Tyrimai skelbia gana džiugią žinią: šiemet padaugėjo gyventojų, kurie šventinėms išlaidoms galės skirti daugiau nei ankstesniais metais. Tačiau tie patys tyrimai kartu suponuoja ir mintį, kad ne visos išlaidos bus panaudotos racionaliai: pavyzdžiui, dovanų pirkimą planuoja tik kas septintas lietuvis. Taigi, kokios bus šių metų šventės?
Sotesnių švenčių šaltiniai – viengungių piniginės ir slaptos vedusių vyrų kišenės
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu atlikto finansinės elgsenos šventiniu laikotarpiu tyrimo duomenimis, 11 proc. apklaustų šalies gyventojų šiemet šventiniams pirkiniams ketina skirti daugiau pinigų nei pernai. 39 proc. linkę išlaikyti pernykštį šventinių pirkinių biudžetą, kuris, palyginti su 2008 m., buvo smarkiai susitraukęs, dar 35 proc. šventines išlaidas sakė mažinsiantys, 12 proc. šventėms papildomų pinigų iš viso neskirs.
Reikia pastebėti, kad laukdami šių švenčių gerokai optimistiškiau nusiteikę yra vyrai. Tarp tų, kurie šių švenčių biudžetą žada didinti ar išlaikyti tokį pat, jų yra gerokai daugiau. Faktai išties kalba vyrų naudai: šiemet jau kiek ūgtelėjęs vidutinis darbo užmokestis labiausiai augo būtent tuose sektoriuose, kur vyrų dirba daugiau: žemės ūkyje, miškininkystėje, statybose. Taigi, gal šventinę vyrų nuotaiką gerina atsiradęs vienas kitas laisvesnis litas, o gal ir susitaupyti šventėms pavyko. Juk posakis apie tai, kad švarką vedusiam vyrui siūdamas siuvėjas pagal nutylėjimą ir slaptą kišenėlę įtaiso, jau praktiškai tautosakos dalis.
Viengungiams gi jokios slaptos kišenės nereikalingos. Įdomu, kad, nors Kalėdos laikomos šeimos švente, didinančių šventines išlaidas daugiau yra tarp viengungių – tai darys daugiau nei 14 proc. šios grupės apklaustųjų. Tuo metu tarp susituokusių ar neregistruotoje santuokoje gyvenančių asmenų didinti šventines išlaidas, tyrimo duomenimis, yra pasiruošę beveik 9 proc.
Paskutinės minutės radiniai Kalėdoms
Liaudies išminties perliukus prisiminti verta ir nagrinėjant dovanų pirkimo įpročius.
Niekam nieko nedovanojančių vyrų yra daugiau nei moterų (atitinkamai 6,6 ir 4,9 proc.). Na, o nagrinėjant duomenis pagal šeimyninę respondentų padėtį paaiškėja, kad tarp viengungių nesirūpinančių dovanomis yra daugiau nei tarp tų, kurie yra sukūrę šeimą. Taigi, taip visai prasmingas pasirodo posakis apie tai, kad viengungis visus darbus darosi pats, o vedusį priverčia žmona.
Juo labiau šio posakio prasmė sustiprėja atkreipus dėmesį į tai, kad šventiniu laikotarpiu spontaniškai perka ir idėjų parduotuvėse dažniau ieško būtent vyrai, o ne moterys. Tuo metu moterų daugiau tarp tų, kurie atsakydami į apklausos klausimus, prisipažino dovanų pirkimą planuojantys iš anksto (taip elgiasi 16 proc. moterų ir 12 proc. vyrų) bei tų, kurie dovanų iš viso neperka, o gamina patys (4 proc. moterų ir 1 proc. vyrų).
Taigi, panašu, kad moterys į dovanų pirkimą žiūri atsakingiau, pagalvoja apie tai anksčiau ir dėl to greičiausiai daugiau sutaupo. Mat parduotuvės – ne kelionių agentūros. Parduotuvėse paskutinė minutė turi visai kitą reikšmę: karštligiškas blaškymasis tarp lentynų, pasibaigiantis spontaniškais pirkiniais, piniginei toli gražu nėra į sveikatą.
Nepaisant to, į spontanišką elgesį ar dovanų „medžiojimą“ tarp perkainotų ar akcijų prekių yra linkęs daugiau nei kas ketvirtas lietuvis. Dažniausiai jis yra 18-45 m. amžiaus, gauna didesnes nei 1500 Lt pajamas ir gyvena kuriame nors iš didžiųjų miestų.
Vis dėlto daugiausiai apklaustųjų – 38 proc. – demonstruoja finansinę brandą pirkdami praktiškas prekes. Tai dažniau 46-55 m. amžiaus, aukščiausio išsimokslinimo, didesnių pajamų grupės nariai, mažesnių miestų/ rajonų centrų gyventojai. Simboliškomis dovanėlėmis dažniau apsiriboja vyriausio amžiaus tyrimo dalyviai, žemiausio išsimokslinimo atstovai, mažesnes ir vidutines pajamas turintys apklaustieji – iš viso 36 proc.
