Somalio piliečiai be nuolatinės nacionalinės valdžios gyvena nuo 1991 metų sausio 26-osios, kai nuo valdžios buvo nuverstas karinis šalies lyderis Siadas Barre. Ką Somaliui ir jo žmonėms davė dvidešimt metų pilietinio karo ir nestabilumo?
Praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį konfliktai Somalyje kilo tarp konkuruojančių vietos karo vadų ir į klanus susiskaldžiusių kovotojų. Šių konfliktų rezultatas – po šalį išplitęs badas bei Jungtinių Tautų ir Jungtinių Valstijų įsikišimas į konfliktą bei netrukus – gėdingas atsitraukimas iš šalies.
Konfliktai nesiliauja
Kovos šalyje tęsėsi, nors ir ne taip intensyviai, iki 2006 metų, kai Jungtiniams islamo teismams pavyko perimti visos šalies sostinės Mogadišo kontrolę.
Tuomet su JAV pagalba, norėdama iš Somalio sostinės išstumti islamistus, į Somalį įsiveržė Etiopija. Tačiau šiai valstybei nepavyko perimti kontrolės, ir nuo to laiko iki šiol Mogadišas yra nuolatinių kovų tarp JT remiamos pereinamojo laikotarpio laikinosios šalies vyriausybės ir su teroristiniu tinklu „al-Qaeda“ siejamos kovotojų grupuotės „al-Shabab“ veiksmo vieta.
Šalyje yra maždaug 1,4 mln. perkeltųjų šalies viduje asmenų – daugiausia jų yra šalies vidurinėje ir pietinėje dalyse, taip pat sostinę Mogadišą supančiose apylinkėse.
Dėl pilietinio karo per du milijonus šalies gyventojų, sudarančių 20 proc. visų Somalio piliečių, buvo priversti palikti savo namus. Šalies šiaurinė dalis buvo sąlyginai taiki, ypač buvusi britų kontroliuojama teritorija Somalilandas. Nors šios teritorijos nepriklausomybė tarptautiniu lygmeniu nepripažįstama, joje vyksta demokratiški rinkimai. Pernai čia buvo taikiai perduota valdžia – tai vis dar yra retenybė Afrikoje.
Kaimyninis Putlandas taip pat savarankiškai tvarko savo teritorijos reikalus, tačiau tvirtina, kad nori išlikti Somalio dalimi. Didžioji dalis piratų, kurie, naudodamiesi šalyje įsitvirtinusia anarchija, užgrobia laivus, įsitvirtinę Putlando uostamiesčiuose.
Priversti bėgti iš šalies
Dėl pilietinio karo per du milijonus šalies gyventojų, sudarančių 20 proc. visų Somalio piliečių, buvo priversti palikti savo namus. Apie 678 tūkstančius buvo pripažinti pabėgėliais užsienio valstybėse, tuo tarpu tūkstančiai kitų somaliečių gyvenimą konfliktų draskomoje tėvynėje iškeitė į gyvenimą svetur.
Pasaulyje yra daugiau nei 600 tūkst. užregistruotų Somalio pabėgėlių. Ši didžiulė imigracija labiausiai pasireiškė per pastaruosius dvidešimt metų. Pagrindinis masinis išvykimas iš šalies įvyko per pilietinį karą 1991 metais. Vėliau, per ateinantį dešimtmetį, daugybė pabėgėlių sugrįžo į Somalį iš kaimyninių valstybių. Tačiau nuo 2005 metų prasidėjo naujas masinis išvykimas, nes prasidėjo kovos tarp islamistų ir laikinosios vyriausybės pajėgų.
Piratavimas – galimybė išgyventi
Šalyje negaliojant įstatymams ir turint labai nedaug galimybių užsidirbti pragyvenimui, piratavimas pastaraisiais metais tapo patrauklia galimybe daugeliui jaunų Somalio vyrų. Už kiekvieną sėkmingai užgrobtą laivą jie uždirba milijonus dolerių.
Prie Somalio krantų buvo išsiųsti karo laivai iš viso pasaulio – tikėtasi, kad tai padės sustabdyti piratų išpuolius. Tačiau piratai į šiuos tarptautinės bendruomenės veiksmus atsakė plaukdami vis toliau ir toliau nuo Somalio krantų – kai kurie laivai buvo užgrobti arčiau Indijos nei Somalio.
Ekspertai vieningai sutinka, kad vienintelis ilgalaikis sprendimas piratavimo problemai spręsti – atkurti Somalyje įstatymų galiojimą. Tačiau daugybė konferencijų, kuriose tikėtasi pasiekti susitarimą dėl taikos, žlugo – konkuruojančių Somalio lyderių nepavyko įtikinti sudėti ginklus ir pradėti dirbti kartu.
Somalis išgyvena humanitarinę krizę
Už vystymąsi atsakingas Europos Komisijos narys Andris Piebalgas praėjusį penktadienį paskelbė sprendimą padidinti ilgalaikį Europos įsipareigojimą Somaliui ir skirti daugiau paramos vystymuisi – papildomus 175 milijonus eurų.
