Spanguolės yra daugiamečiai, visžaliai, žemaūgiai augalai. Jų stiebai sumedėję, šakoti, šliaužiantys, užaugantys iki 80 cm ilgio. Spanguolių lapeliai smulkūs, ovalo formos. Žydi mažais rausvos spalvos žiedeliais.
Žydėjimo laikas – nuo gegužės pabaigos iki liepos mėnesio. Uogos – apvalios, prinokusios būna ryškiai raudonos spalvos. Prinoksta rugpjūčio pabaigoje ir renkamos iki pirmųjų šalnų. Tačiau ant krūmelių uogos gali išsilaikyti iki pat pavasario.
Lietuvoje didelė dalis natūralių spanguolynų, buvusių pelkėtose pamiškėse, ežerų liūnuose bei aukštapelkėse buvo išnaikinta sovietmečiu vykdant masinę pelkių melioraciją. Šiuo metu mūsų šalyje didžiausi natūraliai augantys spanguolynai yra saugomose teritorijose – Čepkelių raiste, Kamanų ir Žuvinto rezervatuose.
Stambiauogė spanguolė ir jos veislės
Daugiau nei prieš šimtmetį paprastoji spanguolė buvo sukultūrinta ir išvesta stambiauogės spanguolės (lot. Oxycoccus macrocarpos (Ait.) Pers.) rūšis. Pirmiausia ji pradėta auginti Šiaurės Amerikoje ir Kanadoje. Vėliau išplito į daugelį pasaulio regionų.
Auginamos vidutinių platumų, vėsesnio klimato kraštuose. Sukultūrintos rūšies spanguolynus galima įrengti įvairiose vietose. Kitaip tariant, tinkamas spanguolėms auginimo sąlygas galima sudaryti dirbtiniu būdu, tam nebūtinas natūralus pelkynas.
Pasaulyje žinoma virš 250 stambiauogės spanguolės veislių. Lietuvoje auginama daugiau nei 40 veislių. Didžioji jų dalis nėra plačiai paplitusios, auginamos botaninėse kolekcijose. Namų ar komerciniuose spanguolynuose rekomenduojama auginti tik keletą iš jų:
„Ben Lear“ – ankstyva veislė. Labai derlinga. Uogos vidutinio stambumo, užauga iki 1,5 cm skersmens. Derlius tinka ilgam išlaikymui. Veislė vidutiniškai atspari ligoms.
„Bergman“ – ankstyva arba vidutinio vėlyvumo. Vidutiniškai derlinga. Uogos vidutinio stambumo, užauga iki 1,5 cm skersmens. Derlius netinka ilgam išlaikymui. Veislė vidutiniškai atspari ligoms.
„Howes“ – vidutinio vėlyvumo. Vidutiniškai derlinga. Uogos vidutinio stambumo, užauga iki 1,3 cm skersmens. Derlius tinka ilgam išlaikymui. Veislė vidutiniškai atspari ligoms.
„Stevens“ – vidutinio vėlyvumo. Vidutiniškai derlinga. Uogos labai stambios, užauga iki 1,7 cm skersmens. Derlius tinka ilgam išlaikymui. Veislė vidutiniškai atspari ligoms.
„Piligrim“ – vidutinio vėlyvumo arba vėlyva. Labai derlinga. Uogos stambios, užauga iki 1,6 cm skersmens. Derlius tinka ilgam išlaikymui. Veislė vidutiniškai atspari ligoms.
„Franklin“ – vidutinio vėlyvumo, arba vėlyva. Vidutiniškai derlinga. Uogos vidutinio stambumo, užauga iki 1,4 cm skersmens. Derlius netinka ilgam išlaikymui. Veislė nelabai atspari ligoms.
Spanguolių auginimas namuose
Spanguolės yra nereiklūs augalai. Geram jų augimui svarbiausi trys pagrindiniai dalykai: rūgšti dirva, pastovi drėgmė ir saulėta vieta. Nuo pasodinimo iki derėjimo reikia palaukti 3–4 metus.
