Konservatorių dominuojamos Vyriausybės kadencija artėja į pabaigą. Prieš pusketvirtų metų skambiai žadėję įveikti krizę, aktyviai kovoti su biurokratija ir korupcija, dabar valdantieji daugumos savo pažadų linkę neprisiminti. Žadėta masinė daugiabučių renovacija sužlugo. Tai pripažįsta net konservatorių koalicijos partneriai. „Verslo atstovai teikė daug pasiūlymų, kaip palengvinti verslo sąlygas, bet gausybės pristeigtų ir besidubliuojančių kontrolės institucijų nesumažėjo“, – pastebi Lietuvos verslo ir darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas. 2008-aisiais po 8 metų į premjero postą sugrįžęs Andrius Kubilius sakė, kad pagrindinė Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos užduotis – įveikti įsiliepsnojusios pasaulio finansų krizės padarinius Lietuvoje. Valdžia giriasi, kad tai iš esmės pavyko padaryti. Krizė sukėlė įmonių bankrotų bangą, smarkiai šoktelėjo nedarbas, pagausėjo socialinių pašalpų prašytojų, patvino emigrantų srautai.
„Vyriausybės vadovas bando įtikinti, kad viešųjų finansų krizė suvaldyta. Tačiau noriu priminti, kad tai padaryta ne uždirbtomis, bet skolintomis lėšomis, o tai reiškia, kad išaugusi skola mokesčių mokėtojams pečius slėgs dar ilgą laiką“, – pabrėžė Seimo opozicijos lyderis, socialdemokratų vadovas Algirdas Butkevičius. Pasak jo, per trejus metus valstybės skola išaugo beveik 25 mlrd. litų – šiuo metu ji siekia beveik 45 mlrd. litų, o pinigų suma šios skolos palūkanoms per tą patį laikotarpį padidėjo beveik 3 kartus. Primenama, kad Vyriausybė davė kur kas daugiau įvairių pažadų, bet jų nesugebėjo įvykdyti. „Susprogę pažadų burbulai“. KAUNO DIENA
Balandžio 2-ąją, minint 207-ąjį Hanso Kristiano Anderseno gimtadienį ir jau 46-ą kartą – Tarptautinę vaikų knygos dieną, didžiojoje Vilniaus „Lėlės“ teatro salėje premijomis, diplomais, puokštėmis ir publikos aplodismentais buvo pagerbti iškiliausi šalies vaikų literatūros kūrėjai, leidėjai, vertėjai, mokslininkai, iliustruotojai. Pirmadienį jau dvidešimtą kartą buvo paskelbti ir apdovanoti vaikų literatūros kūrėjai, besivaržę aštuoniose kasmetinėse nominacijose. Už reikšmingiausius 2011 metų vaikų literatūros mokslinius tyrinėjimus buvo pagerbta Džiuljeta Maskoliūnienė, už meniškiausiai iliustruotą metų knygą – Ieva Babilaitė, gražiausia metų knyga pripažintos „Brolių Grimų pasakos“, iliustruotos jaunos dailininkės Linos Dūdaitės, už reikšmingiausią vertimą apdovanota Raimonda Ilkutė, už originaliausią knygą vaikams – poetas Vladas Braziūnas.
Tik šiemet rašytoja tapusi Nomeda Marčėnaitė galėjo pasidžiaugti iš karto dviem pergalėmis – geriausio metų debiuto ir geriausios knygos mažiausiems skaitytojams nominacijose buvo įvertinta jos rašyta ir iliustruota knyga „Lėlė“. Pačioje svarbiausioje – geriausio metų vaikų rašytojo – nominacijoje konkurentus nugalėjusi ir metų vaikų literatūros karaliene paskelbta poetė Violeta Palčinskaitė. Jos knyga „Muzika troliui“ taip pat pelnė Švietimo ir mokslo ministerijos Vaikų literatūros premiją. RESPUBLIKA
Režisieriaus Sauliaus Beržinio sukurtas dokumentinis filmas „Kai apie Jurbarką skambėjo jidiš“ sukėlė didžiulį šurmulį Jurbarke. Lietuvių juodinimu apkaltinti kūrėjai atsikirto, kad jie parodė tiesą ir nežada paklusti jokiai cenzūrai. Jurbarko krašto muziejaus užsakymą sukurti filmą apie žydų bendruomenės gyvenimą įgyvendino viešoji įstaiga „Filmų kopa“. 800 litų prie šio projekto prisidėjusi Jurbarko savivaldybė pareiškė, kad nupirko filmą, kuris atsigręžia prieš vietos bendruomenę. Po peržiūros rajono valdžia paprašė filmą pataisyti: neskelbti hitlerininkams talkinusių jurbarkiškių pavardžių, pakeisti herojus, pakalbinti ir tuos žmones, kurie rizikuodami savo gyvybe gelbėjo žydus. „Filmų kopa“ to padaryti nesutiko, o režisierius 61 metų S. Beržinis prabilo apie bylinėjimąsi su filmą cenzūruoti bandžiusia savivaldybe.
