Negalima nieko nedaryti – kiemsargiai be algų
Nors projektą pristatęs konservatorius Algis Strelčiūnas, pabrėžęs, kad sostinės siekia 1,2 mlrd. litų, todėl vėluoja atsiskaitymai su savivaldybės įmonių darbuotojais, neužtikrinamas prisiimtų finansinių įsipareigojimų vykdymas, Seimo nariai, iš esmės pritardami, kad Vilniui reikia padėti išbristi iš skolų, jo siūlymui nepritarė.
A. Strelčiūnas taip pat teigė tikintis, kad savivaldybė pinigus panaudos pagal paskirtį, o tai užtikrins kontrolė. „Tačiau negalima nieko nedaryti, kai kiemsargiai tris mėnesius negauna algų“,– sakė jis. Pripažinęs, kad dalis lėšų panaudota ne pagal paskirtį, jis pridūrė, kad „praeitais metais, kai padidinom GPM, ta suma buvo panaudota skoloms padengti, jie nusižengimų nepadarė“.
Konservatorius taip pat priminė, kad Vilniuje surenkama 1 mlrd. 900 mln. litų, o kitoms savivaldybėms perskirstoma 640 mln. litų. „Pavyzdžiui, skola visuomeniniam transportui yra 140 mln., tai ta dalis, kuria mes padidintume savivaldybės biudžetą, tik dalį padengtų tų skolų“, – aiškino jis.
Pinigai – „piariniams blizgučiams“? Liberalas Remigijus Šimašius, pareiškęs, kad iš principo pritaria projektui, klausė, kaip būtų užtikrinta, kad pinigai nebūtų išleisti „piariniams blizgučiams“. Jis pabrėžė, kad „Vilnius valdomas neatsakingai“, ir suabejojo, ar pinigai nebus ištaškyti, o dėl to, kad dalis lėšų, dabar perskirstomų kitoms savivaldybėms, bus palikta sostinei, gali nukentėti kitos savivaldybės. Vis dėlto jis pritarė, kad sostinei reikia padėti išbristi iš skolų, tačiau reikia pareikalauti, kad sostinės valdžia su pinigais elgtųsi atsakingai.
„Dabartinė Vilniaus valdžia mums primetė šią problemą ir neišvengiamai reikia kažką daryti. Norint kad Vilnius išbristų iš skolų, reikia bent kurį laiką pridėti dalį GPM“, – sakė jis. Pasak R. Šimašiaus, skolinimasis turėtų būti naudojamas tik daliai kreditorinių įsipareigojimų dengti, o naujiems įsipareigojimams prisiimti reikėtų gauti Finansų ministerijos leidimą.
A. Mazuronis: pritarsiu, jei Vilniuje bus tiesioginis valdymas
Tvarkietis Andrius Mazuronis priminė, kad pernai Vilniui tenkanti GPM dalis jau buvo padidinta nuo 42 iki 48 proc. Jis taip pat priminė projektą pristačiusiam konservatoriui, kad jų partijos lyderis Andrius Kubilius yra pareiškęs, „kad didinti Vilniui bet kokias įplaukas galima tik tada, kai bus atsakinga, vykdanti tvarią finansinę politiką valdžia“.
Gindamas savo poziciją, kad sostinei tenkančios GPM dalies didinti nereikia, A. Mazuronis sakė: „Raginčiau balsuoti už, jei nors šiek tiek tikėčiau, kad bus gražinti įsiskolinimai kiemsargiams, jei bus padengti įsiskolinimai viešajam transportui, gatvių apšvietimui. (...) Tos lėšos nueis mistiniams , utopiniams, gigantiškiems A. Zuoko projektams kurti. (…) Jeigu šis projektas eitų lygiagrečiai su Seimo nutarimu Vilniaus mieste įvesti tiesioginį vyriausybės valdymą, balsuočiau ir raginčiau kitus balsuoti. (…) Vilnius su savo finansine politika nemoka tvarkytis arba nenori tvarkytis“.
Nors artėja savivaldybių rinkimai, ir Seimo plenarinių posėdžių salėje galimai buvo pretendentų į sostinės mero postą, posėdžiui pirmininkaujančiam A. Sysui pasiteiravus, ar kas nors nori nusišalinti „dėl viešų ir privačių interesų“, norinčių neatsirado.