Pirmaisiais metais auga tik šliaužiantys stiebai. Žiedus krauti spanguolės pradeda tik trečiaisiais augimo metais, o uogos dera tik ketvirtaisiais metais.
Vieta spanguolių auginimui
Vieta. Spanguolynui tinkamiausia vieta ten, kur nėra didelio ir nuolatinio pavėsio. Geriausia – atvira, gerai saulės apšviečiama vieta. Tačiau spanguolės mažiau toleruoja pietinę saulę, todėl geriau šiuos augalus auginti rytinėje pusėje.
Dirvožemis. Natūraliai spanguolės auga rūgštaus dirvožemio augimvietėse. Taigi ir namuose auginamoms spanguolėms dirva turi būti kuo rūgštesnė. Ruošiant vietą spanguolėms, pirmiausia visame plote patartina nuimti viršutinį dirvos sluoksnį (maždaug per kastuvo aukštį) ir vietoj jo užpilti apie 30 cm storio rūgščių durpių (aukštapelkių, ar durpžemių) sluoksnį.
Jei didelio kiekio specialių durpių nėra, galima jas maišyti su rūgščiu smėliu. Paruoštas durpių sluoksnis gerai sulaistomas ir paliekamas susigulėti.
Jei vieta, kurioje planuojama auginti spanguoles, yra labai smėlėta, lysvės dugną patartina iškloti polietileno plėvele su skylėmis. Tai padės išlaikyti dirvožemio drėgmę.
Spanguolių sodinimas
Spanguoles galima sodinti pavasarį arba ankstyvą rudenį. Tačiau tinkamesnis sodinimo laikas yra pavasaris. Tuomet per vasarą augalai spėja gerai įsišaknyti ir iki žiemos sutvirtėti. Sodinama, kai dirvožemis maždaug 15–20 cm gylyje jau būna sušilęs iki 10–15 °C temperatūros.
Spanguolių sodinukai sodinami eilėmis arba lizdiniu būdu. Tarp augalų paliekami 20–30 cm tarpai. Rekomenduojama į 1 m² pasodinti ne daugiau kaip 10 spanguolių sodinukų.
Spanguolių priežiūra
Ravėjimas. Spanguolėms, ypač jauniems augalams, kenkia piktžolės, todėl jas reikia reguliariai ravėti.
Smėliavimas. Spanguolyną taip pat reikia reguliariai smėliuoti. Pirmą kartą smėliuojama po spanguolių pasodinimo. Vėliau smėlio sluoksnis atnaujinamas kas 2–4 metai. Šiam tikslui naudojamas vidutinio rupumo, rūgščios terpės smėlis. Jei tokio nepavyksta gauti, į smėlį galima įmaišyti rūgščių durpių.
Smėliuojama maždaug 3–5 cm storio sluoksniu, užberiant tarpus tarp augalų bei senus spanguolių stiebus. Smėliuoti galima ir žiemą, ant įšalusios žemės. Smėliavimas reikalingas pastovesniam dirvos drėgnumui palaikyti, naujų stiebų šaknijimosi skatinimui, kovai su piktžolėmis.
Genėjimas. Pavasarį galima pašalinti nudžiūvusias, ar pažeistas šakeles, taip pat pakirpti šakelių galiukus, kad formuotųsi daugiau žiedelių. Sveikų augalų dažnai retinti nereikia. Tą galima padaryti, kai spanguolės suauga į tankų sąžalyną. Taip pat galima apkarpyti už spanguolyno ribų besidriekiančius stiebus.
Laistymas. Dažniau ir gausiau laistyti reikia naujai pasodintas spanguoles tol, kol jos prigyja (maždaug pirmas 3 savaites). Vėliau laistoma tiek, kad dirva būtų nuolat drėgna, tačiau ne šlapia. Dirvos drėgnumas turėtų būti apie 70–80 %.
