Sostinėje protestuota prieš atominių elektrinių statybą
Minint Černobylio tragedijos 25-ąsias metines sostinėje antradienį protestuota prieš atominių elektrinių statybą. Eisena nuo Seimo iki Vyriausybės mėginta atkreipti valdžios dėmesį į naujų atominių elektrinių statybų Lietuvoje, Rusijoje ir Baltarusijoje keliamą grėsmę.
„Atomui – ne“ skandavo keli šimtai mitinguotojų. Dėmesį mėginta atkreipti švilpimu, ritmingais būgnų garsais. Ypač aktyviai buvo nusiteikęs jaunimas.
„Mes – prieš atomines elektrines, nes norime gyventi saugiai, mes už ateitį, už vaikus“, – vienas kitą papildydami kalbėjo du dvyliktokai, Julius ir Giedrė.
Jaunuoliai entuziastingai aiškino, kad istorijoje yra ne vienas pavyzdys, kokia atominė energetika gali būti pavojingi – tai ir Černobylio, ir Fukušimos nelaimės, ir piktinosi sprendimų priėmėjais.
„Turbūt tie žmonės, kurie priima sprendimus, kurie naudingi dažniausiai jiems, jie yra tokie materialistai ir negalvoja. Jie sprendžia už žmones, kurie tam priešinasi“, – piktinosi Julius.
Panašius argumentus dėstė ir gerokai už juos vyresni žalieji. Lietuvos žaliųjų sąjūdžio partijos pirmininkas Juozas Dautartas Lietuvą vadino trijų atominių elektrinių projektų įkaite.
„Tai yra grėsminga. Tai nėra energetinis klausimas, tai yra ir mūsų saugumo ir išgyvenimo klausimas. Jeigu bent vienoje iš jų įvyktų katastrofa, mes tiesiog neturėtume kur dingti“, – sakė J. Dautartas, tarsi praplėsdamas plakato, kurį nešė eisenos dalyviai, „Gal žinai, kur evakuotis?“ mintį.
Lietuvos žaliųjų sąjūdžio partijos vadovui nerimą kelia baltarusių planai aušinti reaktorius Neries vandeniu. Pasak jo, tai kelia tiesioginę grėsmę Vilniaus miestui.
„Bet koks radionuklidų nutekėjimas mums pasijustų. Visos Vilniaus vandenvietės yra susietos su Nerimi“, – dėstė J. Dautartas.
Lietuvos žaliųjų sąjūdžio partijos pirmininkas teigė, jog dėl šių klausimų jau buvo kreiptasi į Europos Sąjungos žaliąsias partijas, europarlamentarus.
„Mes galvojame, kad mūsų dabartinė Vyriausybė nepakankamai veikia. Veiksmai yra pavėluoti, anksčiau reikėjo tai daryti, ir kokie gali būti kiti prioritetai – be išgyvenimo šitoje žemėje? Man atrodo, kad jie nesupranta, kur mes einame“, – sakė J. Dautartas.
Lietuvos žaliųjų sąjūdžio partijos vadovas teigė, jog eisena prieš atominės energetikos plėtrą buvo surengta ir pernai, tačiau pripažino, kad visuomenę reikšti savo poziciją išjudinti yra sunku.
„Mes pernai irgi dalyvavome panašioje eisenoje, trūko katalizatoriaus, apsnūdusi mūsų visuomenė, bet Fukušima parodė, kad jeigu toliau miegosime, pabudins kiti dalykai“, – sakė J. Dautartas.
Minint 25-ąsias Černobylio katastrofos metines protestuota prieš tris naujas atomines elektrines – Visagine (Lietuvoje), Astrave (Baltarusijoje) ir Nemane (Rusijai priklausančioje Kaliningrado srityje).
1986 metais naktį iš balandžio 25-osios į 26-ąją Ukrainos Černobylio atominėje elektrinėje įvykusi katastrofa sukrėtė visą pasaulį. Nuo 1986 iki 1990 metų Černobylio katastrofos likvidavimo darbuose dalyvavo apie 800 tūkstančių likviduotojų, tarp jų – 7 tūkstančiai Lietuvos piliečių.
