Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Europos šalių lyderiais ir ES vadovais dalyvavo šiemet ypač kontroversiškai vertinamos Nobelio taikos premijos teikimo ceremonijoje Osle. Ši prestižinė premija šiemet skirta ES esą už daugiau nei pusę amžiaus trunkančią taiką, susitaikymą, demokratiją ir pagarbą žmogaus teisėms, nors pasaulyje nuo to nei taikos, nei demokratijos nepadaugėjo. 1,5 mln. eurų vertės apdovanojimas Oslo rotušėje įteiktas Europos Komisijos (EK) pirmininkui Jose Manuelio Barroso, ES Vadovų Tarybos pirmininkui Hermanui Van Rompuy ir Europos Parlamento pirmininkui Martinui Schulzui. Sprendimas šiais metais Nobelio taikos premiją skirti ES sulaukė didžiulės kritikos. Sekmadienį šimtai žmonių Osle surengė taikią demonstraciją prieš šių metų Nobelio taikos premijos laureatus. ES vadovai dar prieš ceremoniją aiškino gautus pinigus paaukosiantys projektams, kurie padeda konfliktų zonose gyvenantiems vaikams. Tačiau greičiausiai, kaip visada, iš tokių projektų pralobs tik jų vykdytojai.
Pasak Romualdo Ozolo, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro, pastaruoju metu Nobelio premijos skyrėjai aiškiai rodė nebe dalykinių kvalifikacijų prioritetą jų apdovanojimo subjektams, o grynai politines simpatijas. „Manau, kad tai yra šios „orientacijos“ viršūnė, nes skirti premiją Europos Sąjungai už neva taikos išsaugojimą, kada akivaizdžia taikos sąskaita yra kuriama Europos tautų pavergimo sistema, tai yra toks politinis angažuotumas, kurio negalima vertinti niekaip kitaip, kaip visišką politinį aklumą arba hipertrofuotą chameleonizmą, prisitaikymą prie konjunktūros. Švedija, kurioje ir sugalvotas šis apdovanojimas, šia prasme yra degraduojanti valstybė, ypač tai pasakytina apie jos visuomenę, kurioje įsitvirtinusios tos vadinamosios europinės, kaip fundamentaliosios visą jų gyvenimą reguliuojančios, vertybės. Ir dėl to ten matome visišką muilą ne tik viršūnėse, bet ir apačiose“, – „Respublikai“ sakė R. Ozolas. „Premija už neaiškius nuopelnus“. RESPUBLIKA
Politologo Audriaus Butkevičiaus teigimu, Nobelio taikos premija Europos Sąjungai – „tai absoliutus europiečių mulkinimas“, taip elgdamasi ES „ciniškai ir viešai juokiasi iš savo piliečių, tikėdamasi, kad visi yra pakankamai kvaili, kad taikos premiją suprastų kitaip“. „ES net kaip kandidatė negalėjo būti siūloma į šią premiją. Tai lyg pripažinimas, kad tautiniuose santykiuose egzistuoja kažkas panašaus į fizikoje naudojamą idealių dujų sampratą, kuri yra fiziškai neegzistuojanti, tačiau gali šiek tiek paaiškinti, kad veikia tam tikri dėsniai. Tačiau realybėje idealių dujų nesurasi. Lygiai taip pat, kai valstybė gina savo interesus ir apsidovanoja patys save“, – sarkazmo neslėpė A. Butkevičius. „Nobelio taikos premija virto auksiniu svogūnu“. VAKARO ŽINIOS
Referendumo dėl atominės elektrinės statybų baigtis – nieko neįpareigojantys Seimo patarimai naujajai Vyriausybei. Seimo pirmininko Vydo Gedvilo suburta darbo grupė, svarsčiusi, ką daryti su patariamojo referendumo dėl atominės statybų rezultatais, nusprendė: Seimo vardu Vyriausybei tereikia pateikti rezoliuciją. Minėtas dokumentas – tik patariamojo pobūdžio, tad Vyriausybė į tai gali numoti ranka. Parlamentarų parengtame rezoliucijos projekte Vyriausybei siūloma parengti ir pateikti Seimui ekonomiškai optimalią ir vartotojams palankią apsirūpinimo elektros energija strategiją. Vyriausybė raginama atitinkamus teisės aktus ar jų pakeitimus pateikti Seimui iki kitų metų gegužės vidurio.