Ką daryti, kad šventės nebūtų tokios netikėtos?
Daugiausiai didinti išlaidas pasiryžusių asmenų gyvena mažesniuose miestuose, rajonų centruose. Pastebėtina, kad šie žmonės labiau linkę planuoti dovanas nei gyvenantys didžiuosiuose miestuose. Matyt, pastarieji galvoja, kad, kai miestuose tiek prekybos centrų, visada spės į jį užsukti ir ką nors suras.
Negalima neigti, kad tame yra tiesos – ką nors surasti išties visada pavyks. Tačiau kuo arčiau Kalėdos, tuo mažiau lieka vilčių, kad tai bus būtent tai, ką rasti norėtųsi. Ir ypač už tokią kainą, kuri būtų nesunkiai įkandama.
Lietuvoje dovanų pirkimą iš anksto planuoja, jų sąrašą susidaro, biudžetą numato ir geriausių variantų ieško tik 14 proc. gyventojų. Niekam nieko nedovanojantys ar dovanas gaminantys patys sudaro beveik 10 proc., tad galima tikėtis, kad artėjantį savaitgalį (paskutinį prieš Kalėdas) daugelio parduotuvių laukia didesnė ar mažesnė, bet apgultis.
Nesame dėl to kuo nors ypatingi. Štai Jungtinės Karalystės gyventojų Kalėdinio apsipirkimo įpročių tyrimas atskleidė, kad vienas iš trijų suaugusių britų apsipirkimą šventėms palieka paskutinei savaitei... o tuomet skundžiasi, esą prekybininkai deda per mažai pastangų, kad paskatintų žmones į parduotuves patraukti anksčiau.
Bet ar tikrai kalti prekybininkai? Apie jų dedamas pastangas pritraukti pirkėjus kalbėjome lapkričio pabaigoje mėnesio temoje, jos nuolatinės ir tikrai nemažos – ko verti vien visi tie prekybos centrų papuošimai ir šventinėmis vadinamos nuolaidos ar akcijos.
Šiuo atveju, ko gero, labiau vertėtų paklausti savęs: ką laimėsiu, jei dovanų medžioklėn išsiruošiu šiandien pat ar ryt po darbo, nelaukdamas savaitgalio ar kitos savaitės?
Visų pirma, taip galėsite ramiau, neskubant apžiūrėti įvairius variantus, palyginti jų kainas, paieškoti tokios dovanos, kuri labiausiai tiktų. Na, o jei dar spėsite ir šiek tiek pasiruošti, tuomet dovanų paieška bus visai sėkminga.
Kaip pasiruošti dovanų pirkimui?
Tereikia dar prieš einant į parduotuvę nusistatyti sumą, kurią šiam tikslui galite skirti. Tuomet vertėtų sudaryti dovanų gavėjų sąrašą ir numatytą biudžetą paskirstyti kiekvienam asmeniui.
Pasirinkimą susiaurinsite ir mažiau laiko parduotuvėse praleisite, jei tuo pačiu dar pasižymėsite ir ką kiekvienam norėtumėte padovanoti. Na, o tuomet jau galėsite ramiai ieškoti geriausio varianto ir nesijaudinti dėl to, kad Kalėdos kainuos per daug.
Be to, jei į parduotuves išsiruošite anksčiau, dar galėsite nuspręsti, kad geriausia dovana šiemet bus ne pirkta, o paties pagaminta, ir spėti tai padaryti.
Europiečiai Kalėdas pasitiks namie
Bendrovės „Deloitte“ tyrimo duomenimis, kitų Europos šalių gyventojų nuotaikos nuo pernai metų pernelyg nepasikeitė – pusė jų išlaikys tokias pat šventines išlaidas, kaip pernai, 22 proc. išleis daugiau, 28 proc. mažiau. Taigi, pernai išlaidas šventėms karpiusi bene labiausiai, šiemet Lietuva išsiskiria, palyginti, dideliu skaičiumi tų, kurie ruošiasi jas didinti.
Nors tie Europos gyventojai, kurie ruošiasi didinti išlaidas dovanoms, dažniausiai sako, kad tai daro norėdami išvengti minčių apie krizę, visiškai nustumti jų nepavyksta. Daugelio Europos šalių gyventojai šiemet per šventes karpys išlaidas pramogoms. Tiesa, kartu tai reiškia, kad jie daugiau laiko bus namie. Taigi, per aktyvaus vartojimo metus kiek komercinę dvasią įgavusios Kalėdos vėl taps puikia proga ramiai pabūti su seniai matytais draugais ar kompensuoti dėmesio stoką namiškiams.
Be to, keičiasi ir europiečių dovanų pirkimo įpročiai. Daugelis jų sakė šiemet pirksiantys ne tokias brangias dovanas, mažins žmonių, kuriems kažką dovanoja skaičių, stengsis, kad jos būtų kuo praktiškesnės – visai, kaip lietuviai. Tiesa, kažin, ar daug mūsų šalies gyventojų galėtų Kalėdoms skirti 590 eurų. Tiek, „Deloitte“ tyrimų duomenimis, sudaro vidutinės europiečių šventinės išlaidos.
