Premjerės sprendimas neskirti naujo švietimo ir mokslo ministro, pasak socialdemokratų, yra neatsakingas.
Gudžinskas: premjerė turėtų pradėti valdyti krizę
Anot Vilniaus universiteto docento, LSDP pirmininkės pavaduotojo Liutauro Gudžinsko, prasidėjęs valstybinių egzaminų sezonas „turėtų priversti Vyriausybę atverti akis ir pripažinti savo klaidas“. Premjerę jis ragina „išlipti iš politinių apkasų ir atsisukti į Lietuvos ateitį, į švietimą“.
„Palikdama tuščią švietimo ministro kėdę, Vyriausybės vadovė rizikuoja apsunkinti švietimo sektoriaus darbą ypač atsakingu laikotarpiu. Abiturientai jau laukia valstybinių egzaminų, vargais negalais įgyvendinama „Tūkstantmečio mokyklų“ koncepcija, švietimo reformų trikdžiai veja vienas kitą, nesėkmingai diegiamas naujas ugdymo turinys, o tuo tarpu mokyklos skelbia aliarmą dėl baisaus pedagogų trūkumo. Ar Vyriausybė atvers akis ir pripažins savo klaidas? Kada ir kaip bus valdoma ši sektoriaus krizė?“ – klausia L. Gudžinskas.
Politiko teigimu, nusiskundimų dėl per jėgą stumiamų, neapgalvotų reformų iš švietimo bendruomenės girdėjome ir anksčiau, tačiau buvusi ministrė Jurgita Šiugždinienė juos ignoravo.
Pasak L. Gudžinsko, švietimo bendruomenės atstovai jau kurį laiką skambina pavojaus varpais dėl „buldozeriu“ stumiamų švietimo sistemos pertvarkų. Jo vertinimu, atrodo, kad reformos daromos tik dėl vaizdo, bandant užmaskuoti vis didėjančias problemas, tokias kaip mokytojų trūkumas ir prastėjantys mokinių pažangumo rodikliai.
„Pagrindiniai, nors ir neminimi, reformų tikslai – švietimo sistemos centralizavimas bei privatizavimas – neišvengiamai nuves link švietimo sektoriaus griūties, – nelygybės augimo, švietimo paslaugų prieinamumo mažėjimo. Jeigu ir toliau tęsime valdančiųjų inicijuotą politiką, labai greitai kokybiškas švietimas bus pasiekiamas tik turtingiesiems“, – sako L. Gudžinskas.
Motuzas: privačių mokyklų vizijos reikia atsikratyti
Tuo metu pedagogas, diplomatas, buvęs švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas tikina, jog Vyriausybė pradėtomis švietimo sistemos pertvarkomis rizikuoja sukurti dviejų greičių sistemą.
Politikas taip pat negaili kritikos „Tūkstantmečio mokyklų“ projektui.
„Svarbu užtikrinti, jog švietimo sektoriuje neišsivystytų dviejų greičių išsilavinimo sistema. Taigi, turime atsikratyti privačių mokyklų vizijos, „Tūkstantmečio mokyklų“ koncepcijos, kurios taip žavi konservatorius. „Tūkstantmečio mokyklų“ projektas, mano nuomone, sukuria riziką, jog Lietuvoje galiausiai susiformuos „žinių salos“, t. y. atsiras vis daugiau vietų, kur kokybiškas švietimas bus nepasiekiamas. Mes, socialdemokratai, siekiame kokybės lygybės, o ne kažkokios išskirtinės „Tūkstantmečio mokyklos“ paprastų mokyklų tarpe“, – teigia R. Motuzas.
