Parlamentarai panaikino Darbo partijos byloje sukčiavimu kaltinamų įstatymų leidėjų Viktoro Uspaskicho, Vytauto Gapšio ir Vitalijos Vonžutaitės teisinę neliečiamybę. Vakar Seimas apsisprendė - Darbo partijos procesas toliau bus nagrinėjamas teisme, todėl balsų dauguma panaikinta trijų parlamentarų teisinė neliečiamybė. Kone graudžiausiai skambėjo V.Vonžutaitės žodžiai Seimui. Kalbėdama parlamentarė nesugebėjo sulaikyti ašarų, tačiau tai nesugraudino net ir su šypsenėle šią kalbėtoją stebėjusių tautos išrinktųjų. Bene emocingiausiai vakar V.Uspaskichą gynė "Tvarkos ir teisingumo" atstovas Petras Gražulis. Nustebusiems Seimo nariams jis pareiškė, kad juodųjų buhalterijų esama kiekvienoje Lietuvos politinėje partijoje ir niekam tai net ne paslaptis: "Mes buvome gal gudresni už V.Uspaskichą. Kaltė ta, kad jis vedė buhalteriją, o mes nevedėme. Pasidalinome pinigus ir nėra jokių popieriukų. Štai koks yra skirtumas". RESPUBLIKA
Vakar paaiškėjo, jog V.Uspaskichui, jo bendražygiams Vitalijai Vonžutaitei ir Vytautui Gapšiui vis dėlto teks derinti darbą Seime su teismo posėdžiais - parlamentas didžiule balsų persvara atėmė iš jų visų teisinę neliečiamybę. Tačiau prieš tai V.Uspaskichas smarkiai pasisklaidė Seimo tribūnoje. Kone valandą trukusi jo kalba buvo susipynusi su pasiūlymais "pačiulpti kraują", kalbomis apie "čerkas", valdingais šūkavimais ant kitų Seimo narių ir net premjero Algirdo Butkevičiaus. Socialdemokratai, kurių balsai ir lėmė, kad būtų panaikinta "darbiečių" neliečiamybė, nusipelnė didžiausio V.Uspaskicho pykčio. V.Uspaskichą užstojo visi "darbiečiai", "Tvarkos ir teisingumo" ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijos. Anksčiau "darbietį" rėmę "Drąsos kelio" lyderiai Neringa Venckienė ir Jonas Varkala balsuojant nedalyvavo. Prieš balsavimą "tvarkiečiai" dar mėgino gelbėti V.Uspaskichą, siūlydami rengti jį slaptą, bet tai neišdegė. Pats V.Uspaskichas gerokai pasistengė, kad jo pralaimėjimas būtų užfiksuotas kiek įmanoma vėliau. Seimo tribūnoje jis surengė maždaug valandos spektaklį, kuris salėje kėlė ir juoką, ir pasipiktinimo šurmulį. Jei "darbiečių" lyderiui Viktorui Uspaskichui tektų sėsti į belangę, jis ten neprapultų. Tai politikas įrodė vakar, kai Seimo salėje elgėsi lyg viršiausias kalinys tikroje kalėjimo kameroje. LIETUVOS RYTAS
"Respublika" su ekspertais aiškinosi, ką prezidentė Dalia Grybauskaitė veikė po 1990-ųjų Kovo 11-osios Akto paskelbimo. Užvakar ji per televiziją teigė likusi dėstytojauti okupantų valdomoje Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje, nes "kariavo savo mažą karą", kad šis pastatas nebūtų atimtas iš Lietuvos. Kodėl būsimoji prezidentė saugojo būtent jį, bet paskui negynė, kad svetimi iš Lietuvos neatimtų "Mažeikių naftos", "Lietuvos telekomo", kad nevirstų vaiduokliais gamyklos, D.Grybauskaitė neaiškino. Kodėl mūsų prezidentų biografijos pilnos baltų dėmių ir jas vis tenka tikslinti? Pabandžiusi tai padaryti šalies vadovė D.Grybauskaitė, regis, pasėjo dar daugiau abejonių. RESPUBLIKA
Filosofas Vytautas Rubavičius: " Iš pataisytos prezidentės biografijos galima spręsti, kad į valstybės tarnybą ji atėjo vadovaujant premjerui Gediminui Vagnoriui. Tai rodo, kad gerai parengti žmonės tikrai niekur nedingsta. Jie reikalingi visoms politinėms jėgoms."
