Sostinės valdžia kuria planą, kaip iš miesto pakraščio į Vilniaus rajoną iškeldinti čigonų taborą. Romai tikina, kad mielai išsikeltų kitur, jei valdžia pastatytų namus ir duotų žemės.
Vilniaus čigonų taboras jau seniai tapo piktžaizde, kurioje klesti prekyba narkotinėmis medžiagomis, vykdoma kita nusikalstama veika, nepaisoma įstatymų. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (VPK) pripažįsta, kad „romų taboras Vilniuje yra didžiausia narkotikų prekyvietė sostinėje“.
Antrasis Vilniaus mero A.Zuoko bandymas?
Kol kas nei pareigūnai, nei kitos institucijos įvesti čia tvarkos nesugeba. Vilniaus meras Artūras Zuokas tikina, kad ir anksčiau buvo dedama daug pastangų mėginant romus integruoti į Lietuvos visuomenę, bandoma įgyvendinti ne vieną projektą, bet geri norai nuėjo perniek.
„Čigonų taboras – vieta, kur įstatymai praktiškai negalioja“, – yra teigęs A.Zuokas.
Neseniai, po savivaldybių tarybų rinkimų, šis politikas vėl tapo Vilniaus miesto meru. Valdžios koridoriuose šnabždamasi, kad netrukus A.Zuokas pradės antrą „kryžiaus žygį“ į taborą, kuris esą bus sėkmingesnis už pirmą. Taborą ketinama perkelti į Vilniaus rajoną.
Barono namuose aptiko narkotikų
Čigonų taboro baronu vadinamas Vilniaus romų bendruomenės „Čigonų laužas“ pirmininkas Josifas Tyčina, kalbėdamas su „Valstiečių laikraščiu“, nusistebėjo, kad sostinės valdininkai taborą ketina iškeldinti į Vilniaus rajoną.
„Mes neprieštarautume tokiam sprendimui, jei valdžia pastatytų namus, parodytų juos žmonėms ir paklaustų, ar romai norėtų juose gyventi. Pirmiausia reikia kalbėtis su žmonėmis“, – tikino J.Tyčina.
Romų barono teigimu, kažkam naudinga, kad tabore nėra tvarkos.
„Yra Romų visuomenės centras, kurio direktorė net ne romų tautybės, jie gauna iš valdžios pinigus, įgyvendina visokius projektus, bet konkrečios naudos taborų gyventojai nemato. Tad klauskite centro vadovų nuomonės“, – pyktelėjo J.Tyčina.
Beje, šių metų balandį J.Tyčinos namuose policija aptiko 13 maišelių su kanapėmis ir jų dalimis, du polietileninius maišelius heroino ir daugiau kaip 32 tūkst. litų įvairiomis kupiūromis.
J.Tyčina atmeta kaltinimus teigdamas, kad negali atsakyti už sūnų ir podukrų elgesį.
Narkomanų irštva
2004 m. tabore įrengus policijos postą, šis po piktavalių išpuolio buvo sudegintas. Tais pačiais metais įrengtos ir vaizdo stebėjimo kameros, bet ir jos problemos neišsprendė.
Vilniaus policija reguliariai rengia reidus, per kuriuos kiekvieną kartą į taborą neįleidžiama nuo 40 iki 120 narkomanų.
Šių metų sausio–kovo mėnesiais per policijos reidus į taborą neįleista apie 900 narkomanų, o už narkotikų platinimą ir vartojimą pareigūnai sulaikė 356 asmenis.
„Romų bendruomenės taborų teritorijos ribojasi su mišku, o į taborus veda daug miško kelių, – pasakojo policijos atstovė Evelina Pagounis. – Tai strategiškai ideali vieta narkomanijos verslui.“
Už komunalines paslaugas nemoka
Elektros tiekimo bendrovė „Lesto“ akcentuoja netvarką taboruose. Kasmet taborų gyventojai neteisėtai sunaudoja elektros energijos už maždaug 100 tūkst. Lt, o ir iš sudariusiųjų sutartis „Lesto“ nepavyksta išieškoti skolų.
„Nuo 2001 iki 2002 metų pabaigos elektros energija romų taborui buvo tiekiama vadovaujantis su Vilniaus romų bendruomenės „Čigonų laužas“ Aukštutiniu ir Žemutiniu taborais sudarytomis elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartimis, bet susidarius skolai už neapmokėtą elektros energiją „Lesto“ kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo“, – pasakojo „Lesto“ atstovė spaudai Edita Sirutienė.
Teismai bendrovės ieškinius atmetė motyvuodami tuo, kad čigonų bendruomenė nėra juridinis asmuo.
Reidų metu „Lesto“ darbuotojai dėl neteisėto elektros energijos vartojimo faktų pernai surašė 11 protokolų, o šiemet – jau 21. Kadangi romai neturi turto ar pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti skolų išieškojimą, priteistos skolos lieka neišieškomos.
Šiuo metu taborų gyventojų skola už sunaudotą elektros energiją sudaro apie 145 tūkst. Lt.
Už šiukšlių išvežimą romai irgi nemoka.
Mėgino nugriauti neteisėtai suręstas lūšnas
Pirmą kartą su romais A.Zuokas mėgino susitvarkyti 2004-aisiais. Tuomet Vilniaus m. savivaldybė, sukvietusi žurnalistus, demonstratyviai griovė romų lūšnas, nors žmogaus teisių gynėjai ragino to nedaryti.
Praėjusių metų rugsėjį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad tąkart Vilniaus m. savivaldybė viršijo savo kompetenciją.