Tam užtikrinti pakanka laistyti 1 ar 2 kartus per savaitę. Laistymui geriausiai tinka lietaus vanduo arba nusistovėjęs vandentiekio vanduo. Svarbiausia, kad laistymo vanduo nebūtų kalkėtas, nes jis šarmina dirvožemį.
Ankstyvą pavasarį, kai saulė pradeda džiovinti žemę, svarbu palaistyti peržiemojusį spanguolyną, kad dirva nespėtų perdžiūti.
Spanguolių tręšimas
Spanguolėms nereikia daug trąšų. Saikingai tręšiama 3–4 kartus nuo pavasario iki rugpjūčio pabaigos. Pirmaisiais ir antraisiais auginimo metais tręšiama nedideliu kiekiu azoto turinčių trąšų. 1 m² išberiama viena-dvi saujelės tokių trąšų.
Uogas vedantį spanguolyną pirmą kartą patręšti galima balandžio mėnesį, kai augalai pradeda vegetuoti. Antrą kartą – augalų žydėjimo pabaigoje, o trečia kartą – maždaug rugpjūčio mėnesį, kai pradeda formuotis sekančiais metais žydėsiantys pumpurai. Nuo rugpjūčio pabaigos spanguolės nebetręšiamos. Taip pat ir rečiau laistomos, nes tuo metu augalai jau pradeda ruoštis žiemojimui.
Spanguolėms tinkamiausios yra dirvožemio rūgštingumą didinančios trąšos – amonio salietra arba amonio sulfatas, superfosfatas, kalio sulfatas, arba kalio magnezija. Tinka naudoti ir specialias, bechlores kompleksines ar specialias trąšas, skirtas šilauogėms, rododendrams ir kitiems augalams, mėgstantiems rūgščią dirvą.
Spanguolių žiemojimas
Spanguolės yra šalčiui atsparūs augalai. Joms netgi būtinas šalto oro laikotarpis, kurio metu jos išbūna ramybės periodą – pailsi. Po pirmųjų šalnų spanguolių lapai parausta. Tai visiškai normalu – taip augalai ruošiasi žiemai. Tačiau jei oro temperatūra nukrenta žemiau -20 °C ir, jei nėra sniego dangos, jos gali nušalti.
Jei iki didesnių šalčių nesusiformuoja pakankama sniego danga, augalus reikia pridengti eglišakėmis, pušų spyglių, šiaudų, ar pan. sluoksniu. Pavasarį, augalus atidengti reikia palaipsniui, geriausia apniukusiomis dienomis, kad pirmieji saulės spinduliai nenudegintų peržiemojusių lapelių.
Spanguolių dauginimas
Paprasčiausias spanguolių dauginimo būdas yra iš stiebo auginių. Pavasarį arba vasaros pradžioje atkerpamos apie 15–20 cm ilgio šakelės ir ant jų paliekami tik 4–5 viršutiniai lapeliai.
Taip paruoštas šakeles pirmiausia galima pamerkti į vandenį su specialiu šaknijimąsi skatinančiu hormonu. Arba galima tiesiai susmeigti į vazonėlius su paruoštu rūgščiu, lengvai sudrėkintu gruntu.
Vazonėliai laikomi šiltoje ir šviesioje (be tiesioginių saulės spindulių) vietoje, dažnai laistomi, palaikant pastovią dirvos drėgmę. Esant tinkamoms sąlygoms auginiai įsišaknija per 10–14 dienų. Tuomet juos jau galima persodinti į nuolatinę auginimo vietą arba į didesnius vazonus, jei sodinti lauke laikas netinkamas.
Spanguolių galima užsiauginti ir iš sėklų. Tačiau namų sąlygomis tai nėra populiarus dauginimo būdas, nes reikalauja daugiau kantrybės ir laiko.
