Virginija pasakoja ilgus metus bandžiusi iš sodo išvaryti kurklius, dėl kurių ne kartą teko atsisveikinti su dalimi augalų.
„Kurkliai kai praeina, tai praeina – ateini ryte į šiltnamį, o ten visi augalai tiesiog iškritę, apvytę ir jau nebeišgelbėsi. Kurkliai ne kokie kiti vabalai, su kuriais galima susidraugauti – jei nieko nedaryčiau, visai derliaus neturėčiau“, – sako ji.
Patarė, kaip atsikratyti kurklių
Per daugybę metų sodininkė išbandė ne vieną būdą, kaip atsikratyti kurklių – ir brangius cheminius preparatus, ir įvairias namines priemones. Visgi, geriausiai suveikė pats paprasčiausias būdas.
„Nuoširdžiai sakau – geresnio būdo tikrai nerasite, viskas paprasta ir suveikia ši priemonė tikrai labai greitai. Pas ką gyvena kurkliai, tie jau puikiai atskiria, kaip jų urveliai atrodo – tokį pamatę susimaišykit vandens su skalbimo milteliais, nepagailėdami jų, bet kad ištirptų, ir pilkit į urvelius.
Pora minučių ir jie išlenda lauk, nes dūsta, o galiausiai ir žūva. Taip sugaudau jų ne po vieną dešimtį per metus“, – patarė Virginija.
Ji priduria, kad kartais panaudoja ir aliejų, nes šis dar greičiau išvaro kurklius iš urvelių, o galiausiai artėjat rudeniui visada pasistengia, kad kitąmet kurklių būtų mažiau.
„Link rugpjūčio pabaigos, rugsėjo pradžioj dar iškasam su vyru duobę nemažą, apie metro gylio, pridedam į ją arklio mėšlo ir paliekam – kurkliai čia sugalvoja prisiglausti.
Jau atėjus didesniam šaltukui, atšalus iki maždaug dešimties laipsnių šalčio, mėšlą iškasam ir išbarstom kur atokesniam kampe – kurkliai sušąla“, – pridūrė.
