Tūkstančiai sodininkų bendrijų narių būgštauja, kad kol kas tik žodžiu skleidžiama idėja jas reorganizuoti į gyvenamųjų namų bendrijas netrukus gali virsti realybe. Jų manymu, toks sprendimas padidintų sodininkų išlaidas infrastruktūrai.
"Pirmą kartą tokią mintį išgirdome prieš mėnesį ir ji mus nustebino", - sakė Kauno susivienijimo "Sodai" pirmininkas Romualdas Šeštakauskas, dalyvavęs gegužę Seime rengtoje konferencijoje, kurioje pasisakė sodininkų bendrijų, Aplinkos ministerijos, Seimo ir kitų žinybų atstovai.
Anot jo, anksčiau nė vienas valstybės pareigūnas nėra užsiminęs apie galimybes sodų bendrijas reorganizuoti į gyvenamųjų namų bendrijas.
"Kas tuomet būtų? Sodininkams reikėtų mokėti visus mokesčius, kuriuos moka miestiečiai ir dar papildomai finansuoti infrastruktūros sutvarkymą pagal Europos Sąjungos (ES) gyvenviečių reikalavimus. Tai būtų didžiulė našta nedideles pajamas turintiems, tik vaisius ar daržoves savo poreikiams auginantiems žmonėms", - tvirtino R.Šeštakauskas.
Nenori mokėti administratoriams
Kauno susivienijimo "Sodai" pirmininkas sakė, kad miestų teritorijoje sklypus turintys sodininkai esą nerimauja dėl to, kad pasikeitus tvarkai bendrijoms bus konkurso tvarka paskirtos administruojančios bendrovės. Neabejojama, kad kiek vėliau taip pat bus pertvarkytos ir rajonuose esančios sodų bendrijos.
"Kalbėta apie sodų bendrijų reorganizavimą į gyvenamųjų namų bendrijas ir jų administravimo perdavimą savivaldybėms. O iš miestuose įteisintos praktikos žinoma, kad pastarosios šį darbą patiki samdytoms verslo įmonėms, siekiančioms iš administruojamų bendrijų gauti kuo daugiau pelno", - dėstė R.Šeštakauskas.
Jo teigimu, miestuose yra nemažai sodų bendrijų, kurių gyventojai verčiasi tik daržininkyste ir sodininkyste. Dabar jose už 6 arų sklypelį renkami optimalūs, vidutiniškai maždaug 100 litų siekiantys metiniai mokesčiai. Tačiau net dėl jų pirmininkai neretai apšaukiami lupikautojais, nors dėl mokesčių dydžio tariasi patys sodininkai visuotiniame susirinkime.
"O jeigu administratoriai, atsižvelgdami į minėtus ES reikalavimus, nuspręs, kad soduose reikia naujų kelių, tvorų, geriamojo vandens gręžinių ir vamzdynų - kas už tai mokės?" - klausė R.Šeštakauskas. Jo nuomone, sodininkams būtų sunki našta administratoriams kas mėnesį mokami mokesčiai. Žemės sklypus turintys sodininkai neabejoja, kad gyvenamųjų namų bendrijos bus įpareigotos įsirengti brangias nuotekų valymo sistemas, kanalizaciją, vandens gręžinius, gatvių dangą.
"Sodininkai visų šių darbų finansuoti neįstengs. Dabar soduose dažniausia pasitenkinama vietine kanalizacija ar vandeniu iš šulinio", - pasakojo Kauno susivienijimo "Sodai" pirmininkas.
Pasak R.Šeštakausko, net jei dalį darbų apmokės mūsų valstybė ar ES, sodininkams vis tiek teks didelė finansinė našta.
"ES jokios paramos sodams neskirs, kol jų infrastruktūra neatitiks gyvenamųjų namų kvartalams keliamų reikalavimų. Vadinasi, kelis dešimtmečius turėsime mokėti tūkstančius litų kas mėnesį už tai, kad sodų tiesiog nebeliktų. Lietuva bus vienas didelis miestas", - svarstė R.Šeštakauskas.
Prievartos neplanuoja
Pirmasis apie sodų virsmo į gyvenamųjų namų bendrijas idėją prabilo Seimo narys Jonas Šimėnas. Jis LŽ sakė, kad kol kas Aplinkos ministerija nėra raštu įvardijusi, kokios teisės aktus reikėtų priimti norint anksčiau išdėstytas mintis paversti realybe.
"Prievartos tikrai nebus. Gyvenamųjų namų bendrijomis galės įsiregistruoti tie sodininkai, kurie to norės", - sakė J.Šimėnas.
Jo tvirtinimu, miestų teritorijose yra daugybė buvusių sodų sklypų, kuriuose žemdirbystės nebeliko, o agurkais, braškėmis ir pomidorais apsodintas lysves pakeitė gana ištaigingi namai, kurių savininkai sklypus apsėjo žole, įsirengė baseinus ar krepšinio aikšteles.
"Tokiuose soduose yra įrengtos nuotekų valymo sistemos, vandentiekis, kiti miesto gyvenimo pranašumai. Tad jiems belieka įgyti teisę pretenduoti į ES paramos pinigus", - sumanymą komentavo Seimo narys.
Kristina KUČINSKAITĖ