Sėti galima iš uogos išimtas, subrendusias, rudos spalvos sėklytes. Tačiau pirmiausia jas maždaug 3 mėnesius reikia laikyti drėgnoje ir vėsioje aplinkoje. Pavyzdžiui drėgname popieriniame rankšluostyje, įdėtame į kvėpuojantį plastikinį maišelį, šaldytuve. Svarbu prižiūrėti, kad sėklos neišdžiūtų.
Maždaug po trijų mėnesių sėklas galima pasėti į joms tinkamą durpių substratą, nuolat drėkinti ir laikyti maždaug 20 °C temperatūroje. Sėklos turėtų sudygti maždaug po 3 savaičių, tačiau kartais tai užtrunka ir ilgiau.
Paaugę daigeliai išpikuojami į atskirus vazonėlius ir pirmuosius metus auginami patalpoje, kad susiformuotų gera šaknų sistema. Antraisiais auginimo metais spanguolių daigelius jau galima persodinti į nuolatinę auginimo vietą.
Spanguolių derlius
Spanguolių derlius renkamas nuo rugsėjo mėnesio iki pirmųjų šalnų. Sunokusios uogos atpažįstamos ne tik pagal raudoną jų spalvą, bet ir pagal sėklyčių spalvą. Tik tuomet, kai spanguolės sėklos yra rudos spalvos, uoga yra iš tiesų prinokusi. Tik pilnai sunokusios uogos yra vertingiausios, sukaupusios visas naudingąsias medžiagas.
Nuskintas spanguoles šviežias galima suvartoti per 3–8 mėnesius (jei veislė tinkama ilgam sandėliavimui). Šaldytos spanguolės savo vertingųjų savybių nepraranda ir iki dviejų metų.
Šviežias spanguoles išlaikyti galima vėsioje ir gerai vėdinamoje patalpoje, kurioje palaikoma 3–10 °C temperatūra. Uogas reiktų laikyti dėžutėse, supiltas plonu sluoksniu. Tokiu būdu laikomos spanguolės šviežios išlieka iki 3 mėnesių.
Spanguoles galima laikyti stiklainiuose vandenyje. Švarios uogos užpilamos šaltu virintu vandeniu, sandariai uždaromos ir laikomos šaldytuve. Vidutiniškai kartą per 8 savaites vandenį reikia pakeisti. Tokiu būdu laikomos spanguolės gali išsilaikyti iki 8 mėnesių.
Spanguoles taip pat galima konservuoti, gaminant įvairius pagardus, džemus, ar sultis. Tačiau tokiu būdu apdorotos uogos praranda nemažą dalį savo vertingųjų savybių ir tampa labiau skanėstu nei sveikatinančiu produktu.
Spanguoles puolantys kenkėjai
Spanguolės yra vidutiniškai kenkėjams ir ligoms atsparūs augalai. Dažniausiai jas užpuolantys kenkėjai yra amarai, baltasparniai, ar tripsai. Šie vabzdžiai labiau linkę plisti esant drėgnam ir labai šiltam orui. Jie greit plinta, misdami augalų sultimis, taip juos susilpnindami. Nekovojant su šiais kenkėjais, jų kolonijos tampa didžiulės, galinčios augalus ir visai sunaikinti.
Kovai su kenkėjais galima pasitelkti ekologiškas, ar namudines priemones. Pavyzdžiui, augalus purkšti ūkiško muilo, ar žalio kalio muilo tirpalu.
Taip pat gali padėti česnakų lapų ir lukštų (150 gr. česnakų žaliavos ir 10 l vandens) nuoviras. Taip pat galima naudoti įvairius masalus, sudėtus greta augalų. Pavyzdžiui, baltasparnius gali vilioti indeliai su aliejumi, ar kitokiais riebalais.
