Į skolų liūną garmančios „Sodros" reformatoriai, ekonomisto Romo Lazutkos akimis, atrodo tarsi prasti vairuotojai, kurie vaikšto aplink nevažiuojantį automobilį, spardo padangas ir skundžiasi, kad jis sugedęs. „Ar turi mersedesą, ar folksvageną, kol neįpili benzino, nei vienas, nei kitas nevažiuoja", – sako ekonomistas. O „Sodros" degalai –tik darbo vietos.
Rūpestis –reputacija
Valstybinio socialinio draudimo fondo direktoriumi nuo pirmadienio pradėjo dirbti mediko ir vadybininko išsilavinimą turintis 31 metų Mindaugas Sinkevičius, iki šiol vadovavęs UAB Tauragės „Medea" klinikai ir dar dviem medicinos paslaugas teikiančioms bendrovėms.
„Sodros" vadovo konkurse jis buvo vienintelis dalyvis, nes kiti du pretendentai neatitiko Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) keltų reikalavimų. M.Sinkevičius yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys.
„Pagrindinis mano darbo tikslas yra mūsų institucijos reputacija, kuri yra pasiekiama sunkiu profesionaliu darbu", –teigė M.Sinkevičius. Jis tvirtino ketinąs efektyviai prisidėti ir prie numatomos sistemos reformos, bet jos vertinti nesiryžo –tai esąs politikų reikalas.
„Mano darbas būtų vykdyti jų sprendimus", –sakė konservatorius.
Naujojo „Sodros" vadovo požiūris į jos finansinę padėtį –milžinišką biudžeto deficitą ir milijardines skolas –itin ramus.
„Valstybė skolinasi dar daugiau, – pareiškė M. Sinkevičius. – Daugelis nesusimąstome, kad ir sveikatos paslaugos, ir keliai irgi yra finansuojami didžiąja dalimi iš skolintų lėšų. Mano nuomone, akcentuoti „Sodrą" kaip sistemą, kad ji skolinasi pinigus ir turi didelį deficitą, nėra gerai".
„Titanikas" skęsta
Valdžiai nuo šių metų pradžios nurėžus pensijas, motinystės pašalpas ir kitas socialines išmokas, planuota, kad po šių drastiškų taupymo priemonių „Sodros" biudžeto deficitas sieks 2,363 mlrd. litų.
Deja, aiškėja, kad skylė bus gerokai didesnė. Mat per dešimt mėnesių, išankstiniais duomenimis, „Sodros" deficitas perkopė 2,5 mlrd. litų, o iki metų pabaigos pasieks ir 2,7 mlrd. litų.
Spalį pranešta, kad „Sodra" gavo planuotus 30 mln. litų asignavimus iš valstybės biudžeto ir kitų išteklių. Kiek šįmet jau pasiskolinta iš viso, „Respublika" vakar iš „Sodros" atsakymo negavo.
Pernai Vyriausybė iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų „Sodrai" skyrė beveik 3 mlrd. litų, dar 380 mln. litų fondas pasiskolino iš bankų.
Kitąmet planuojamas „Sodros" biudžeto deficitas šiek tiek mažesnis –2,5 mlrd. litų. Su sąlyga, kad mažės nedarbas ir didės vidutinis darbo užmokestis, nuo kurio skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos.
Tačiau vien palūkanoms mokėti kitąmet „Sodrai" teks skirti beveik 0,5 mlrd. litų. Šįmet skolos tvarkymas „suvalgė" apie 250 mln. litų.
Neįmanoma misija
Jei padėtis nesikeis, po kelerių metų „Sodros" skolos bus didesnės nei jos metinis biudžetas.
Vakar Vyriausybei buvo pateikti SADM rengiamos ilgalaikės „Sodros" reformos tarpiniai rezultatai. Esminių sprendimų nepriimta, tik apsikeista nuomonėmis.
Kaip teigė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas, Vyriausybė jau yra pritarusi esminėms pensijų sistemos pertvarkos gairėms. Pagal jas dalis pensijos būtų mokama iš valstybės biudžeto.
Paklaustas, gal tuomet atskiro „Sodros" biudžeto Lietuvai apskritai nereikia, D.Jankauskas aiškino, kad iš „Sodros" mokama senatvės pensijos dalis būtų daug labiau nei dabar susieta su žmogaus į fondą mokėtomis įmokomis ir jo darbo stažu.
„Modeliuojame, skaičiuojame, kaip būtų pagal vieną ar kitą siūlomą modelį, o pagrindinis tikslas bus užtikrinti, kad pensijų lygis būtų pakankamas žmogui oriai gyventi ateityje, kai mažės dirbančiųjų, iš kurių įmokų bus mokamos ateities pensijos", –neįmanomą „Sodros" misiją įvardijo D. Jankauskas.
Pasigenda logikos
Ekonomistas, profesorius R. Lazutka „Sodros" santykius su valstybe, kai valstybė iš savo biudžeto ar skolintų lėšų už palūkanas skolina „Sodrai", palygino su šeima, kurioje žmona pinigų maistui skolinasi iš vyro.
