1980 metų rugpjūčio 31 dieną laisvės didvyris Lechas Valensa didžiuliu rašikliu pasirašė susitarimą su komunistine vyriausybe, davusį pradžią „Solidarumui“ – pirmajai ir vienintelei iš tikrųjų nepriklausomai profesinei sąjungai sovietiniame bloke.
„Žinojau, kad komunistai nori mane apgauti, kad jie mėgina sudaryti su mumis susitarimą, bet išlikti valdžioje“, – sakė buvęs laivų statyklos elektrikas L. Walesa, tapęs „Solidarumo“ lyderiu, o vėliau – Lenkijos prezidentu.
„Neketinau jiems leisti mane apkvailinti. Pasakiau jiems duoti man tik truputėlį, bet galvojau, kad visa kita pasiimsiu pats. Ir tai padariau“, – naujienų agentūrai AFP sakė Nobelio taikos premijos laureatas.
Dešimt milijonų lenkų, tarp kurių buvo darbininkų, intelektualų, ūkininkų, mokytojų, menininkų ir studentų, prisidėjo prie šio taikaus judėjimo, šalyje neturėjusio precedento.
Tačiau po metų šis judėjimas vos nebuvo visiškai užgniaužtas, generolui Voicechui Jaruzelskiui įvedus Lenkijoje karo padėtį. Tuo metu L. Walesa buvo suimtas ir laikomas arešte.
Tačiau „Solidarumas“ išliko ir 1989 metais laimėjo Lenkijoje surengtus pusiau laisvus rinkimus. Tuomet į valdžią atėjo pirmoji demokratinė vyriausybė sovietiniame bloke, ir šis procesas galiausiai atvedė prie komunizmo žlugimo.
Nepriklausomybės kertinis akmuo
„1980 metų rugpjūtis yra nepriklausomybės ir Lenkijos demokratijos įkūrimas“, – sakė istorikas Aleksandras Halis, buvęs L. Walesos patarėjas, o vėliau – pirmosios demokratinės vyriausybės narys.
„Solidarumo“ judėjimas buvo išskirtinis tiek savo mastu, tiek taikia strategija. Jis atliko pagrindinį vaidmenį sugriaunant senąją santvarką“, – AFP sakė jis.
Dabar Lenkija yra Europos Sąjungos ir NATO narė, o šalies ekonomika, šeštoji pagal dydį Bendrijoje, 30 metų nepertraukiamai augo – iki pat koronaviruso pandemijos.
Nors ekonomikos transformacija buvo itin sėkminga, Lenkijos politikos arena dabar yra susiskaldžiusi labiau nei kada nors anksčiau.
Liepą įvykusių prezidento rinkimų rezultatai šią poliarizacija irgi pabrėžė. Dešiniųjų pažiūrų Andžejus Duda, glaudžiai susijęs su konservatyvia nacionalistine partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vyriausybe, per antrąjį buvo perrinktas, 51 proc. persvara įveikęs liberalių pažiūrų Varšuvos merą Rafalą Tšaskovskį.
R. Trzaskowskis užsitikrino tvirtą palaikymą tarp viduriniosios klasės, jaunimo, didžiųjų miestų gyventojų ir gerai išsilavinusių rinkėjų. Tuo metu A. Dudą parėmė daugiausiai vyresni, prastesnį išsilavinimą įgiję kaimiškų vietovių gyventojai. Vis dėlto politinė takoskyra kai kada pasireiškia ir tarp tos pačios šeimos narių.
Teisinė valstybė
2015 metais į valdžią atėjusi PiS atkakliai stūmė savo nacionalistinę strategiją, keliančią susirūpinimą liberaliajam visuomenės sluoksniui.
Partija, vadovaujama Jaroslavo Kačynskio, buvusio L. Walesos bendražygio, o dabar – įnirtingo jo priešininko, ėmėsi virtinės kontroversiškų reformų, kurias kritikai, įskaitant ES, laiko keliančiomis grėsmę teismų nepriklausomumui ir teisinei valstybei.
PiS savo ruožtu tvirtina, kad pokyčiai yra būtini, kad būtų įveikta korupcija teismų sistemoje ir išrautos joje išlikusios komunistinio laikotarpio atgyvenos.
Pasak konservatorių, nuo 1989 metų Lenkijoje galiojusi sistema buvo pagrįsta ydingu kompromisu tarp komunistų ir kai kurių liberaliųjų „Solidarumo“ veikėjų.
Jie įsitikinę, kad būtina pertvarkyti valstybės struktūras ir atsikratyti paskutiniųjų komunizmo liekanų, bet kritikai kaltina PiS įžūliai siekiant išplėsti savo valdžią.
„Solidarumas“ tebeveikia, bet dabar jis yra įprasta profesinė sąjunga, turinti apie 500 tūkst. narių. Be to, ji palankiai vertina dabartinę vyriausybę ir dėl to sulaukia kritikos.
„Vertinant kaip profsąjungą, ji yra labai veiksminga. Jai tereikia pateikti reikalavimus, ir ji gauna, ko nori“, – AFP sakė liberalių pažiūrų įstatymų leidėjas Ježis Borovčakas, turėdamas galvoje „Solidarumo“ ryšius su vyriausybe.
„Šiandien stinga anų laikų atmosferos. Buvome vieningi, o šiandien esame nusistatę vienas prieš kitą“, – pridūrė J. Borowczakas, kuris buvo 1980 metais vykusių streikų, atvedusių prie „Solidarumo“ įkūrimo, vienas pagrindinių organizatorių.
Dabartinę padėtį pabrėžia ir pačios „Solidarumo“ 40-osios metinės: priešingos politinės stovyklos šią sukaktį minės atskirai: L. Walesa ir opozicija – ryte, o A. Duda ir vyriausybė – popietę.
