertės turtas – ne prabanga“. KAUNO DIENA
Šįmet gyventojams įvesti nauji nekilnojamojo turto mokesčiai kiauro valstybės biudžeto negelbės. Taip mano specialistai, prognozuojantys, kad surinkti pinigai vargu ar padengs šio prabangos mokesčio administravimo išlaidas. Neabejojama, kad, užuot atvėrę pinigines, turtingi gyventojai ims gudrauti. Įstatyme numatyta, kad bus sumuojamas šeimos turtas, o šeima laikomi sutuoktiniai ir jų vaikai bei įvaikiai iki 18 metų. Būtent šioje nuostatoje specialistai ir įžvelgia išeičių, kaip pasiturinčiai šeimai išvengti papildomų išlaidų. „Įstatyme yra įteisinta teisė dovanoti, tai galima daryti skaidant turtą į dalis. Niekas nepasmerks žmogaus, panorusio padovanoti močiutei ar pilnamečiam sūnui, pavyzdžiui, 3/8 namo ar sklypo – būtent tiek, kiek turtas viršija milijono litų ribą“, – paaiškino advokatė Jūratė Bieliauskienė. Manoma, kad dažniausiai ir bus pasirinktas dovanojimo būdas, nes brangaus turto pardavimas sukeltų nemažų problemų. „Iš mokesčio pelnysis notarai“. LIETUVOS RYTAS
