Kauno Tado Ivanausko muziejaus, Bestuburių skyriaus vedėja Alvyra Patapavičienė papasakojo daugiau apie šį gyvį.
„Tai yra kirmėlė, pavadinimu Velniaplaukis. Ji būna kieta, standi, susisuka į mazgus. Žmogui ir gyvūnams ši kirmėlė visai nepavojinga“, - teigia specialistė.
Pasak A. Patapavičienės, suaugusi tokia kirmėlė nesimaitina ir gyvena tik apie porą savaičių, tačiau per trumpą savo gyvenimą sugeba susiporuoti.
„Patelė padeda kiaušinius ir žūsta. Po to iš jų maždaug per mėnesį išsirita lervutės, kurios dažniausiai patenka į vabzdžių kūną. Vienos pačios įsigraužia, kitas – praryja, dar kitos prisitvirtina prie augalų vandens telkinyje, šiems išdžiūvus, koks nors vabzdys tą augalą graužia ir taip kirmėlė patenka į jo kūną bei ten vystosi ir auga“, - sako ji.
Anot skyriaus vedėjos, net mokslas iki šiol nesugeba paaiškinti, kaip Velniaplaukio lerva priverčia vabzdį nueiti prie vandens telkinio, kur suaugus lerva tęsia savo trumpą gyvenimą: „Kažkodėl vabzdys keliauja prie vandens telkinio, tokiu būdu Velniaplaukis ten patenka ir toliau dauginasi. Su laiku mokslininkai tikrai nustatys, kaip ta kirmėlė daro įtaką savo aukai, greičiausiai paskleidžia kažkokias chemines medžiagas.“
- Velniaplaukiai veisiasi įvairiausiuose vandens telkiniuose – laikinose balose, net lietaus vandens surinkimo talpose, tekančiuose upeliuose.
- Ši kirmėlė nėra labai dažna, žmogaus keliai su ja retokai susikerta.
- Parazituoja vabzdžiuose, kai išlenda iš jo kūno būna dar negalutinio savo dydžio ir net nesimaitindama sugeba šiek tiek paaugti.
- Šiltakraujuose gyvūnuose nesivysto.
- Žmogui prarijus Velniaplaukį skrandžio rūgštys jį paprasčiausiai suvirškintų.
