Svarstoma, ar konservatorių gretas susirengę palikti tautininkai iki naujų Seimo rinkimų susijungs su teisėjos Neringos Venckienės šalininkų ir kitų Garliavos aktyvistų kuriama partija. Su dešiniųjų vedliu premjeru Andriumi Kubiliumi susikirtę tautininkai suka galvą, kaip pasielgti po šiandien įvyksiančio visuotinio Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų suvažiavimo, kuriame turėtų būti oficialiai patvirtinti partijos pirmininko rinkimų, kuriuos A. Kubilius laimėjo prieš Seimo pirmininkę Ireną Degutienę, rezultatai. Palikti Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus tautininkai pagrasino dar prieš pirmininko rinkimus. Kol kas neaišku, ką nuspręs tautininkų susirinkimas kitą dieną po konservatorių suvažiavimo. Mat vienas tautininkų lyderių Kazimieras Uoka turi naujos politinės jėgos viziją: į tokią partiją susijungtų konservatorius palikę tautininkai, Kovo 11-osios eitynes sostinėje organizuojanti Lietuvos tautinio jaunimo sąjunga, Kauno vicemero Stanislovo Buškevičiaus vadovaujama „Jaunoji Lietuva“ ir dviejų žmonių žmogžudystėmis kaltinamo velionio Drąsiaus Kedžio gerbėjų kuriama nauja politinė jėga „Drąsiaus kelias“.
Tuo tarpu iš konservatorių gretų pašalinto buvusio tautininkų lyderio Gintaro Songailos tikinimu, jis niekada nėra bendravęs su N. Venckiene ir „jokios kalbos apie tautininkų susijungimą ar įsiliejimą nėra buvę“. G. Songailos teigimu, jis matąs tik vieną scenarijų – Tautininkų sąjungos atkūrimą. „Rinkėjams – violetinių ir trispalvių idėjų mišinys?“ LIETUVOS RYTAS
Klaipėdos miesto meras su visa savo komanda jau pirmadienį pradės dirbti buvusioje miesto rotušėje, anksčiau tarnavusioje Klaipėdos apskrities viršininko administracijai. Ankstyvą rytą čia vyks ir pirmasis susitikimas. Miesto valdžia į rotušę sugrįžta po 67 metų pertraukos. Į šį pastatą išsikrausto meras, jo pavaduotojai ir patarėjai bei sekretoriatas. Pastate Liepų gatvėje ir toliau reziduos beveik visa savivaldybės administracija. Miesto mero Vytauto Grubliausko teigimu, komandai persikrausčius į buvusią rotušę bus atkurta istorinė tiesa. „Meras rotušėje – nuo pirmadienio“. VAKARŲ EKSPRESAS
Pagal ankstesnius planus jau šiemet Lietuvos piliečiai turėjo įgyti teisę tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), tačiau dėl ekonominės krizės, biudžeto lėšų stygiaus šie planai buvo atidėti. Pasak kiek daugiau nei du mėnesius naujuoju KT pirmininku dirbančio Romualdo Kęstučio Urbaičio, „norint įvesti individualų konstitucinį skundą Lietuvoje, reikia papildomų investicijų. Preliminariais skaičiavimais, reikėtų nuo 6 iki 8 mln. litų KT pastato priestato statybai, taip pat reikėtų padidinti teisininkų skaičių – pirmaisiais metais, kai būtų įvestas individualus skundas, papildomai reikėtų 10 naujų teisininkų etatų, antraisiais metais – 30 naujų darbuotojų. Tai pareikalautų apie 1,5 mln. litų“. R. K. Urbaičio teigimu, individualaus konstitucinio skundo įteisinimo Lietuvoje dar reikės palaukti mažiausiai iki 2014–2015 metų. „Teismas gerina rekordus“. KAUNO DIENA
