Pagrindinis šalies įstatymas – Konstitucija – prezidentą vadina valstybės vadovu, tačiau iš tikrųjų jis tėra trečias asmuo šalyje pagal realias galias ir balso stiprumą. „Priklausomai nuo situacijos, Lietuvos prezidento balsas būna tik antras arba trečias, tačiau dažniausiai – vis dėlto trečias. Bet tai yra ne vien D.Grybauskaitės problema. Po 1996 metų rinkimų, kai Seimą ir Vyriausybę ėmė valdyti konservatoriai, prezidento A.Brazausko balsas taip pat tebuvo trečias. Po Parlamento vadovo Vytauto Landsbergio ir premjero Gedimino Vagnoriaus. Bet tuomet viskas buvo gana ramu, o dabar kuriama daug triukšmo dėl nieko. Visuomenei nuolat rodoma, kad prezidentė D.Grybauskaitė labai daug nori, gali ir daro“, – apie prezidento institucijos bejėgiškumą ir tik fasadinę įtaką vakar „Respublika“ kalbėjosi su politologu Algiu Krupavičiumi. RESPUBLIKA
„Dabartinė opozicija neturi nei gerų idėjų, nei programos, nei galėtų nurodyti alternatyvą tam, ką šiuo metu daro premjeras Andrius Kubilius. Lietuvoje užsitęsė idėjų sausra. Dabar niekas tiesiog nenori politinės nežinomybės, visus tenkina vadinamasis stabilumas – tegul A.Kubilius ir jo ministrai dar metus pavaldo. Tad ir neverta tikėtis kokių nors permainų, kai valdantieji saugo kėdes, o opozicija tam pritaria. Visi rengiasi eiliniams Seimo rinkimams ir kiekvienas tai daro savaip. Valdantieji tikisi, kad jų populiarumas išaugs, o opozicija bijo improvizuoti, kad nesumenkintų reitingų. Todėl, matyt, A.Kubilius bus tas pirmasis premjeras, kuris šį postą išlaikys visą kadenciją.“, – sako politologas Algis Krupavičius. RESPUBLIKA
Klaipėdos Jūrų kapitonų klubas ir Kaliningrado (Rusija) jūrų kapitonų asociacija pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Pasak Jūrų kapitonų klubo pirmininko Juozo Liepuoniaus, Klaipėdos ir Kaliningrado kapitonai aktyviai bendradarbiauti pradėjo šiemet sausį. Kaliningradiečiams pirmiems šovė į galvą mintis, kad tokią draugystę jau metas sutvirtinti sutartimi, idant ateityje kapitonų tarpusavio ryšiai dar labiau stiprėtų. Be keitimosi informacija, dalijimosi patirtimi, pasirašius sutartį bus lengviau sprendžiami vizų klausimai, ir kapitonai galės lengviau vieni pas kitus važiuoti į svečius. VAKARŲ EKSPRESAS
Ponią Juknevičienę užvaldė ypatingas dosnumas. Štai Lietuvai ji nusprendė nupirkti 12 visureigių. Kiekvieną – vos už 1,25 mln. litų. Visi jie – šarvuoti, su nesusprogdinamomis padangomis, specialiomis priekabomis ir kitais patobulinimais. Tik paaiškėjo, kad visureigiai – per geri lygiems Lietuvos keliams. Tad jų mūsų šalyje nebus nė kvapo: visi jie keliaus į Afganistaną. VAKARO ŽINIOS
Ankstų rytą – premjero patarėjas, per priešpiečius – partijos darbininkas, po pietų – vėl valstybės tarnyboje. Taip savo pavaldinių darbą potvarkiais paskirsto Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius. Artėjant naujiems Seimo rinkimams dešiniųjų vedlys A.Kubilius dar labiau stiprina ryšius tarp Vyriausybės aparato ir konservatorių. Premjeras pasirašė potvarkį, kuriuo vienam savo patarėjų Jonui Survilai leido dirbti „kitą darbą“. Tai darbas Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos sekretoriate. Šiuo potvarkiu A.Kubilius nustatė ir oficialų J.Survilos darbo laiką Ministro pirmininko tarnyboje. Tad dabar patarėjui teks itin dažnai žvilgčioti į laikrodį, kad nenusižengtų darbo drausmei. LIETUVOS RYTAS
Rytais į darbą per Klaipėdos senamiestį važiuojantys ar pėsčiomis traukiantys klaipėdiečiai dažnai pastebi po jį su fotoaparatu rankoje vaikštinėjantį miesto vicemerą Vytautą Čepą. Taip prasideda tikrą karą uostamiesčiui paskelbusių vandalų iššūkį priėmusio šio žinomo klaipėdiečio diena. Vicemeras fotografuoja kiekvieną naują grafitį, „tagą“, apgadintą pastatą ar skulptūrą. Visi šie negerovių įrodymai iš karto yra siunčiami Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovams. „Skaudu, kad žmonės piktybiškai elgiasi su turtu, kurį turėtų puoselėti. Paprasčiausiai yra tyčiojamasi iš visuomenės ir policijos bejėgiškumo. Manau, kad kol už tai nebausime, padėtis nesikeis“,– aiškino vicemeras. Kas ką: vicemeras ar sienų terliai? RESPUBLIKA
