„Sodros“ analitikai skaičiuoja, kad didesnį negu 10 proc. pajamų augimą turėjo pajusti maždaug keturi iš dešimties šalies dirbančiųjų. Statistika rodo samdomą darbą dirbančiųjų, kad ir keliose darbovietėse, vidutines pajamas neatskaičius mokesčių.
Trečiąjį šių metų ketvirtį vidutiniškai darbuotojų mėnesinės bruto pajamos padidėjo 7 proc. – nuo 743 eurų iki 794 eurų, lyginant praeitų metų trečiąjį ketvirtį su šių metų trečiuoju ketvirčiu.
Kaip analitikai nurodo, atlyginimo augimo tempas statistikoje sulėtėjo, nes šįkart nebebuvo jaučiamas padidintos minimalios algos poveikis.
„Yra vyraujanti nuomonė, kad pajamos niekam nedidėjo. Žmonių apklausų rezultatai rodo, kad kas antras pasakė, jog jam pajamos didėjo, gal ne tiek, kiek norėtųsi“, – sako „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė.
Atotrūkis didėja
Nors žymiai sumažėjo žmonių, gaunančių minimalią mėnesinę algą, dalis (nuo 23 proc. pernai iki 17 proc. šių metų trečią ketvirtį), vis dėlto, pajamų skirtumas tarp mažiausiai ir daugiausiai uždirbančiųjų nesumažėjo. Mat tų, kurie uždirba daug, pajamos augo dar sparčiau.
Pusė milijono samdomų darbuotojų uždirba pajamas nuo 381 Eur iki 830 Eur.
Iš tų 144 tūkst. žmonių, kurie šiemet uždirbo mažiau nei MMA, pusė tų dirbo už maždaug 197 Eur per mėnesį. Tai kelia abejones, ar tie žmonės tikrai verčiasi iš tokių pajamų. Pasak J. Varanauskienė, penktadalis jų – vadovai, tad ten ne tik nekvalifikuoti darbuotojai.
„Peršasi išvada, kad neišvengiamai bus tų žmonių, kurie uždirbs mažiau nei MMA ir ne tik dėl to, kad nėra fizinių ar kitų galimybių dirbti visą darbo dieną. Bet yra ir tokių, kurie ieškos būdų, kaip išvengti mokesčių, netiki sistema. Reikia suprasti, kad tie žmonės šiandieną niekuo neprisideda prie neįgaliųjų bei pensininkų išlaikymo“, – kalbėjo J. Varanauskienė.
„Mažiausių pajamų gavėjų skaičiaus sumažėjimui įtakos galėjo turėti ne tik palankios ekonominės sąlygos, bet ir pasikeitusi teisinė aplinka: nuo liepos įsigaliojo reikalavimas kvalifikuotiems darbuotojams mokėti didesnę nei minimalią algą.
Trečią ketvirtį, palyginti su antru, nekvalifikuotų darbininkų profesijų grupės atstovų, kurių pajamos neviršijo minimalios algos, skaičius sumažėjo maždaug 13 proc., o atitinkamas kvalifikacijos reikalaujančių profesijų grupių (vadovų, specialistų, inžinierių, technikų, pardavėjų ir paslaugų sektoriaus darbuotojų, kvalifikuotų darbininkų) rodiklis buvo beveik dukart didesnis – 22 proc.“,– teigia „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė.
Anot J. Varanauskienės, realiai iš skurdo dalis žmonių iškopė, bet nepersirito į didesnes pajamas.
Sumažėjo minimalios algos gavėjų. Įtariama, kad 90 tūkst. žmonių – šešėlyje
Pasak J. Varanauskienės, tikėtina, kad minimalios mėnesio algos neviršijančias algas gaunančių darbuotojų skaičiaus mažėjimui turėjo ir tęstinis „vyšninio voko“ iniciatyvos poveikis bei viešai skelbiamos įmonių išmokėtos vidutinės algos.
Ji atskleidžia, kad kai kurie darbuotojai sako, kad skelbiami vidurkiai yra per dideli, o štai darbdaviai – kad per maži. Dėl to „Sodra“ ruošiasi skelbti papildomą informaciją. Kokią tiksliau, kol kas neįvardijama.
„Kad ir kokia patraukli idėja, kad nematoma rinkos ranka sureguliuoja tarp darbdavių ir darbuotojų viską, tai kalbant iš socialinio draudimo pusės, rankos reikia. Poveikis matom yra, bet klausimas kiek ilgam“, – sako „Sodros“ analitikė.
Iš 17,9 tūkst. įmonių, kuriose vidutinė darbuotojams išmokėta alga šių metų pradžioje buvo mažesnės negu minimali mėnesio alga, trečiąjį ketvirtį šią ribą jau peržengė 3,4 tūkst. įmonių. Dažniausiai atlyginimai minimalią algą perkopė krovininio transporto įmonėse, statybos bendrovėse, parduotuvėse, restoranuose.
„Vadovų uždirbančių MMA ar mažiau, yra 23 tūkst. net rugsėjo mėnesį. Tai yra daug“, – prideda J. Varanauskienė.
Ji vertina atsargiai, kad padidėjo MMA. Nes nors kai kuriems ir padidėjo pajamos, iš skurdo išlipama, pajamos nedidėjo tiek daug, kad žmonės pajustų ir sakytų, jog gyvena geriau.