Pranešama, kad lėšos bus skirtos Somalilandui, Puntlandui ir kitiems regionams, kuriuose jau sukurtos tinkamos saugumo sąlygos ir užtikrintas būtiniausio lygio valdymas, taip pat centriniam Somalio regionui, kur stabilumas didėja ir parama vystymuisi gali duoti naudos.
Komisijos narys A. Piebalgas, kuris Somalilande lankėsi mažiau nei prieš mėnesį, dar kartą pakartojo esąs įsitikinęs, kad su parama vystymuisi galima rasti tvarių sprendimų, nes ja siekiama pašalinti pagrindines užsitęsusios krizės priežastis. Komisijos narys sakė: „Somalis išgyvena sunkią humanitarinę krizę. Nors jos tiesioginė priežastis yra sausra, pagrindinės priežastys susijusios su didesnėmis šios pažeidžiamos valstybės struktūrinėmis problemomis. Papildomomis lėšomis padėsime stiprinti institucijas ir investuosime į geresnę infrastruktūrą, aprūpinimą maistu ir švietimą. Tikime, kad mūsų ilgalaikis įsipareigojimas padės Somaliui siekti visuotinės ir tvarios ekonominės plėtros ir stabilumo. Turime ištiesti pagalbos ranką ilgai kenčiantiems šios šalies gyventojams.“
Šiandienine parama papildoma penkerių metų (2008–2013 m.) paramos Somaliui programa, kurios biudžetas 212 mln. eurų. Taigi bendra iš 10-ojo Europos plėtros fondo šaliai skirta parama yra 387 mln. eurų.
ES parama vystymuisi
Ekonominė plėtra ir aprūpinimas maistu, įskaitant infrastruktūrą. ES finansuoja žemės ūkio, gyvulininkystės, privačiojo sektoriaus plėtros ir ekonominės infrastruktūros projektus. Papildomomis lėšomis bus stiprinami šie projektai ir plėtojama infrastruktūra, siekiant atrinktose savivaldybėse pagerinti vandens ir energijos tiekimą, atliekų tvarkymą ir sveikatos priežiūros paslaugas.
Grupuotė Al Shabab (nuotr. SCANPIX)
Švietimas. Somalis tebėra viena iš šalių, kuriose švietimo įstaigų lankomumo lygis yra vienas žemiausių pasaulyje. Papildomomis lėšomis ES toliau didins raštingumą – plės pagrindinio išsilavinimo paslaugas naujuose regionuose ir tenkins kaimo gyventojų ir pažeidžiamų grupių švietimo poreikius. Tikslingai investuodama į profesinį mokymą ES toliau tenkins būtiniausius poreikius tokiose srityse kaip verslas, verslumas, žuvininkystė ir gyvulininkystė. Tikslinga parama aukštojo švietimo įstaigoms siekiama tenkinti būtiniausius žmogiškųjų išteklių plėtotės poreikius esant nestabilioms aplinkybėms.
Valdymas. ES jau yra pagrindinė plataus masto programų rėmėja Somalyje – ji remia šalies viešąjį sektorių, policiją, teismus, demokratines institucijas, rinkimų procesus ir pilietinę visuomenę. Investicijomis valdymo sektoriuje toliau bus pirmiausia siekiama didinti valdymo veiksmingumą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, stiprinti teisėsaugą, saugumą ir teisinę valstybę, užtikrinti susitaikymo ir konstitucinį procesą, be kita ko, daug dėmesio skiriant viešoms konsultacijoms bei įtraukčiai, ir remti rinkimų procesus Somalilande, Puntlande ir galbūt federaciniu lygmeniu.
Jungtinės Tautos dvi Somalio teritorijas paskelbė bado zonomis (nuotr. SCANPIX)
Jungtinės Tautos dvi Somalio teritorijas paskelbė bado zonomis (nuotr. SCANPIX)
Badas Somalyje: JT Pasaulio maisto programa išsiuntė pagalbą į Mogadišą (nuotr. Elta)
Europos Sąjunga taip pat yra pagrindinė humanitarinės pagalbos teikėja milijonams somaliečių, nukentėjusių nuo smurto ir bado šalyje ir regione (Etiopijoje, Kenijoje, Džibutyje).
2010 m. Europos Komisija Somaliui skyrė 35 milijonų eurų humanitarinę paramą. 2011 m. jau skirta 30 mln. eurų ir numatyta skirti dar 28 milijonus. Šiomis lėšomis remiama veikla tokiose srityse kaip aprūpinimas maistui, sveikatos priežiūra, mityba, būstas, vandens valymas, higienos skatinimas, pragyvenimas, apsauga ir pagalbos koordinavimas.
Humanitarinė pagalba Somaliui didinama atsižvelgiant į platesnio masto veiksmus, kuriais siekiama įveikti dėl sausrų ir bado Afrikos Kyšulyje kilusias sunkias krizes. 2011 m. Afrikos Kyšulio šalims iki šiol skirta 97,47 mln. eurų. Komisija šiuo metu siekia greitai surinkti papildomus 60 mln. eurų, kad palengvintų daugelio žmonių kančias. Taigi bendra parama bus beveik 158 mln. eurų.
Badas Somalyje (nuotr. SCANPIX)
Parengė Sergejus Stonkus
