Yra šalis... Tos šalies sportininkai per metus iškovojo vienos šakos pasaulio pirmenybėse tris aukso medalius, du sidabro, taip pat du Europos sidabro medalius, vieną pasaulio jaunimo pirmenybių aukso medalį ir nebuvo paskutiniai daugelyje tarptautinių varžybų.
Atspėkite, kokia tai šalis.
Taip – Lietuva.
Gal nujaučiate, kokia tai sporto šaka? Kurie metai?
Šalyje, kurioje krepšinis laikomas antrąja vyraujančia religija po katalikybės, nereikia tikėtis, kad žiniasklaida labai domėtųsi, kas vyksta padebesiuose ir aukščiau. Buvo suminėti Lietuvos aviacijos sportininkų pasiekimai 2012-aisiais. Pripažinkite, kad fanfaros dėl to skambėjo ne itin garsiai.
Užtat Lietuvos aviacija turi garbingą praeitį. Šie metai paskelbti Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą metais. O metai nepaprasti. Galima sakyti, kad į 2013-uosius telpa septyneri metai – po metus sveikatingumui, Klaipėdos krašto atgavimui, Lietuvos tarmėms, 1863 m. sukilimui, edukologei Meilei Lukšienei, Vilniaus geto atminimui, Dariaus ir Girėno skrydžiui.
Lyg tyčia pusę tų metų Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungai – bus proga dažniau prisiminti esant europiečiais, juolab kad Europos komisija siūlo 2013-uosius laikyti Europos piliečių metais.
Dariaus ir Girėno asmenybės susiję su daugeliu paminėtų progų. Steponas Darius – Klaipėdos prijungimo dalyvis. Abudu lakūnai veikiausiai būtų ėję į 1863-jų sukilimą, jeigu būtų tada gyvenę – beje, gal jų giminės dalyvavo. Butų gražu paklausyti tarmiškų Dariaus ir Girėno šnektų, taip pat jų anglų kalbos. Steponas Darius ir sveikatingumas – neatskiriami dalykai. Karo lakūnas lingavo Lietuvos krepšinio, bokso, motociklų sporto lopšius. Ir negali sakyti, kad lietuviai netapo beisbolininko S. Dariaus gerais mokiniais – deja, meistrystę rodo ne vien per varžybas.
Lietuvos Vyriausybė, tarsi nujausdama, kokia našta ją užgrius 2013 m., ir, žinoma, būdama ištikima „Tautiškos giesmės“ eilutei „Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“, dar pernai kovą sudarė darbo grupę, kuriai pavesta parengti S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio sukakties paminėjimo priemonių plano projektą. Vadovaujama dabar jau buvusio Vyriausybės kanclerio, ta grupė išties parengė tokį daugelio eilučių dokumentą, kuris buvo patvirtintas pernai gegužę.
Į talką minint skrydžio per Atlantą 80-metį buvo pakviestos kelios dešimtys Lietuvos įstaigų ir institucijų – nepamiršti nei Lietuvos bankas, nei Kauno bėgimo mėgėjų klubas. Tyčia ar netyčia tas planas sudėliotas gražiais skaičių deriniais: už 44 paminėjimo priemones atsakingos 33 organizacijos.
Praėjo 11 mėnesių nuo Seimo nutarimo, 9 mėnesiai nuo priemonių plano patvirtinimo. Galima raportuoti apie pasiekimus. Tenka pripažinti, kad nuosekliausiai vykdomas Vyriausybės nutarimo punktas, prasidedantis štai kaip: „Nustatyti, kad priemonės vykdomos pagal šalies finansines galimybes...”. Kitaip tariant, S. Darius ir S. Girėnas minimi už pinigus, kurie bus, o kadangi nelabai tų pinigų yra, tai pagrindiniam renginiui įgyvendinti – liepos 13-osios aviacijos šventei Dariaus ir Girėno aerodrome Kaune – kol kas skirta lygiai nulis litų.
Itin dažnai naudojamas 10 litų banknotas papuoštas S. Dariaus ir S. Girėno portretais, tačiau šio ir kitų banknotų aerodinaminė kokybė vis dar prasta, ir Lietuvos aviacijos jie kol kas nekelia – nes prie tikrų sparnų neatskrenda ir neprilimpa.
Tačiau nepraraskime optimizmo. Moksleivių rašinių konkursai bus kažkaip surengti, atmintinos vietos sutvarkytos. Gal ir lėšų aviacijos šventei atsiras. Gal joje netgi dalyvaus bent vienas Europos Sąjungai tuo metu nepirmininkaujantis aukštas valstybės pareigūnas.
O gal Lietuvos aviacijos praeities atminimas marinamas dėl politinių priežasčių?
Žvelgiant į karius su Mindaugo laikų šarvais, kurie rikiuojasi iškilmingomis progomis prie prezidentūros, ateina mintis, kad kovos lėktuvai, kuriais kilo ir krito pirmieji Lietuvos karo lakūnai, kaip mechanizmai, galbūt nedaug pranoko didelės meistrystės reikalaujančius viduramžių šarvus – žinoma, motorų Mindaugo kalviai nebūtų pagaminę. Tačiau apvilkti šarvais kad ir kuopą kareivių šiais laikais pigiau nei deramai pasirūpinti aviacijos sportu ir daugybę kartų pigiau už visavertę kovinę aviaciją – kad ir nedidelę.
Šaliai, kuri vis dar neišgali turėti naikintuvų grandies, matyt, geriau neprisiminti, kad 1940 m. jos karinės oro pajėgos sudarė 117 lėktuvų, ir ne visi jie buvo beviltiškai pasenę. Keturiolikos prancūziškų naikintuvų „Dewoiten“ eskadrilė buvo kovinis dalinys.
1919–1940 metais mūšiuose ir avarijose žuvo 41 Lietuvos karo aviacijos ir Aeroklubo lakūnas. Karo aviacijos vadas generolas Antanas Gustaitis 1941 m. buvo sovietų sušaudytas.
S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą minėjimas greta šlovingos praeities primena ir skurdžią Lietuvos aviacijos dabartį. Ar ne todėl valdžia neskuba tam duoti pinigų?
Komentaras skambėjo per LRT radiją.
