Kitą savaitę paskirtasis premjeras Algirdas Butkevičius jau turėtų prisiekti kaip nuolatinis Vyriausybės vadovas, jo kabinete dirbs visi 14 pasirinktų ministrų. Ko pirmiausiai griebsis Vyriausybė? Apie tai „Respublika“ kalbasi su paskirtuoju premjeru. „Nėra kada laukti, privalome dirbti – jau vakar turėjome pradėti dirbti. Kitų metų šalies biudžetas nepriimtas, Naujieji metai ant nosies ir kiekviena pradelsta diena valstybei kainuoja didžiulius pinigus. Laukimo būsena turėtų baigtis, ambicijos nurimti“,- sakė A.Butkevičius. – „Mūsų laukia kur kas sunkesni bei svarbesni uždaviniai nei pirmininkavimas ES Tarybai – kurti naujas darbo vietas, skatinti gamybą, didinti realias pajamas, kurios dabar mažėja didėjant infliacijai.“ RESPUBLIKA
Paskutines dienas skaičiuojanti Vyriausybė spėja pasirūpinti saviškiais. Krašto apsaugos ministrės konservatorės Rasos Juknevičienės dėka šiltą vietą gavo viceministras ir partijos kolega Mykolas Juozapavičius. Išteklius ir finansus KAM kuravęs politikas eis naujas gynybos patarėjo pareigas Lietuvos nuolatinėje misijoje Jungtinėse tautose (JT). Pirmą kartą skiriamo tokio pareigūno išlaikymas valstybės biudžetui per metus atsieis beveik pusę milijono litų. Žinia apie šias permainas nustebino būsimą krašto apsaugos ministrą socialdemokratą Juozą Oleką. Jo nuomone, sprendimas buvo priimtas skubotai. LIETUVOS ŽINIOS
Vakar prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė pokalbio paskutinį kandidatą į paskirtojo premjero Algirdo Butkevičiaus komandą – būsimą kultūros ministrą Kęstutį Daukšį, o šiandien ketina patvirtinti galutinį naujos Vyriausybės narių sąrašą. Buvęs ūkio ministras, o dabar Seimo narys K.Daukšys prezidentės kabinete užsibuvo beveik pusvalandį. K.Daukšys davė sutartą interviu „Respublikai“. Jis žadėjo ypač atidžiai išklausyti kultūros ir meno korifėjų, pripažintų savo sričių autoritetų mintis ir jas pritaikyti įgyvendinant teisingą kultūros politiką. „Be lietuviškos kultūros, be lietuvių kalbos mes jau būtume seniai prapuolę kaip tauta. Tegul žmonės sako ką nori, bet šis turtas mums kasdien turi būti pirmoje eilėje, – sakė kandidatas į kultūros ministrus K.Daukšys. – Mano nuomone, kultūros reikalai yra net svarbesni už ekonomiką. Fabrikų mes galime pristatyti kiek norime ir Kinijoje, o puoselėti lietuvių kultūrą, meną bei kalbą – tik Lietuvoje.“ RESPUBLIKA
„Laba diena. Viso gero“, – tiek tepasakė kandidatas į kultūros ministrus Kęstutis Daukšys vakar po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite. Seimo nario „darbiečio“ K.Daukšio pokalbis su prezidente truko maždaug 25 minutes. Išeidamas iš Prezidentūros politikas dar tarstelėjo: „Ta prasme, pašnekėjom apie viską.“ Anksčiau Ūkio ministerijai vadovavęs galimas kultūros strategas, kurį juokais kai kas jau praminė kultūros ūkio ministru, buvo paskutinis, keturioliktasis, kandidatas į būsimos Vyriausybės narius, kurį egzaminavo D.Grybauskaitė. Tie egzaminai, trukę ir 7 minutes, ir pusvalandį, buvo skirtingi – nuo dalykiškų pokalbių iki patyčių. Būtent pažeminta po praėjusią savaitę vykusio pokalbio su prezidente pasijuto Darbo partijos kandidatė į socialinės apsaugos ir darbo ministrus Loreta Graužinienė. Apie tai ji atvirai papasakojo interviu „Respublikai”. Beje, šios politikės, kaip ir kitos „darbietės“ Virginijos Baltraitienės, kuriai buvo numatytas švietimo ir mokslo ministro postas, kandidatūra D.Grybauskaitės netenkino. LIETUVOS RYTAS
Kai kurie Lenkijos parlamentarai įniršta vien išgirdę Lietuvos vardą. Tuo šią savaitę įsitikino „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „24/7“ kūrėjai. „Lietuvos ryto“ televizijos žurnalistai Lenkijos sostinėje rengė reportažą apie šios kaimyninės šalies dešiniųjų politikų užmojus itin sugriežtinti abortus reglamentuojantį įstatymą. Kiek lenkų kilmės Lietuvos politikams šiuo atveju daro įtaką kaimyninės šalies parlamentarai ir ko siekiama visišku abortų uždraudimu? Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos žurnalistė Daiva Žeimytė mėgino pakalbinti Teisės ir teisingumo partijai priklausantį vieną įstatymo pataisų sumanytoją parlamentarą Arturą Gorskį. Nors Lenkijos Seimo nario biuro darbuotojai žurnalistams iš Lietuvos buvo paskyrę susitikimo laiką, juos savo kabinete išvydęs politikas ėmė siautėti. „Ne viską suprantu lenkiškai, tačiau ir taip buvo aišku, kad bet kuris lietuvis jam – priešas“, – pasakojo D.Žeimytė. Lenkijos Seimo narys išvijo iš kabineto lietuvius. LIETUVOS RYTAS
Kuo skiriasi visuomeninis transliuotojas nuo komercinių televizijų, radijo? Ar visuomeninis transliuotojas vadelioja visuomenės kultūros poreikius ir supratimą, ar atvirkščiai – visuomenė diktuoja subkultūros madas ir išsireikalauja popsinių laidų? Ar visuomeninis transliuotojas privalėtų ne oponuoti išrinktai valdžiai, o jai padėti paaiškinti valstybės siekiamus tikslus? Ar visuomeninis transliuotojas dešimtmečius turi į laidas kviestis tik savo „etatinius“ komentuotojus? Galų gale – ar valstybės finansuojama televizija lyg kuri nors komercinė vos ne pusę eterio laiko turi skirti reklamai? Apie tai prie „Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo“ apskritojo stalo diskutavo anksčiau ar vėliau Lietuvos televizijoje dirbę žmonės: buvęs tarptautinių santykių apžvalgininkas Seimo narys Linas Balsys, Radijo taryboje dirbęs filosofas humanitarinių mokslų daktaras Krescencijus Stoškus ir Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Rolandas Paulauskas, kitados rengtos laidos „Kas geresnio, premjere?“ vedėjas. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas Jakavonis.