Vabzdžius taip pat apgauna ir specialios lipnios gaudyklės (parduodamos sodo prekių parduotuvėse). Pastebėtina, kad vabzdžius labiau vilioja baltos, arba geltonos spalvos gaudyklės. Šie kenkėjai taip pat yra gerųjų vabzdžių maistas. Pavyzdžiui, jų kolonijas padeda mažinti boružėlės.
Tačiau ekologiškos priemonės nebūtinai ir ne visada yra pakankamai veiksmingos, kad išspręstų šią problemą. Todėl augalus gali tekti purkšti insekticidais.
Spanguolių ligos
Spanguolių ligas dažniausiai išprovokuoja perlaistymas ir pertręšimas. Dėl šių priežiūros klaidų dažniausiai išsivysto grybelinių infekcijų sukeliamos ligos.
- Moniliozė pažeidžia visas augalo dalis – nuo lapų iki vaisių. Augalas pradeda pūti, pažeistos vietos pasidengia baltų „spuogelių“ plotais.
- Pūslialigė pažeidžia augalų stiebus, lapus ir žiedkočius. Pažeistos augalų vietos sustorėja, sumažėja augalų derėjimas, tinkamai nesivysto uogos.
- Fuzariozė pažeidžia visą augalų sistemą – nuo šaknų iki sėklų. Liga plinta visą vegetacijos laikotarpį, ypač jei yra labai drėgna. Pažeisti augalai pasidengia balta, ar gelsva grybiena, ilgainiui pradeda pūti.
Su grybelinių infekcijų sukeltomis ligomis kovojama augalus purškiant fungicidais. Pažeistas augalų dalis būtina kruopščiai išpjauti ir sunaikinti (geriausia – sudeginti).
Spanguolės – vitaminų ir antioksidantų šaltinis
Spanguolių nauda sveikatai pagrįsta ne tik šimtmečių liaudies medicinos patirtimi, bet ir moksliniais tyrimais. Šios uogos turi daug vitaminų ir mineralinių medžiagų. Pastarųjų aptinkama net 25: kalio, kalcio, fosforo, geležies, magnio, mangano, jodo, cinko, vario ir kt.
Spanguolė vadinama uoga nuo avitaminozės. Ji taip pat pasižymi antiseptiniu, priešuždegiminiu poveikiu. Kadangi spanguolių uogos jas valgyti vienas yra gana rūgščios, jas galima naudoti kaip pagardus gaminant maistą arba tiesiog pasigaminti sveikatinančios spanguolių arbatos.
Spanguolių vartojimas palankiai veikia daugelį žmogaus organizmo funkcijų:
- tonizuoja, gaivina, padidina protinį ir fizinį darbingumą;
- padeda palaikyti burnos gleivinės sveikatą, naudojamos gydant dantenų uždegimą;
- padeda virškinamojo trakto ligų gydyme;
- stiprina kapiliarų sieneles, didina kraujagyslių elastingumą, mažina uždegiminius procesus, lėtina aterosklerozę, mažina cholesterolio kiekį kraujyje;
- padeda palaikyti šlapimo takų sveikatą, naudojamos gydant urologinius susirgimus;
- padeda onkologinių ligų gydyme, lėtina vėžinių ląstelių augimą;
- naudojamos dietinėje mityboje, padeda sureguliuoti kūno masės indeksą.
Kada spanguolių vertėtų atsisakyti
Spanguolių vartoti nepatartina, arba dėl jų vartojimo reiktų pasikonsultuoti su specialistais šiais atvejais:
- Sergant opalige, arba esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui.
- Vartojant kraują skystinančius vaistus. Sąveikoje su jais, spanguolės gali sumažinti šių vaistų poveikį
- sergantiems inkstų akmenlige.
- Nėštumo ir žindymo laikotarpiu taip pat reikėtų vengti didesnių spanguolių kiekių, nes nėra pakankamai duomenų apie poveikį vaikui.
- Mažiems vaikams didesnis spanguolių kiekis gali sukelti virškinimo sutrikimus ir viduriavimą.
Šaltinis: derlingas.lt
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