Signataras Bronius Genzelis: "Dabartinė šalies vadovė turbūt pamiršta, ką vieną dieną šnekėjo, nes kitą dieną atvirkščiai kalba. Palikim tas baltas dėmes, žiūrėkim, ką ji daro būdama valstybės galva - kiršina žmones prieš jų išrinktą Seimą, prieš Vyriausybę. (...) Mūsų valstybės vadovė į visus žiūri iš aukšto: aš padariau tą, aš padarysiu aną, vis aš, tik aš. Jeigu duos Dievas jai dar 6 metus paviešpatauti, jau nežinau, į kokią bedugnę mes nusirisim." RESPUBLIKA
"Supurvinti švarų žmogų pas mus labai lengva. Man iki šiol neduoda ramybės skausminga istorija iš pirmųjų prezidento rinkimų. Tada Sąjūdžio kuluaruose svarstyta, ar geriausias prezidentas nebūtų Justinas Marcinkevičius. Šis klausimas buvo iškilęs ir Lietuvos demokratinės darbo partijos prezidiume. A.Brazauskas net buvo pareiškęs, kad jei kandidatuos J.Marcinkevičius, jis poetą palaikys ir savo kandidatūros nekels. Buvo nuostata, kad poeto asmenybė gali sujungti įvairius žmones, jis - tarsi tautos sąžinė. Ir tada prieš mūsų tautos sąžinę buvo surengta neregėto šlykštumo provokacija žiniasklaidoje. Autorių aš nežinau, o vykdytojai - žurnalistas Vytautas Matulevičius ir išeivis Tomas Venclova, televizijos laidoje apkaltinęs poetą dėl kūrybos sąsajų su KGB informacija. Nebūtais dalykais apkaltintas J.Marcinkevičius susigūžė lyg priluptas, ne jo būdui buvo gintis nuo atviro šmeižto",- sako Bronius Genzelis. RESPUBLIKA
Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga praėjusią savaitę Vilniaus miesto savivaldybės paprašė leidimo Kovo 11-ąją surengti 5 tūkst. žmonių eitynes Gedimino prospekte. Tačiau sostinės klerkai nusprendė leidimo neduoti. Lietuva pasauliui siunčia pavojaus signalą: čia vėl draudžiama švęsti valstybės nepriklausomybės datas. Per dvi dešimtis su trupučiu metų netoli nuėjome nuo sovietinės sistemos. Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarai Romualdas OZOLAS ir Zigmas VAIŠVILA, Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas Julius PANKA ir filosofas Krescencijus STOŠKUS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS. RESPUBLIKA
Romualdas Ozolas: "Man atrodo, būtų apskritai tikslinga kalbėti apie valdžios santykį su visuomene, kuri nori atitinkamai reikšti savo politinę valią. Valdžia mano, kad ji turi teisę reguliuoti visuomenės politinės valios raišką. Aikštės ir gatvės prigimtine teise priklauso visuomenei, o ne valdžiai."
Zigmas Vaišvila: "Bet kurią apraišką, kuri yra už valstybę, už valstybingumą, siekiama ištrinti iš žmonių sąmonės. Vyksta toks procesas. Ir mes negalime nekalbėti apie priežastis. Visi puikiai suprantame: vargšė Vilniaus miesto savivaldybės tarnautoja, kuri turėjo išduoti ar neišduoti leidimą rengti eitynes. Ne ji priiminėja tuos sprendimus. Čia galioja telefoninė ar dar kokia kitokia teisė."
Julius Panka : "Neužmirškime, kad visas šūkis yra "Lietuva - lietuviams, lietuviai - Lietuvai!" Ir čia jau atsiranda prieš išsibėgiojančią, išsivažinėjančią Lietuvą. Ne tik Lietuva turi būti lietuviška valstybė, bet ir lietuvis turi jausti pareigą Lietuvai, pareigą Tėvynei."
Krescencijus Stoškus: "Manyčiau, kad reikėtų pradėti nuo bazinių dalykų. Nuo mūsų Konstitucijos. Konstitucijoje įrašyta teisė, kad valstybėje politika vykdoma per atstovus ir per tiesioginę demokratiją. Atstovavimo sistema šiokia tokia sukurta, o kaip tą demokratiją realizuoti, Lietuvoje taisyklių kol kas nėra pakankamai. Tas įstatymas, kuris priimtas dėl susirinkimų, demonstracijų, yra truputį dviprasmiškas. Vienas punktelis taip, kitas kitaip. Ir jie piktnaudžiauja, grįžta prie tarybinės sistemos bandydami įvesti vadinamąją griežtąją tvarką." RESPUBLIKA