Be to spėjama, kad apie 90 tūkst. žmonių iš tiesų gyvena šešėlyje ir tikrosios pajamos daug didesnės nei minimali mėnesinė alga.
Labiausiai atlyginimai augo IT sektoriaus darbuotojams
Daugiausia skaitine verte padidėjo paklausiausių specialistų pajamos, o taip pat viešojo sektoriaus darbuotojų. Daugumos dirbančiųjų viešajame sektoriuje atlyginimo kilimas susijęs su tuo, kad nuo sausio buvo padidintos algos.
Gydytojai randami stulpeliuose dėl to, kad dirbama ne pas vieną darbdavį. Tad didesnė suma surenkama tik per kelias darbovietes.
Programinės įrangos kūrėjų darbo pajamos neatskaičius mokesčių vidutiniškai per metus padidėjo 185 eurais. Vidutiniškai daugiau nei 170 eurų padidėjo gydytojų specialistų, taikomųjų programų kūrėjų, ekonomistų pajamos. 150 eurų didėjo IT ir ryšių paslaugų srities vadovų, finansų ir investicijų konsultantų pajamos.
„Ketvirtą ketvirtį ir kitų metų pradžioje gali tikėtis tolygesnių premijų. Vidutinis darbo užmokesčio tempas ir toliau lėtės. Bet iki tol turėjom gražius rezultatus ir šiuos augimo vaisius kitais metais raškys ir pensijų gavėjai, kadangi pensijos bus indeksuojamos su augančiu darbo užmokesčiu.
Šalutinis poveikis – kainų augimas ir tai neišvengiama nes dalis žmonių, kurie dirba paslaugų sektoriuje, ten darbo užmokesčio dalis galutinėje kainoje didelė, tad tikrai augs“, – nurodė J. Varanauskienė.
Ekonomistas: situacija darbo rinkoje primena 2005–uosius
„Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas teigia, kad išryškėjęs tikrasis atlyginimų augimo tempas Lietuvoje šiuo metu prilygsta tam, kurį galėjome stebėti maždaug 2005–aisiais, kuomet pradėjo įsibėgėti infliacinė spiralė, į viršų stūmusi atlyginimų ir infliacijos augimą.
„Per kitus dvejus metus – 2006, 2007 metais – visu tempu įsisuko infliacinė spiralė, kuomet krentant nedarbui spaudimas didinti atlyginimus didėja, tai stumia į viršų infliaciją, auganti infliacija savo ruožtu prisideda prie atlyginimų augimo ir t.t. Jau 2006 m. pabaigoje atlyginimų augimas siekė 20 proc., infliacija taip pat šovė į viršų.
Sumažinti infliacinės spiralės riziką galime mes visi – įmonės, vartotojai, bankai, taip pat ir valdžios sektorius. Svarbiausia – nepasiduoti emocijai, kad viskas ir vėl turėtų augti dviženkliais skaičiais – atlyginimai, kainos, kreditavimas, valdžios išlaidos. Kai kurių nuo valstybės finansavimo priklausančių socialinių grupių reikalavimai didinti atlyginimus 30 ar daugiau proc. primena būtent tokią emociją“, – sako ekonomistas.
Pasak jo, prie įtampos darbo rinkoje mažinimo valdžia turėtų prisidėti šalindama butelio kaklelius darbo rinkoje, t.y. pagrindinis uždavinys tenka švietimo sistemai, atsakingai už įgūdžių ir kompetencijų pasiūlą rinkoje. Spaudimą nepamatuotam atlyginimų augimui sumažintų ir didesnė imigracija iš Lietuvai kultūriškai artimų šalių, tokių kaip Ukraina.
„Artimiausiais metais apie kaistančią darbo rinką girdėsime vis daugiau. Problemos aktualumą didins ne tik mažėjantis nedarbas, bet ir vis aktyvesnė vidaus paklausa bei įsibėgėjantis verslo ciklas pagrindinėse eksporto rinkose. Geresnės pamokos nei laikotarpis prieš 2008–2009 m. krizę vargu, ar būtų galima surasti. Todėl dabar svarbiausia – nekartoti anuomet padarytų klaidų“, – komentuoja R. Grajauskas.
„Danske Bank“ prognozuoja, kad atlyginimų augimas kitąmet bus nežymiai spartesnis nei šiemet ir sieks 8,4 proc. prieš mokesčius, o juos atskaičius bus procentiniu punktu didesnis. Tam įtakos turės nuo kitų metų iki 380 eurų kylantis NPD.
„Pagrindinis mechanizmas, pastaruoju metu stumiantis atlyginimus į viršų, yra vis mažėjantis bedarbių skaičius, kitaip tariant – besitraukianti darbo pasiūla bei tuo pat metu vis labiau auganti paklausa darbo jėgai. Ieškoti naujų darbuotojų įmones skatina didėjantis ekonominis aktyvumas ir gerėjantys lūkesčiai. Veiklos apimtis planuoja didinti tiek eksportuojančios, tiek ir į vidaus rinką besiorientuojančios įmonės.
Visa tai reiškia, kad spaudimas atlyginimams augti tik didės. Atlyginimų augimą kitąmet leidžia prognozuoti ir verslo nusiteikimas. Apklausų duomenimis, kitąmet algas darbuotojams kelti ketinančių įmonių skaičius bus dar didesnis nei šiemet“, – prognozuoja ekonomistas.