Po filmo pristatymo į nedidelę Jurbarko krašto muziejaus salę susirinkusiems žiūrovams muziejaus darbuotojai kalbėjo susijaudinę. „Patinka tai kam nors ar ne, bet šis filmas bus saugomas kaip ir kiti eksponatai. Muziejaus darbuotojai nepriklauso jokiai partijai, nevykdo politinių įsakymų. Jeigu ir toliau būsime kaltinami, kad užsakėme filmą prieš Lietuvą, kreipsimės į Kultūros ministeriją dėl šio filmo turinio ir meniškumo įvertinimo“, – kalbėjo muziejininkė Aida Drejerienė. „Kruvina žydų istorija – lyg druska ant žaizdų“. LIETUVOS RYTAS
Dešimties savivaldybių greitosios medicinos pagalbos (GMP) centrų vadovai priešinasi dispečerinių centralizavimui, teigdami, esą ši reforma vykdoma chaotiškai, nepasirengus, o kai pradės veikti Bendrasis pagalbos centras, paskubomis steigiamos apskričių dispečerinės taps nereikalingu kliuviniu. Sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio įsakymu nuo 2012 m. pradžios vietoj 56 GMP dispečerinių Lietuvoje turėjo likti tik 10 – Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių centrų GMP paslaugas teikiančiose įstaigose. Prieš pat Naujuosius Seimo Sveikatos reikalų komitetas konstatavo, kad dispečerinių centralizavimui nepasirengta, ir nurodė Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pertvarką atidėti. Ministerija trumpam atsitraukė, bet nieko nedarė, tik nukėlė centralizuotų dispečerinių veiklos pradžios laiką į šių metų liepos 1 d.
Tačiau nors ši reforma kol kas neįgyvendinta, pinigų už dispečerinių tarnybų paslaugas daugelio rajonų GMP centrai iš teritorinių ligonių kasų nebegauna jau dabar. Jonavos, Pagėgių, Molėtų, Rietavo, Rokiškio, Pasvalio, Biržų, Panevėžio rajono, Anykščių ir Švenčionių GMP centrų vadovai kreipėsi į Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo Sveikatos reikalų komitetą, SAM ir Valstybinės ligonių kasos vadovybę dėl realios grėsmės sveikatai ir gyvybei, kurią kaimo gyventojams kelia ši chaotiška reforma. Valdžiai siūloma iš pradžių parengti teisinę bazę, paskirstyti funkcijas ir atsakomybę tarp GMP stočių ir GMP dispečerinių paslaugų teikėjų bei jų steigėjų, patvirtinti GMP brigadų išdėstymą savivaldybėse, nes šiuo metu kaimiškuose rajonuose teikiant skubią medicinos pagalbą labiausiai trūksta būtent žmogiškųjų išteklių. „Greitoji pagalba kaime tampa lėtoji ir pražūtinga“. RESPUBLIKA
Įvairiose pozose sustingusių mirusių žmonių kūnų atvaizdai daro neigiamą poveikį nepilnamečiams, be to, kenkia tautos moralei ir prieštarauja valstybės politikai. Tokį skundą dėl reklamuojamos parodos gavo vaikų teises turintys ginti pareigūnai. Žmogaus teisių gynėjas Stasys Kaušinis kreipėsi į vaiko teisių apsaugos kontrolierę Editą Žiobienę dėl psichologinio smurto, kurį, jo manymu, kelia parodos„The Human Body Exhibition“ reklama. Iš Kinijos atgabentą ekspoziciją reklamuojantis spalvingas stendas su specialiai apdoroto numirėlio atvaizdu iki šiol sukasi Vilniaus prekybos centro „Panorama“ pagrindinio įėjimo duryse. Pasak žmogaus teisių gynėjo, elgesys su mirusiojo kūnu yra griežtai apibrėžtas lietuvių kultūroje, todėl, pavyzdžiui, lavono su krepšinio kamuoliu rankoje atvaizdas destruktyviai veikia mūsų psichiką. Lietuvos bioetikos komiteto skundą dėl parodos „The Human Body Exhibition“ šiuo metu nagrinėja žurnalistų etikos inspektoriai. „Paprašyta apginti vaikus nuo numirėlių atvaizdų“. LIETUVOS RYTAS
Keliose Klaipėdos mokyklose atlikus bandomuosius narkotikų aptikimo aplinkoje testus ir paskelbus teigiamus jų rezultatus, tokių tyrimų panoro didžioji dalis ugdymo įstaigų, bet sulauks ne visos. Gruodį buvo patikrintos kelios mokyklos. Su naujos kartos testų pagalba jose aptikta kanapių, opiatų bei amfetamino pėdsakų. Bandomuosius testus D4D tiekėjai leido išbandyti nemokamai, o ateityje jau prašys už tai susimokėti (vienas kainuoja 35 litus). Šių priemonių panoro 31 ugdymo įstaiga, tačiau, esant ribotam finansavimui – 10 tūkst. litų – jie bus atlikti tik 19 ar 20 iš jų. Pasak savivaldybės Narkotikų kontrolės komisijos narių, kai kurios mokyklos prašė, kad testai būtų atliekami pas juos, kitus teko įkalbėti pasinaudoti šia galimybe. Šiuo metodu tiriami ne mokiniai, o jų aplinka – specialiu lakmuso popieriumi tikrinamos klasės, vaikų asmeniniai daiktai, mokymo priemonės, stalai. Rezultatai nebus viešai skelbiami. „Narkotikų testų visiems neužteks“. VAKARŲ EKSPRESAS
