Palyginti su spalio mėn., gyventojai šiek tiek pesimistiškiau vertino savo galimybes nors kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėnesių, šalies ekonominės padėties ir bedarbių skaičiaus kitimo perspektyvas. Tačiau gyventojų nuomonė apie galimus namų ūkio finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėnesių buvo optimistiškesnė.
Lapkričio mėn. 13 procentų gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėnesių pagerėjo, 30 procentų – kad pablogėjo, 57 procentai – kad nepasikeitė (spalio mėn. – atitinkamai 13, 27 ir 60 proc.).
Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, 20 procentų gyventojų tikėjosi, kad ji pagerės, 19 procentų manė, kad suprastės (spalio mėn. – atitinkamai 17 ir 18 proc.), 55 procentų gyventojų nuomone, jų namų ūkio finansinė padėtis artimiausiais metais nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 22 procentai gyventojų teigė, kad per praėjusius metus ji pagerėjo, 34 procentai – kad pablogėjo, 42 procentai – kad nepasikeitė (spalio mėn. – atitinkamai 23, 31 ir 45 proc.). Žvelgdami į ateitį, 26 procentai gyventojų manė, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pagerės, 23 procentai – kad pablogės, 46 procentai prognozavo, kad padėtis išliks tokia pati (spalio mėn. – atitinkamai 28, 22 ir 45 proc.).
Lapkričio mėn., kaip ir spalio mėn., kas penktas gyventojas (20 proc.) tikėjosi artimiausius 12 mėnesių bedarbių skaičių mažėsiant, 42 procentai prognozavo, kad jis augs (spalio mėn. – 39 proc.).
Savo galimybes bent kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėnesių gyventojai vertino pesimistiškiau nei spalio mėn. Gyventojų, nesitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių, padaugėjo nuo 65 iki 68 procentų.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime lapkričio mėnesį skyrėsi 1 procentiniu punktu: mieste jis sudarė minus 11, o kaime – minus 12. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1 procentiniu punktu, o kaime tiek pat padidėjo.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą mieste lėmė blogesnis galimybės bent kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėnesių ir šalies ekonominės padėties perspektyvų vertinimas: gyventojų, besitikinčių nors kiek sutaupyti, dalis sumažėjo nuo 35 iki 31 procento, o prognozuojančių šalies ekonominės padėties pablogėjimą, dalis padidėjo nuo 21 iki 24 procentų.
Tačiau miesto gyventojų nuomonė apie savo namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per artimiausius 12 mėnesių buvo šiek tiek optimistiškesnė: gyventojų, manančių, kad namų ūkio finansinė padėtis pagerės, dalis padidėjo nuo 16 iki 20 procentų.
Kaimo gyventojų vartotojų pasitikėjimo rodiklio didėjimą lėmė optimistiškesnis savo namų ūkio finansinės padėties ir šalies ekonominės padėties perspektyvų vertinimas: gyventojų, besitikinčių savo namų ūkio finansinės padėties pagerėjimo per artimiausius 12 mėnesių, padaugėjo nuo 17 iki 23 procentų, o prognozuojančių šalies ekonominės padėties prastėjimą – sumažėjo nuo 25 iki 22 procentų.
Tačiau bedarbių skaičiaus kitimo perspektyvas ir galimybę nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių kaimo gyventojai vertino truputį pesimistiškiau nei spalio mėnesį.
Per metus (2013 m. lapkričio mėn., palyginti su 2012 m. lapkričio mėn.) vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 3 procentiniais punktais. Palyginti su praėjusiais metais, gyventojai geriau vertino savo namų ūkio finansinės padėties ir galimybės nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių perspektyvas. Gyventojų, manančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pablogės, sumažėjo nuo 26 iki 19 procentų, o besitikinčių bent kiek sutaupyti – padaugėjo nuo 28 iki 31 procento.
Taip pat truputį pagerėjo šalies ekonominės padėties prognozė artimiausiems 12 mėnesių: nors manančiųjų, kad ekonomika augs, dalis nepasikeitė, bet nuo 27 iki 23 procentų sumažėjo gyventojų dalis, prognozuojanti šalies ekonominės padėties pablogėjimą per artimiausius 12 mėnesių.