Šiomis dienomis vykstančius žymaus lietuvių dailininko Justino Vienožinskio 125-ųjų gimimo metinių minėjimo renginius aptemdė plėšikų išpuolis jo gimtinėje. Naktį į penktadienį Rokiškio rajone, Audronių kaime, į dailininko sodybą įsibrovę nusikaltėliai apiplėšė jo sūnaus Vinco Vienožinskio šeimą. Surišę šeimininką, jo žmoną ir du jų anūkus, įsibrovėliai, be kita ko, pagrobė ir sodybos šeimininko senelio brolio, kunigo ir žinomo XIX amžiaus poeto Antano Vienažindžio nešiotą aukso laikrodį, taip pat aptiko ir XVII amžiuje pagamintą rankų darbo smuiką. „Aš tiems plėšikams sakiau: “auksas palyginti niekis su tuo, kad šie dalykai priklauso tautai„. Bet jie atsakė, kad jiems nei tauta, nei valstybė nieko gero neduoda, todėl jie yra priversti taip elgtis“, – prisiminė A. Vienožinskienė. Birželio pabaigoje šioje sodyboje turėjo būti pašventintas kryžius ir atidaryta memorialinė ekspozicija. Vyresnysis anūkas V. Vienožinskis plėšikams atidavė tik vieną telefoną. Jiems išvykus, antruoju, kurio nesurado įsibrovėliai, paskambino į policiją. Smarkiai sumuštą senąjį V. Vienožinskį apžiūrėjo iškviesti medikai, bet šis atsisakė važiuoti į ligoninę. „Dailės klasiko sodybą krėtė plėšikai“. LIETUVOS RYTAS
Praėjusių metų sausį mirusio 72 metų „Vilniaus brigados“ krikštatėviu vadinto Georgijaus Dekanidzės neteisėtai pastatyta vila Trakų rajone, ant Skaisčio ežero kranto, ilgus metus buvusi neįveikiamu bastionu vietos valdininkams, pagaliau imta ardyti. Praėjusių metų liepą teismas tyliame kare tarp rajono savivaldybės ir G. Dekanidzės buvusios žmonos Tamaros Žurovos padėjo neskundžiamą tašką, liepdamas neteisėtą statinį nugriauti, tačiau nei ji, nei teismo vykdomąjį raštą gavusi antstolė to daryti neskubėjo. Šiandien namas – jau be stogo, styro tik plikos plytų sienos. Tačiau pastatas ardomas tvarkingai. Darbininkai čia pluša patylom, užsivėrę vartus. Pirmaisiais Nepriklausomybės metais tuomet dar vyro pavardę turėjusiai Tamarai Dekanidzei buvo leista statyti namą. Tačiau jau 1991 metų pabaigoje statybų prievaizdai konstatavo, kad vietoj 1 aukšto su mansarda statinio iškilo per 600 kv. metrų 2 aukštų pilkas mūras, o T. Dekanidzė niekaip nereagavo į priekaištus dėl savavališkos statybos. „G. Dekanidzės rūmai keliauja nebūtin“. RESPUBLIKA
Kauno politikai praregėjo ir ėmė naikinti dirbtinai įsteigtas katalikiškas mokyklas. Šią savaitę miesto taryba panaikino paskutiniame praėjusios kadencijos posėdyje priimtą sprendimą steigti S. Lozoraičio katalikišką vidurinę mokyklą. To pareikalavo Vyriausybės atstovė Kauno apskrityje Rasa Noreikienė, įžvelgusi ne vieną pažeidimą. Vyriausybės atstovei užkliuvo ir prieštaravimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kuri skelbia, kad „valstybinės ir savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos yra pasaulietinės“. Balandį priimtą tarybos sprendimą nusprendę naikinti politikai atsižvelgė į tai, kad nuo liepos keičiasi mokyklų tinklo pertvarkos taisyklės bei Švietimo įstatymo nuostatos. Įsigaliojus naujiems teisės aktams, religinių konfesijų mokyklos galės būti tik nevalstybinės. „S. Lozoraičio mokykla nebebus katalikiška“. KAUNO DIENA
Žinomam teatro režisieriui, Lietuvos nacionalinės premijos laureatui Jonui Jurašui rytoj sukanka 75-eri. Tiesa, paties jubiliato teigimu, jis alergiškas pompastiškam jubiliejų šventimui dar nuo sovietinių laikų. J. Jurašas, dirbdamas Kau o dramos teatre bemaž prieš 40 metų, nepakluso tos pompastikos reikalavimams ir buvo priverstas palikti ne tik teatrą, bet ir Lietuvą. Teatralas dabar lygina save su medžiu, kurio šaknys kelis kartus per metus perkeliamos iš vienos vietos į kitą. „Kartais atrodo, kad mes iš Lietuvos ir nebuvome išvažiavę, nors tie metai be Lietuvos, kai pagalvoji, mums didelis praradimas. Man apmaudu, kad neturėjau galimybės būti čia, bet taip jau susiklostė likimas“, – sakė režisierius. Interviu su juo – „Jono Jurašo alergijos“. RESPUBLIKA