Budintiems prie Venckų namų žmonėms dabar aktualiausia – tolesni antstolės veiksmai. Pirmadienį Klonio gatvėje spėliota, ar antstolė Sonata Vaicekauskienė atostogauja, ar tai yra savotiškas manevras. Po nepavykusio antstolės žygio grąžinti D. Kedžio dukrą jos motinai Laimutei Stankūnaitei Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl teismo sprendimo nevykdymo. „Taip pat teismo keliu bandysime reikalauti, kad būtų tiriama dar ir psichologinė prievarta prieš vaiką, nes iš pradžių prokuratūra atmetė šį prašymą“, – sakė L. Stankūnaitės advokatas Gintaras Černiauskas. Pradėta ir daugiau tyrimų dėl kovo 23-iosios įvykių. Garliavos drama nepaliko abejingų užsienyje gyvenančių lietuvių – praėjusį savaitgalį įvairiose pasaulio vietose prie Lietuvos diplomatinių atstovybių surengti piketai protestuojant prieš teismo sprendimą L. Stankūnaitei prievarta grąžinti dukterį. Protestuotojai rinkosi Toronte, Londone, Dubline, Kopenhagoje ir Lemonte. „Garliavoje tebetvyro šturmo baimė“. KAUNO DIENA
Gaisro nuniokotą Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblį valdančios viešosios įstaigos Tytuvėnų piligrimų centro laikinasis vadovas Pranas Jurkaitis pirmadienį nesėkmingai bandė nušalinti Kelmės rajono apylinkės teismą, atvertusį jo administracinę bylą. Prieš teismą P. Jurkaitis stojo dėl kliudymo Kultūros paveldo departamento pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas ir šių pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymo. Tytuvėnų ansamblio prievaizdui gresia bauda nuo 500 iki 2 000 litų. Tačiau P. Jurkaitis kaltės dėl informacijos nepateikimo nepripažįsta. „Bylos tikslas yra vienas – Kultūros paveldo departamentas nori išgryninti save ir atsakomybę užkrauti piligrimų centrui“, – žurnalistams sakė jis. Paveldosaugininkų teigimu, jie administracinės teisės pažeidimo protokolą dėl informacijos nepateikimo P. Jurkaičiui surašę, kai nepavyko gauti oficialaus Tytuvėnų piligrimų centro paaiškinimo, kas ir kokiomis aplinkybėmis į vienuolyno patalpose veikusį nelegalų muziejų suvežė eksponatus – iš visos Šiaulių vyskupijos į šį muziejų suvežtos bažnytinės vertybės per gaisrą sudegė. RESPUBLIKA
Praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po gaisro Tytuvėnų vienuolyno ansamblyje, dar nėra jokių atsakymų, dėl ko kilo gaisras. Visus atsakymus saugo Šiaulių apygardos prokuratūra. Pasak jos atstovo spaudai Martyno Povilaičio, „vyksta ikiteisminis tyrimas ir jokių galutinių atsakymų dar nėra“. Penktadienį trys Kultūros paveldo centro (KPC) archeologai baigė sudėti į konteinerius visą buvusio bažnytinio paveldo muziejaus gruntą. Jame – atsakymai, ar gaisre sudegė bažnytinių vertybių originalai, ar ten yra visų eksponuotų vertybių liekanos. Kol kas, pasak KPC direktoriaus Virgilijaus Kačinsko, net nežinoma, kur bus atliekami grunto tyrimai ir kas juos atliks. Šiuo metu Tytuvėnų ansamblyje dirba KPC chemikai – jie tiria, kokia po gaisro sienų ir sienų tapybos būklė. „Gaisro priežastys saugomos po devyniais užraktais“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Sąvadautojai ir prostitutės seniai ieško būdų dirbti legaliai, o įstatymų leidėjai tam trukdo. Policijai dėl to tenka kovoti su vėjo malūnais. Prostitucijos priežastis – vyrų fiziologinis poreikis. Kai kurie vyrai, neturintys žmonų ar gyvenantys nuo jų atskirti, sukilus tam poreikiui, būna pasiruošę moteriai užmokėti, kad tik būtų patenkinti susikaupę kūniškus geiduliai. Žinia, kai yra noras, poreikis ir paklausa, tai visada atsiranda ir pasiūla. Apie prostituciją skaitykite straipsnyje „Prostitucija – teisėsaugininkų pamiltas blogis“. AKISTATA
