Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje V.Putvinskio g. 55, Kaune kovo 25 d., ketvirtadienį, 16 val. kviečiame į parodos „Sodžiaus lobių ieškotojai“ atidarymą.
Paroda skirta ilgamečio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus, menotyrininko ir pedagogo Pauliaus Galaunės 120-osioms ir solistės, lietuviškos operos pradininkės Adelės Galaunienės 115-osioms gimimo metinėms paminėti.
Ekspozicijoje – unikali ir autentiška Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių foto dokumentinė medžiaga, kurios ilgus metus dėl techninių galimybių stokos nebuvo įmanoma nei eksponuoti, nei peržiūrėti. Ekspozicija papildyta kino dokumentika, rankraštine medžiaga, leidiniais bei autentiškais liaudies tekstilės, skulptūros eksponatais.
Parodoje ryškiai atsispindi savitu tarpukario kultūriniu reiškiniu tapusi muziejinės veiklos sritis – etnografinės ekspedicijos. Iš šio lobyno į parodą atkeliavo nepakartojami lietuviško kaimo tipažai: elgetos, siuvėjos, liaudies meistrai, buities scenos, taip pat intriguojantys tarpukariu vykusių ekspedicijų dienoraščių fragmentai. Didelė, pirmą kart visuomenei pristatoma nuotraukų dalis, padaryta iš ekspedicijų metu pagamintų stiklo foto negatyvų.
Su kultūros šviesuolių Adelės ir Pauliaus Galaunių gyvenimo istorija lankytojus supažindins parodoje eksponuojama biografinė medžiaga. Ji apima tiek asmeninį šeimos gyvenimą, tiek profesinės, kultūrinės Galaunių veiklos retrospektyvą.
Parodos metu M. K. Čiurlionio muziejuje vyks edukacinės programos šeimoms. Čia veiks atvira studija, kurioje ir dideli ir maži galės susipažinti su tradiciniais margučių ornamentais, kryžių simbolika, o pasisėmus įkvėpimo ir patys išbandyti kūrybines jėgas.
Apie lietuvių liaudies meną ir jo išsaugojimą
Lietuvoje liaudies menu susidomėta XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Būtinybė kaupti ir reprezentuoti liaudies materialią kultūrą mūsų krašte iškilo kiek vėliau nei Vakarų Europoje, o tiksliau, tik gerokai vėliau mūsuose susiformavo šį darbą pajėgi vykdyti kultūros institucija – M.K. Čiurlionio galerija, vėliau peraugusi į Vytauto Didžiojo kultūros muziejų, kuriame, vadovaujant P. Galaunei, šį darbą jau sistemingai dirbo Etnografinis skyrius.
Liaudies menas rinktas ir iki to – į šį darbą, suvokdami liaudies kūrybos išsaugojimo svarbą, įsitraukė ir žinomi to meto menininkai (K. Šimonis, A. Galdikas, A. Žmuidzinavičius, A. Varnas ir kt.), taip pat Meno mokyklos mokiniai (A. Tamošaitis, J. Mikėnas, J. Martinaitis, V. Kuprevičius r kt.), tuo rūpinosi ir Lietuvių meno kūrėjų draugijos Plastikos sekcijos nariai. Vienas šios sekcijos narių ir energingiausių liaudies meno propaguotojų taip pat buvo P. Galaunė, kuris akcentuodamas tautodailės reikšmę, laipsnišką nykimą, ragino „kuo stropiausiai“ rinkti, fiksuoti „sodžiaus kūrėjų palikimą“.
Buvo rengiamos etnografinės ekspedicijos. Vienas pirmųjų rimtesnių ekspedicijų surengė Plastikos sekcijos nariai, o vėliau, 1921 m. įsteigus M.K. Čiurlionio galeriją, 1936 m. peraugusią į Vytauto Didžiojo kultūros muziejų, iki karo suorganizuota virš dešimties didesnių ir mažesnių ekspedicijų liaudies menui rinkti.