Romų bendruomenė prisiteisė 55 tūkst. litų neturtinės žalos. Ji, žinoma, buvo sumokėta iš mokesčių mokėtojų kišenės.
Šiomis dienomis sostinės miesto taryboje turėjo būti svarstomas klausimas dėl čigonų taborų perspektyvų, bet politikai jį atidėjo.
„Sprendimas dėl taborų perkėlimo į kitą rajoną bent jau kol kas nėra priimtas“, – pridūrė Vilniaus m. savivaldybės Rinkodaros ir viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistė Inga Simanonytė.
Kuriama nauja integracijos programa
„Šiuo metu savivaldybė peržiūri „Romų bendruomenės integracijos į visuomenę programą 2005–2010 m.“
Naują projektą planuojame pateikti svarstyti artimiausiuose Vilniaus miesto tarybos posėdžiuose“, – sakė savivaldybės Kalbos kontrolės ir administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Tamošiūnas.
Kas yra toje programoje, kol kas niekas nežino. Nėra aišku, ar joje numatyta sutvarkyti žemės reikalus romams, sukuriant savotišką rezervatą.
Po 2010 m. Seimo kontrolierės išvadų Vilniaus m. savivaldybė buvo įpareigota skirti žemės romų bendruomenei dabartinių taborų teritorijoje.
„Į taborą buvo atvažiavę valdininkai, matavo žemę, bet iš 6 hektarų atmatavo tik 3 hektarus, į kuriuos romai tikrai nesutilps“, – kalbėjo Romų visuomenės centro direktorė Svetlana Novopolskaja.
Šiam centrui išlaikyti Kultūros ministerija kasmet skiria apie 200 tūkst. Lt.
Būta ir kitų siūlymų
Šiuo metu tabore gyvena 388 romai. Tai gerokai mažiau nei prieš metus, nes maždaug ketvirtadalis romų išvyko uždarbiauti į Didžiąją Britaniją.
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka tikina, kad Vilniaus taboro problema, palyginti su romų keliamomis problemomis Vakarų Europoje, yra niekinė. „Lietuvoje net nėra problemos, nes mūsų romai yra sėslūs ir jų tikrai nėra daug“, – sakė A.Lydeka.
Parlamentaro teigimu, valstybė kuria romų integracijos programą, „bet viskas buksuoja“. „Net būsto skyrimas nieko nepakeistų, kaip ir taboro iškėlimas į rajoną“, – neabejoja Seimo narys A.Lydeka.
Jis mano, kad taboras Vilniaus pakraštyje veiks dar kelis dešimtmečius.
Kultūros ministro patarėjas Imantas Melianas dažnai pasigenda ryžtingesnių pačių romų pastangų išsivaduoti iš atsilikimo ir skurdo. „Tačiau būtina suprasti, kad didelė dalis Lietuvos romų bendruomenės narių jau nėra pajėgi savarankiškai ištrūkti iš ydingo rato. Nebaigę mokyklos arba apskritai neraštingi romai nesugeba įgyti profesijos, dėl to dauguma jų metų metais yra bedarbiai, o neturėdami legalaus darbo jie užsiima neteisėtais „verslais“, – akcentuoja I.Melianas.
Anksčiau svarstyta taborą perkelti į Mažeikių, Naujosios Akmenės, Ukmergės rajonus, bet šiems mėginimams pasipriešindavo vietos valdžia.
Romų gyvenvietę reikėtų legalizuoti
Henrikas Mickevičius, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius
Skirtingai nuo Vakarų Europos romų, mūsų romai yra sėslūs. Juos tokiais 1956 m. pavertė SSRS valdžia. Tais metais buvo uždrausta romams keliauti iš vietos į vietą. Lietuvoje romų tada buvo nedaug, todėl jiems leista apsistoti Kirtimuose, kur jie gyveno viename barake tuo pačiu adresu. Kalbos, kad romai Kirtimuose apsistojo neteisėtai, yra laužtos iš piršto, nes būtent valdžia juos padarė sėslius. Turint politinės valios romų problemą būtų galima išspręsti. Reikėtų legalizuoti jų gyvenvietę ir leisti žmonėms gyventi. Tai tik lėšų klausimas. Reikia kalbėtis su romais. Prieš jų valią ką nors daryti būtų netoliaregiška. Tai parodė ir teismai. Aišku, galima romams skirti socialinį būstą, bet vargu ar jie jį išlaikytų: į darbą neraštingų žmonių niekas nepriims. Romai yra sakę, kad norėtų ūkininkauti, tai pirmiausia bent išsiaiškinkime, kiek tokių šeimų galėtų būti.
Taboro iškėlimas situacijos nepagerintų
Marija Rekst, Vilniaus rajono merė
Vilniaus miesto valdžia pernelyg dažnai mėgina į rajoną iškelti viską, kas yra negatyvu ir neparanku jai. Praėjusiais metais Vilniaus miestas norėjo iškelti iš sostinės į Vilniaus rajoną Lukiškių tardymo izoliatorių, todėl man keista, kad vis atsiranda pagundų į rajoną perkelti tik tai, kas trukdo miestui. Sostinė privalo spręsti problemas, o ne perkelti jas kam nors kitam. Romai yra tautinė mažuma, į kurios problemas valdžia pirmiausia turi įsigilinti ir įsiklausyti į jų nuomonę ir tik paskui priimti sprendimus. Be to, neabejoju, kad net iškėlus taborą kitur problemos, susijusios su juo, niekur nepradingtų ir tas perkėlimas neduotų jokio efekto.
- Gediminas Stanišauskas