Jo manymu, „Sodros" naštos perkėlimas į valstybės biudžetą, mokant iš biudžeto dalį pensijos, neturi prasmės, nes pinigų nėra ir valstybės biudžete.
„Vadinasi, reikėtų keisti mokesčių sistemą: „Sodrai" turėtume mokėti mažiau, bet turėtų didėti kiti mokesčiai. Kokia prasmė draudimo mokestį mažinti, o, pavyzdžiui, didinti gyventojų pajamų mokestį, kuris taip pat mokamas nuo atlyginimo? Arba PVM, kuris neseniai ir taip buvo padidintas? Abejoju, ar šis pasiūlymas patiks Finansų ministerijai. Greičiausiai viskas vien diskusijomis ir baigsis", – „Respublikai" sakė R. Lazutka.
Ekonomistas taip pat abejoja, ar, labiau susiejus “Sodros" mokamos pensijos dalies dydį su žmogaus įmokėtų įmokų suma, atsiras daugiau socialinio teisingumo ir žmonės bus suinteresuoti mokesčių neslėpti.
„Nematau čia didelio socialinio teisingumo, nes pinigų nuo to nepadaugės. Jeigu norime, kad žmonės, kurie dirba pusantro etato ir daugiau uždirba, gautų didesnę pensiją, tai mažiau uždirbantiems jos turės mažėti, –įsitikinęs profesorius. – Žmogaus, už minimalią algą dirbusio 20 metų, pensija siektų gal 200-300 litų. Pragyventi iš to neįmanoma, ir vis tiek valstybei reikės kažkiek pridėti".
Anot jo, pagal tokią tvarką mokesčius mokėti gal bus patrauklu daug uždirbantiems, bet tiems, kurie uždirba mažai, tokių paskatų nebus. Mat, uždirbant šiek tiek daugiau nei minimali alga, pensijos dydis beveik nesiskirtų nuo to, kokia būtų uždirbta mažesnė pensija, bet su priedu.
Pradedama ne nuo to galo
R. Lazutkos teigimu, „Sodros" problemų sprendimo reikia ieškoti ne jos viduje, ne pensijų formulėje ar bandymuose paimti lėšas iš vienos valstybės kišenėlės ir perdėti į kitą.
„Valdžia padarė klaidą, įpareigodama tą problemą spręsti SADM, nes čia ne jos, o Ūkio ir Finansų ministerijų bėda, –įsitikinęs ekonomistas. – Būtina skubiau daryti viską, kad kuo daugiau žmonių turėtų darbą, kad ekonomika nebūtų monopolizuojama ir iš jos išstumiami smulkieji verslininkai. Jei bus kas dirba ir daugiau uždirba, tai į „Sodrą" ateis daugiau pinigų ir perskirstymas bus labai nesunkus".
R. Lazutka nuogąstauja, kad valstybės neremiami bedarbiai iš Lietuvos išvažiuos, o po kelerių metų ekonomikai atsigaunant čia nebebus kam dirbti.
„Kai skundžiamasi, kad žemas gimstamumas ir didelis jaunimo nedarbas, reikia stengtis, kad tas jaunimas neišsivažinėtų, nes kai dvidešimtmečiai išvažiuos, po kelerių metų nebebus mokančių „Sodrai" ir jos padėtis bus dar sudėtingesnė", – perspėjo ekonomistas.
Povilas GYLYS, ekonomistas, profesorius:
Yra dvi sistemos. Viena, universali, kai pensijos mokamos iš valstybės biudžeto, remiasi tuo, kad kiekvienas pilietis gauna pensiją neatsižvelgiant į kitas aplinkybes. O mes turime sistemą su draudimo elementu. Dabar matau pavojų, kad gali būti sumaišyti du genai.
Iš dalies jau yra: Lietuvoje valstybinės pensijos mokamos iš biudžeto. „Sodra" moka pensijas iš draudimo lėšų. Kompensavimas vyksta irgi iš valstybės biudžeto pinigų. O šita reforma –ko aš bijau –sugriaus vieną sistemą ir nepastatys kitos. Tai gali būti eilinis valstybės griovimas. Pažįstu tos reformos konstruktorius, deja, konstruoti jiems sekasi labai prastai, o štai destrukcija jiems pavyksta puikiai. Nepamirškime dar ir antros pakopos pensijų. Mano supratimu, ji yra antikonstitucinė ir prieštarauja logikai. Vakaruose nieko panašaus nėra –žmogus draudžiasi, jei pats nori. O mes valstybės surinktus mokesčių pinigus pervedame į privačias institucijas negaudami viešosios naudos. Naudą gauna tik privatūs pensijų fondai. O jeigu jie žlugs, valstybė vis vien turės ką nors daryti, žmones gelbėti. Tai ar verta buvo įsileisti tuos fondus?
Alia ZINKUVIENĖ
