Vilniaus rajone auga įtampa tarp rajono savivaldybės administracijos ir sodininkų bendrijų, kurios atsisako apmokėti žemės mokesčio deklaracijose nurodytą sumą už bendro naudojimo valstybės nuomojamą žemę.
Suma pribloškė
Vilniaus rajono Bezdonių seniūnijoje, Vilkiškių kaime, sodininkų bendrija „Rapsas“ užima vos daugiau kaip 53 ha. Čia žemės sklypus yra išsipirkę apie 500 savininkų. Daliai jų tai nuolatinė gyvenamoji vieta. Sode nuolat gyvena ir buvęs pasienio pareigūnas, dabar pensininkas Vidmantas Baltrūnas, prieš dvejus metus išrinktas bendrijos vadovu.
Už lango spaudžiant šalčiui, sėdime šiltame, paties Vidmanto rankomis pastatytame name ir kalbamės apie darbus, rūpesčius. Didelės bendrijos reikalus tvarkant jų niekada netrūksta. Tačiau didžiausias pastarojo laiko galvos skausmas – bendro naudojimo žemė.
Tos bendro naudojimo žemės yra kiek daugiau nei 12 ha. Tai želdiniai, vandens telkiniai, keliai. Šiuos objektus sodininkai prižiūri ir juos tvarko. Tačiau tai nėra jų nuosavybė. Bendro naudojimo žemė nuomojama iš valstybės.
Ankstesniais metais „Rapsas“ už 12 ha bendro naudojimo žemę mokėjo 650 litų nuomos mokestį. Tačiau pernai rudenį netikėtai paaiškėjo, kad žemės nuoma už 2009 metus išaugo iki 18,6 tūkst. Lt!
Pagal vidutinę žemės vertę
Nuo praėjusių metų sausio įsigaliojo Vyriausybės nutarimas žemės nuomos mokestį skaičiuoti nuo vidutinės žemės vertės (nustatoma pagal žemės verčių žemėlapius). Atskirose šalies savivaldybėse ji labai skiriasi nuo indeksuotos nominalios žemės vertės, pagal kurią anksčiau buvo skaičiuojama žemės nuoma. Siekdama apsaugoti mokesčių mokėtojus nuo streso, Vyriausybė nustatė žemės nuomos mokesčio intervalą – 0,1–4 proc. vidutinės žemės rinkos vertės. Savivaldybių tarybos nustato konkrečius
mokesčio tarifus, taip pat turi teisę atleisti nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio ar jį sumažinti.
Vilniaus rajono savivaldybės taryba sprendimą dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų priėmė rugsėjo 30 d., vėliau jį dar pildė. Sodininkų bendrijų žemei nutarta taikyti 0,2 proc. žemės vertės tarifą.
2008 metais išpūstas nekilnojamojo turto burbulas iki lubų išaugino ir 2009 m. vidutinę žemės vertę. Todėl bendrijų pirmininkai, metų pabaigoje atėję į savivaldybę žemės deklaracijų, stvėrėsi už galvų. V.Baltrūnas negali suprasti, kaip per vienus metus taip galėjo išaugti žemės vertė. Realiai jo bendrijoje kainų piko metu arą žemės galima buvo parduoti maždaug už 3 tūkst. litų – šešis kartus brangiau nei dabar. Tačiau ne du šimtus kartų!
Tokių pinigų neturi
Sodininkų bendrijos nebuvo perspėtos dėl pakitusių žemės nuomos sąlygų. Reikalaujamos sumos jos sutartinai nemoka iki šiol, nes tokių pinigų tiesiog neturi.
Bendrijos išlaidoms reikalingi pinigai surenkami iš nario mokesčio, kuris yra nustatomas visuotinio susirinkimo metu, paprastai šiltojo metų sezono pradžioje. „Rapso“ nariai iki šiol mokėjo po 15 litų nuo kiekvieno aro metinį mokestį. V.Baltrūnas apskaičiavo,kad, norint atsiskaityti už nuomojamą žemę, nario mokestį reikėtų pakelti daugiau nei dvigubai. Pensininkams, kurių sode yra daugiau nei pusė visų narių, tai būtų nepakeliama našta.
Už kelius mokėti nesutinka
Labiausiai žmonės pasipiktinę, kad bendro naudojimo žemė apmokestinama vienodai. Nesvarbu, ar tai būtų miškas, ar sporto aikštelė, ar priešgaisrinis vandens telkinys, ar kelias!
Prie bendrijų vidaus kelių tvarkymo savivaldybė nė pirštu neprisideda. Savo lėšomis sodininkai juos platina ir tiesina, tvarko, žiemą sniegą valo. „Rapse“ šiemet ant kelių buvo išbertos jau dvi mašinos skaldos.
Už savo kelius, kurie sudaro net 7 ha, bendrija nuomą mokėti pagal vidutinę rinkos žemės kainą nesutinka. „Niekas kitas už kelius tokio mokesčio nemoka – nei kaime, nei gyvenvietėje. Kodėl iš mūsų reikalauja?“ – piktinasi sodininkai.
Gina savo interesus
„Nenorime, kad sodininkai būtų atleisti nuo žemės mokesčio, – teigia Lietuvos sodininkų draugijos vadovas Vladislovas Butkevičius. – Prašome, kad iš apmokestinamos bazės būtų išbraukti objektai, už kuriuos iš tiesų niekas nemoka. Pagal vidutinę rinkos vertę teisinga apmokestinti tik žemės ūkio paskirties žemę.“
Gindami savo interesus, sodininkai raštais atakuoja atsakingas institucijas. Oficialūs atsakymai dažnai nuvilia. Antai Vilniaus rajono savivaldybės administracija sodininkams priminė, kad „žemės nuomos mokesčiu apmokestinami žemės sklypai neatsižvelgiant į apmokestinamos žemės paskirtį, tarp jų keliai, įeinantys į sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės plotą“. O Žemės ūkio ministerija pasiūlė... „inicijuoti Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimą, numatant galimybę dalį valstybinės žemės sodininkų bendrijoms naudoti neatlygintinai“.
Tokius raštus sodininkai vadina atsirašinėjimais, tačiau ginklų sudėti dar neketina. Sodininkų draugija tikisi užtarimo Seimo Aplinkos apsaugos, Kaimo reikalų komitetuose.
Skalpuojami ne visur
Pasak Sodininkų draugijos pirmininko, tokia aštri situacija dėl žemės nuomos susidarė ne visur Lietuvoje. „Vilniaus miesto savivaldybės taryba 90 proc. sumažino žemės vertę, nuo mokesčio atleido žemės naudotojus. Žemės nuomą pagal vidutinę rinkos vertę reikalaujama mokėti tik iš Vilniaus rajono, Kauno, iš dalies Šiaulių, dar vieno kito rajono sodininkų“, – sakė V.Butkevičius.
Irma Dubovičienė