Žagarės (Joniškio raj.) aikštėje, kurioje netrukus prasidės rekonstrukcija, atidengti kelių XIX amžiaus krautuvių pusrūsiai su laiptais, kitomis detalėmis, apyvokos daiktais, liudijantys čia vykusią prekybą. Tikimasi radinio nepalaidoti po žemėmis, bet atverti visų akims. Taip pat aptikta XIII amžiaus žalvarinė segė bei XVI–XVIII amžių radinių. Pasak archeologo dr. Ernesto Vasiliausko, tikslinga atkastus gerai matomus pamatus uždengti permatoma danga, kad juos galėtų pamatyti miesto lankytojai ir vietiniai. Tačiau aikštės rekonstrukcijos projekte tokių darbų nenumatyta. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Kauno rajone aptiktas žmogaus kūnas uždavė mįslių policijos tyrėjams. Smarkiai suirusio kūno neįmanoma atpažinti, bet drabužiai ir ūgis atitinka šių metų pradžioje dingusios 22 metų kaunietės Gabijos Boguševičiūtės požymius. Penktadienį Sausinės kaimo gyventojai apstulbo lauke ant kviečių ražienų išvydę lavoną sumaitota galva. Jie nedelsdami iškvietė policiją. Kūnas ir drabužiai stipriai suirę. Įtariama, jog mirtis žmogų ištiko prieš pusmetį ar dar seniau. Tiek laiko jis galėjo ten ir gulėti. Kol kas neišaiškėjo net lytis, jau nekalbant apie amžių. „Tikriausiai tai moteris. Šiomis dienomis viliamės nustatyti jos asmenybę“, – „Lietuvos rytui“ vakar sakė Kauno rajono policijos paieškos skyriaus tyrėjas Saulius Bakutis. LIETUVOS RYTAS
Ekonominė krizė apkarpė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) biudžetą, tačiau, kaip teigia FNTT direktorius Vitalijus Gailius, su krize išskirtinai susijusių finansinių nusikaltimų nepastebėta. „Finansiniai nusikaltimai yra latentinių nusikaltimų sfera. Tik intensyvus FNTT darbas lemia, ar daugėja nusikaltimų, ar mažėja. Mūsų prognozės – kad finansinių nusikaltimų turi daugėti. Dirbame su sunkiais nusikaltimais. Aišku, galima ištirti dvidešimt buhalterinės apskaitos sukčiavimo bylų, bet geriau ištirti penkias didelio masto sukčiavimo bylas“,– sakė FNTT direktorius Vitalijus Gailius. RESPUBLIKA
Šiais metais per šešis mėnesius Lietuvos keliuose susiklostė paradoksali situacija – avarijų skaičius sumažėjo, mažesnis ir jose sužeistų žmonių skaičius, tačiau su gyvybe keliuose atsisveikino net šeštadaliu žmonių daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Šiemet šalyje eismo nelaimėse žuvo 134 žmonės, pernai per pusmetį – 116. Susisiekimo ministerija, kiekviena pasitaikančia proga besigirianti mažėjančiu avarijų skaičiumi, pripažįsta negalinti pateikti vienos aiškios išvados, kodėl daugėja žūvančiųjų. O Kelių policijos vadovai įžvelgia ir žiniasklaidos kaltę. „Visa informacija: kada, kiek laiko gali matuoti, kokiu prietaisu ir pan. sudarė prielaidas greičio mėgėjams jaustis nekontroliuojamiems, tai parodė ir skaudūs eismo įvykiai, kurių metu žuvo po 2 ar daugiau asmenų. Todėl policija vėl pradėjo intensyviai naudoti rankinius greičio matuoklius“, – sakė Gintaras Aliksandravičius, Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas. VAKARŲ EKSPRESAS
Šiltas, tačiau vėjuotas savaitgalis tapo tikru košmaru gelbėtojams – užfiksuoti bent keturi atvejai, kai ant vandens pramogavę žmonės šaukėsi pagalbos. Šie incidentai įvyko Kuršių mariose. Vieno jų metu be žinios dingo žmogus. Išskirtinių įvykių būta ir jūroje. Pramogautojai šeštadienį neįvertino didelio vėjo, todėl siųsti gelbėjimo komandas į Kuršių marias teko net kelis kartus. VAKARŲ EKSPRESAS
Per kelis šių metų mėnesius saugos tarnybos bendrovę „Trikampis žiedas“ paliko apie pusšimti darbuotojų. Žmonės teigia neapsikentę kelis mėnesius vėluojančių atlyginimų. „Direktorius vis pučia miglą – tai kitą savaitę, tai mėnesio pradžioje, tai pabaigoje“,– kaunietis Gintaras Stankevičius į darbą bendrovėje „Trikampis žiedas“ spjovė šį balandį. Keliuose Lietuvos miestuose padalinius turinčios bendrovės „Trikampis žiedas“ vadovas Andrejus Samuilovas kategoriškai atmetė buvusių darbuotojų skundus. KAUNO DIENA