„Dabar klausimas, kaip vykdyti visuomeninę misiją. Svarbiausias dalykas – pastanga, noras padaryti, kad ji būtų nepriklausoma. Mano galva, taryba galėtų būti plėtojama iki visuomeninių tarybų, kad iš visuomenės atėję žmonės galėtų kalbėti apie tai, kas dabar vyksta mūsų nacionalinėje televizijoje. Ji turėtų būti atvira, žinoti nuomones – ne tas, kai telefonu paskambina, o paskui atsakinėja be jokių debatų. Pastebėjau, kad nacionalinė televizija visada kvaileliais padaro klausėjus, o ji visada teisi... Visuomeninei televizijai nereikia bijoti visuomenės, jos reikia daugiau įsileisti“,- sakė Krescencijus Stoškus. RESPUBLIKA
Nuo senovinio sukučio, rasto Vilniaus žemutinėje pilyje, iki XX a. žaidimų aparato – tokius eksponatus galima išvysti šiandien sostinėje atidaromame pirmajame Lietuvoje Žaislų muziejuje. Seniausias, žinomiausias, rečiausias, mažiausias, didžiausias, brangiausias – tokiais eksponatų apibūdinimais dažniausiai pasitinkami muziejų lankytojai. Žaislų muziejaus tikslas – ne tik atskleisti žaislų bei žaidimų unikalumą, bet ir suteikti galimybę juos vietoje išmėginti. „Mes nesiekiame sukaupti absoliučiai visų žaislų ir žaidimų. Norime pasirinkti įdomiausius ir lankytojams kuo plačiau juos pristatyti. Pamatyk, sužinok, išbandyk!“ – taip Vilniaus senamiestyje, netoli Gedimino kalno, įsikūrusį naująjį muziejų pristato viena jo steigėjų Indrė Jovaišaitė-Blaževičienė . LIETUVOS RYTAS
Kaip reikėjo gyventi, kai vis girdėjai, kad šeimos narys – pedofilas? Po mirties išteisinto Andriaus Ūso artimieji bando tiestis ir prašo įvardinti krauju pažymėto pedofilijos skandalo kaltininkus. A.Ūso tėvas Aleksandras ir našlė Guoda nori, kad išteisinamasis nuosprendis būtų apskųstas, o Aukščiausiasis teismas padėtų galutinį tašką. Tai, jų manymu, priverstų praregėti Garliavos istorijos apakintą minią. Apie tai ketvirtadienį A.Ūsas ir G.Ūsienė „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ kalbėjo su žurnalistu Edmundu Jakilaičiu. – Pedofilijos šauklių minia gniuždė, bet nesutraiškė. LIETUVOS RYTAS
Teisėsaugą sudominusių Kauno savivaldybės valdininkų ir politikų sąrašas ilgėja.. Šįkart jis pasipildė aukščiausio rango pavardėmis. Buvę savivaldybės administracijos direktoriai konservatorius V.Gudėnas ir liberalcentristas R.Stanionis įtariami piktnaudžiavimu tarnyba ir didelės vertės turto iššvaistymu. Abu jie teigia esantys labai nustebę. Tvirtina jokio kriminalo savo veiksmuose neįžvelgiantys. O kelerių metų senumo butų pirkimo istorijas nagrinėjantis prokuroras įsitikinęs, kad byla, kurioje 12 įtariamųjų, teismą gali pasiekti iki šių metų pabaigos. KAUNO DIENA
Kaip sako teisėsaugininkai, prekyba narkotikais tokia pelninga, kad, kaip tam pasakų slibinui – nukirtus vieną galvą, išauga dar kelios. O sučiupus kvaišalų vežėjus, neretai jų „verslo schema“ nuveda į kitas šalis ir gerokai papildo „verslininkų“ sąrašą. Apie narkotikų platintojus skaitykite straipsnyje „Kvaišalų prekeiviai: kelias už grotų arba į nebūtį“ AKISTATA