VAE projektą kairieji ir jų lyderis, paskirtasis premjeras Algirdas Butkevičius vadina nerealiu. Tačiau kaip konkrečiai elgsis – lig šiol neatsako. A. Butkevičius šiuo klausimu nuomonę keitė ne kartą. Kairieji nuolat pabrėžia, esą jie – už atominę energetiką, tik ne tokią, kokią siūlo dešinieji. Vis dėlto jokios konkrečios alternatyvos lig šiol A. Butkevičiaus komanda taip ir nepasiūlė. Beje, dar 2007 m. šalį valdę kairieji tais pačiais metais patvirtintoje Nacionalinėje energetikos strategijoje patys samprotavo apie naujos atominės statybą ir apie tai, kad statyti atominės vieniems neapsimoka. Dėl rezoliucijos Seimas turėtų balsuoti jau šią savaitę. „Atominę košę srėbs Vyriausybė“. KAUNO DIENA
Pirmadienį paskelbti nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai: skulptorius Vladas Vildžiūnas, literatūrologas Kęstutis Nastopka, dailininkas Vitalijus Mazūras, architektas Eugenijus Miliūnas, vizualaus meno kūrėjas Žilvinas Kempinas ir dirigentas Modestas Pitrėnas. Jų pavardes Kultūros ministerijoje pranešė Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos narys fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas, pavadavęs sergantį komisijos pirmininką istoriką Alfredą Bumblauską. Net žinant, kad Nacionalinė, kaip ir visos kitos, premija nesuvaržyta itin griežtų kriterijų, jos paviešinimas tampa ne vien atpildo pagardintu džiaugsmu, bet ir apmaudu, kurį kitam sunku nuslėpti. Kas drįs ginčyti, kad Donatas Banionis vertas Nacionalinės? Bet, matyt, komisijos valia nepašauktas jos pelnyti nei pernai, nei šiemet. Kasmet teikiama ne daugiau kaip šešios Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos, kurių kiekvienos dydis – 104 tūkst. litų, tarp jų tik viena – už viso gyvenimo nuopelnus. Šiemet ji paskirta garsiam skulptoriui V. Vildžiūnui (gruodžio 20 dieną jam sueis 80).
Jauniausias tarp laureatų – dirigentas M. Pitrėnas (gim. 1974 m.). „Labai smagu, nes tai didelis įvertinimas tiek pinigine išraiška, tiek dėmesiu, tiek reikšme. Tam tikra prasme net gaila, kad aš jį jau gavau, nes ši premija duodama tik kartą. Bet susitikimai su talentingiausiais pasaulio menininkais, tikiuosi, manęs dar laukia ateityje. Juokaudamas galiu pasakyti: teks visiems pridėti šitą gražų titulą prie mano pavardės skelbiant, bet tai tik juokas, iš tiesų mano įsipareigojimas nacionalinei kultūrai – populiarinti lietuvių kompozitorių kūrinius – ir ateity išliks prioritetu. Premija niekas nesibaigia. Galbūt tik prasideda“, – sakė M. Pitrėnas. Šiandien „Respublikoje“ pasisako visi nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai. „Ir vėl vėluoja, ir vėl skuba premija“. RESPUBLIKA
Kas nulėmė, kad būtent minėti menininkai tapo Nacionalinės premijos laureatais? „Komisijos sprendimai ir ekspertai, – pabrėžė Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos pirmininko pavaduotojas fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas. – Komisija ne vien posėdžiavo, bet pasižiūrėjo, kas ką sukūrė. Nuomonės mažai išsiskyrė“. Nacionalines premijas laureatams įteiks prezidentė Dalia Grybauskaitė Vasario 16-ąją. „Laureatų nuopelnai nekėlė abejonių“. KAUNO DIENA
Greitkelyje Kaunas-Vilnius 120 kilometrų per valandą greičiu „Alfa Romeo“ važiavęs 22 metų kaišiadoriškis Aivaras Ališauskas prisišaukė mirtį. Jis šeštadienį svečiavosi pas savo draugą Kaišiadorių rajono Liutonių kaime, kur buvo švenčiamas bičiulio gimtadienis, o sekmadienio naktį sėdo į automobilį ir pasuko savo namų link. Įtariama, kad A. Ališauskas savo draugės motinos automobilį vairavo išgėręs, ir išlėkė į priešingą greitkelio pusę. Priešpriešiais atvažiuojančių dviejų krovininių vilkikų vairuotojai iš Lenkijos matė, kaip „Alfa Romeo“ lekia tiesiai į juos. Pirmasis vilkiko vairuotojas suko į kelkraštį bandydamas išvengti susidūrimo, tačiau priekabą kliudęs lengvasis automobilis nesustojo ir po akimirkos kaktomuša rėžėsi į antrojo vilkiko kabiną. A. Ališauskas žuvo iš karto, vairuotojas iš Lenkijos nenukentėjo. „Alfa Romeo“ virto nuolaužų krūva. „Tragiškos šėlionės greitkelyje“. LIETUVOS RYTAS
Internete nesunkiai galima rasti skelbimų, kuriuose teigiama, jog merginos, dirbdamos lanksčiu grafiku, per mėnesį gali nesunkiai uždirbti nuo 2000 iki 6000 litų ir net daugiau. Ne, joms nereikės stovėti gatvėje ir mylėtis už pinigus. Vis dėlto apsinuoginti tikrai teks – ir ne tik apsinuoginti. Apie tai skaitykite straipsnyje „Virtualios aistros gali baigtis realiame teisme „ AKISTATA
