Lietuvoje verslą kurti nori tik retas, švietimo sistema kuria darbgavius, o „Sodros“ sistema – ant mūsų užleistas maras. Tokie teiginiai skambėjo antradienį Lietuvos pramonininkų konfederacijoje surengtoje diskusijoje ,,Šalies ekonominės ir socialinės būklės ateities matymas“.
Darbgavių tauta
„Lietuvoje nedarbo problematika labiausiai palietė jaunus žmones. Apklausos rodo, kad 40 proc. norėtų dirbti samdomą darbą, 30 proc. norėtų dirbti valstybės tarnyboje ir tik 30 proc. norėtų kurti savo verslą. Kas tokiu atveju kuria šalies ekonomiką?“ – klausė Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos pirmininkas Juras Požela.
Tuo tarpu Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacijos prezidentas prof. Rimvydas Jasinavičius pateikė pesimistiškus skaičius.
„Žiūrėkite į faktus. Lietuvoje žmonių, kurie sukuria sau ir kitiems darbo vietas tėra 1 proc. Visos problemos prasideda nuo čia. Visi, kurie emigruoja, nevažiuoja kurti darbo vietų, o važiuoja samdytis didesniam ponui, turinčiam daugiau išteklių, - aiškino jis. - Ką mūsų sistema augina ir ruošia? Darbgavius. Gerus specialistus, kurie nori gauti darbą su geru atlyginimu. O kas ruošia darbdavius? Pasakykite bent vieną aukštąją mokyklą, kuri juos ruošia.“
„Sodros„ sistema – maras
Anot R. Jasinavičiaus, „Sodros“ sistemą sugalvojo ir ant mūsų galvų kaip marą užleido Bismarkas (Vokietijos reichskancleris Otas fon Bismarkas – Ekonomika.lt).
„Ji sukonstruota finansinės piramidės principu. Seniai jau ji bankrutavo pagal esmę. Kas yra „Sodra“? Pinigai surenkami dabar ir tą pačią dieną išleidžiami, žadant, kad kada jums reikės pensijos, mes atimsime iš kitų, kurie tada dirbs ir jums sumokėsime“, - teigė jis.
R. Jasinavičius tikino, kad reikia kuo greičiau „Sodros“ sistemos atsisakyti, o pati įstaiga galėtų likti, kaip tam tikra draudimo rūšis, kuri sudarytų iki 20 proc. gaunamų pensijinių pajamų.
Visuomenės vagys
Pranešėjas teigė, kad pirmiausiai reikia skatinti, kad kiekvienas šalyje norėtų susikurti darbo vietą sau ir kitiems.
„Gerbtume visus žmones, kurie savo veikla sukuria vertę, nebūtinai ekonominę. Nėra vertės – reikia žmogaus klausti gal jis nesupranta, o antra – jis visuomenės vagis. Pasiima išteklius iš visuomenės ir savo darbu ir sunaikina tą vertę, kuri iki jo buvo“, - aiškino R. Jasinavičius.
Su juo sutiko ir J. Požela. „Žmonės neturi įpročio dirbti. Pats darbas neturi tokios vertybės, kokia buvo anksčiau. Tose pačiose kaimo vietovėse, kai žmogus gauna daugiau socialinių išmokų nei uždirbtų dirbdamas, tai be abejo tas, kuris gauna socialines išmokas, pradeda šaipytis iš to, kuris dirba“, - sakė jis.
