Prieš kelis mėnesius Somalio piratų pagrobtas Ukrainos tanklaivis „Faina“, gabenęs didžiulį kiekį ginkluotės, atrodo, buvo paskutinis lašas, perpildęs tarptautinės bendruomenės kantrybės taurę.
Gruodžio 8-ąją Europos Taryba pagaliau ryžosi paskelbti pirmąją Europos Sąjungos (ES) istorijoje karinę jūrų misiją.
Norą dalyvauti misijoje kodiniu pavadinimu „Atalanta“, vadovaujamoje britų admirolo Philipo Joneso ir graikų karinių pajėgų vado Antonios Papaioannou, pareiškė Prancūzija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Graikija, Nyderlandai, Švedija, Belgija ir Ispanija (pastaroji į misiją pradžioje ketina siųsti karinę fregatą „Victoria“ ir 200 kariškių). Bendros karinės misijos pajėgos – šeši laivai, trys lėktuvai ir tūkstantis kariškių.
Kad bendra tarptautinės bendruomenės misija šiame regione yra būtina, abejonių nekilo. Per 11 šių metų mėnesių vien prie Somalio krantų buvo įvykdyti 97 piratų išpuoliai, t. y. keturis kartus daugiau nei iki šiol piratiniais išpuoliais pagarsėjusioje Indonezijos pakrantėje (per tą patį laikotarpį – 23 išpuoliai).
Rytinėje Somalio pakrantėje ir Adeno įlankoje nuo piratų nukentėjo tiek kariniai ir krovininiai, tiek turistiniai Prancūzijos, Ispanijos, Danijos, Saudo Arabijos, Ukrainos bei kitų valstybių laivai.
Akivaizdu, kad pavienių JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Rusijos, Indijos ir kitų valstybių pajėgų bei keturių NATO operacijos „Operation Allied Provider“ karinių laivų saugiai laivybai užtikrinti regione nepakako, nors net ir pavieniai veiksmai davė rezultatų. Prieš kelias savaites Indijos ginkluotosios pajėgos, patruliuojančios neramiame regione, sulaikė 23 piratavimu užsiimančius asmenis.
Svarbiausias ES karinės jūrų misijos tikslas – strateginių jūros kelių, jungiančių Adeno įlanką su Raudonąja jūra ir Sueco kanalu, apsauga. Šiuo jūros keliu kasmet praplaukia vidutiniškai 20 tūkst. laivų, ir tai yra 12 proc. pasaulinio krovinių ir 30 proc. pasaulinio naftos produktų pervežimų jūra.
Grobdami laivus ir reikalaudami didžiulių išpirkų (vidutiniškai – 2 mln. dolerių už laivą), Somalio piratai vien praėjusiais metais „uždirbo“ apie 150 mln. dolerių. Garantuotos pajamos leidžia plėsti veiklą – 2007 metais šiame regione įvykdyti 27 išpuoliai, o šiais metais vien per 11 mėnesių išpuolių įvykdyta net keturis kartus daugiau.
ES karinei jūrų misijai – kritikos strėlės
Reikia pasakyti, kad ši ES iniciatyva sulaukė nemažai kritikos. Pasak nevyriausybinės organizacijos „Refugees International“ atstovų, piratavimo priežastis yra besitęsianti anarchija Somalyje, todėl reikėtų kovoti su reiškinio priežastimis, o ne su jo padariniais. Pasak jų, ES karinės pajėgos yra tarsi „būrys maitvanagių, sklandančių virš maitos“ (suprask: „negyvos“ Somalio valstybės).
Misijos skeptikų yra ir tarp analitikų. Pasak žinomo Londono mokslinių tyrimų instituto „Chatham House“ atstovo Rogerio Middletono, ši karinė operacija negalės užtikrinti tvarkos visame neramiame regione ir todėl bus neefektyvi.
Žinoma, šeši laivai ir trys lėktuvai vargu ar gali susitvarkyti su šiame daugiau nei 2 milijonų kvadratinių kilometrų regione tvyrančiu chaosu. Taip pat abejotina, ar vien karinis šios problemos sprendimas duotų gerų rezultatų. Abejoti verčia teisiniai ir politiniai problemos aspektai.
Teisiniai problemos aspektai
Pagal 1982 metų Jūrų teisės konvencijos 110 straipsnį, karo laivas imtis veiksmų prieš kitą laivą turi teisę tik prieš tai į jį nusiuntęs savo atstovą, kuris turi įsitikinti, kad toks laivas užsiima piratavimu.
Tiesa, JT Saugumo Taryba šiais metais paskelbė keletą rezoliucijų, pagal kurias suteikė teisę valstybėms imtis „visų reikiamų priemonių“ piratavimui tarptautiniuose vandenyse užkirsti (rezoliucija Nr. 1838) ir teisę imtis kovos veiksmų prieš piratus Somalio vidaus vandenyse (rezoliucija Nr. 1816).
Vis dėlto tenka pripažinti, kad abejonės, kurias išsakė ES operacijos kritikai, turi pagrindo, nes piratavimo problemos esmė glūdi ne jūroje, o sausumoje. Somalio (atrodo, ne tik) teritorijoje yra įsikūrusios piratų bazės, iš sausumos piratai gauna nurodymus veikti. O minėtosios JTO rezoliucijos šalims buvo suteikusios įgaliojimus veikti tik jūroje ir ore virš jūros.
Kita problema – ką daryti su piratais, patekusiais į nelaisvę? Neseniai Kenijos sostinėje Nairobyje vykusioje tarptautinėje konferencijoje, kurioje buvo aptariami kovos su piratavimu klausimai, buvo pažymėta, kad įkliuvusių piratų teisti Somalyje galimybės nėra dėl suirutės. Ekspertų grupė parengė rekomendacijas, kuriose buvo siūloma į nelaisvę paimtus piratus perduoti kaimyninių valstybių teismų žinion. Kaip praėjusią savaitę Bahreine vykusioje konferencijoje Somalio klausimais pažymėjo JAV penktosios flotilės admirolas Billas Gortney, yra pasitaikę atvejų, kai karinėms jūrų pajėgoms sulaikytus piratus teko tiesiog paleisti, nes nebuvo aišku, koks teismas ir kokia tvarka turėtų juos teisti.
Rezoliucija Nr. 1851
Atrodo, kad prieš keletą dienų Niujorke vykusiame JT vadovų susitikime buvo žengtas lemiamas žingsnis kovoje su piratavimu Somalio pakrantėje. Susitikimo metu buvo vienbalsiai priimta JAV pasiūlyta JT Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 1851, kurioje pažymima, kad kovoje su piratavimu svarbiausią vaidmenį turėtų vaidinti Somalio pereinamoji vyriausybė. Šioje rezoliucijoje įtvirtinta svarbi nuostata, pagal kurią per 12 mėnesių, skaičiuojant nuo šių metų gruodžio 2 dienos (JT rezoliucijos Nr. 1846, dar metams pratęsiančios galimybę su piratais kovojantiems užsienio laivams įplaukti į teritorinius Somalio vandenis, priėmimo data), užsienio valstybių ir regioninių organizacijų ginkluotosios pajėgos, dislokuotos Somalio pakrantėje, turi teisę imtis visų reikiamų priemonių prieš piratavimu užsiimančius asmenis Somalio teritorijoje. Kitaip tariant, Jungtinės Tautos, gavusios Somalio pereinamosios vyriausybės sutikimą, turi teisę piratus persekioti ne tik jūroje, bet ir sausumoje.
Naujoji JT Saugumo Tarybos rezoliucija faktiškai panaikino teisines kovos su piratavimu Somalio pakrantėje kliūtis.
Rezoliucija taip pat įpareigojo šalis sukurti specialų piratų teisinio persekiojimo mechanizmą, todėl tikėtina, kad artimiausiu metu paaiškės, kokie teismai turėtų teisti įtariamus piratavimu asmenis, taip pat kur ir kokia tvarka pripažinti kaltais piratai turėtų būti kalinami.
Politiniai problemos aspektai
Tačiau išliko svarbiausi – politiniai šios problemos aspektai.
Akivaizdu, kad kovoje su piratavimu Somalio pakrantėje yra būtinas aktyvus šios valstybės dalyvavimas. Tai yra pabrėžta ir naujojoje JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje.
Bet šiandien yra keli Somaliai. Tai – sostinė Mogadišas, kurią kontroliuoja pereinamoji vyriausybė, į valdžią prieš kelerius metus atėjusi JAV palaikomų Etiopijos karių padedama; šalies pietūs ir kai kurie centriniai regionai, kontroliuojami JAV teroristine grupuote paskelbtos „Al-Shabab“ radikalų grupės; Somalilandas, 1991-aisiais atsiskyręs nuo Somalio ir šiandien esantis bene vienintelė teritorija, kurioje veikia teisėtai išrinkta valdžia; Puntlandas, kurio jūrų uostas Eyl yra laikomas viena didžiausių piratų bazių regione.
Neseniai Niujorke vykusiame JT vadovų susitikime kalbėjusi JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice pažymėjo, kad piratavimas daro Somalį nestabilų.
Tačiau iš tiesų piratavimą Somalyje skatina chaosas. Pasak Pagalbos jūrininkams Rytų Afrikoje programos koordinatoriaus Andrew Mwanguros, norint išspręsti piratavimo problemą, būtina nesitaikstyti su bet kokia nelegalia veikla šiame regione. „Su piratavimu yra tiesiogiai susijusi bet kokia nelegali veikla: nelegalus toksinių atliekų naikinimas, prekyba narkotinėmis medžiagomis ar ginklais. Tie, kurie valdo šiuos „verslus“, valdo ir piratus. Jie neplaukia į jūrą, o ramiai gyvena Nairobyje, Dubajuje ar Londone.“
Klaida, kurią būtina ištaisyti
Naujoji JT rezoliucija yra rimtas pagrindas tikėtis piratavimo Somalyje problemos efektyvaus sprendimo. Tačiau piratavimo problema bus išspręsta tik tuomet, kai šalyje bus užtikrintas bent sąlyginis stabilumas. Atrodo, kad prieš kelerius metus į Somalį įsiveržusios JAV palaikomos Etiopijos karinės pajėgos, nuvertusios tuo metu šalyje tvarką mėginusią įvesti Islamo teismų sąjungą, atliko meškos paslaugą.
Tarptautinė bendruomenė turi rimtai pagalvoti, kaip šią klaidą ištaisyti.
Mindaugas Gabrėnas
