Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Kristina Miškinienė siūlo naujajame Darbo kodekse numatyti, kad darbo taryba darbdavio iniciatyva privalėtų būti sudaryta, kai vidutinis įmonės ar įstaigos darbuotojų skaičius pasiektų ar viršytų 50.
Pasak jos, tokiu būdu būtų įtvirtintas susitarimas šiuo klausimu Trišalėje taryboje. Komitetas yra pritaręs 20 darbuotojų variantui. Seimas dėl to dar nebalsavo.
Tai nelogiška?
Kitas komiteto narys Algirdas Sysas sako, kad K.Miškinienės siūlymas - nelogiškas.
„Daugiausia - maždaug 85 proc. yra mažų įmonių, didelių - labai nedaug. Jeigu nuo 50 darbuotojų padarome, tai kyla klausimas, kas juos konsultuos ir informuos. Dingsta visa Darbo kodekso idėja, kad iš profesinių sąjungų konsultavimo ir informavimo funkcijas perima tarybos, nes jų daugelyje įmonių nebus. Tai komitetas nuleido kartelę iki 20 darbuotojų, nes buvo siūlymų ir nuo 10“, - BNS aiškino parlamentaras.
A.Sysas teigė, kad tebėra įsitikinęs, jog Darbo tarybų Lietuvoje nereikia.
„Tai svetimkūnis. Jos neprigijo ir neprigis. Ir blogiausias dalykas, kai jos steigiamos bus prievarta“, - tvirtino A.Sysas, dėl kurio siūlymo atsisakyti tarybų kitą savaitę balsuos Seimas.
Pasak jo, iš viso Lietuvoje tik 6 tūkst. darbuotojų priklauso Darbo taryboms. Profesinės sąjungos vienija apie 8-9 proc. šalies darbuotojų.
Naujasis Darbo kodeksas numato, kad ateityje profesinės sąjungos su darbdaviu galėtų tartis tik dėl savo narių darbo sąlygų, tačiau jos neprivalėtų, o tik galėtų būti taikomos ir tiems darbuotojams, kurie profesinei sąjungai nepriklausys. Darbuotojams atstovautų darbo tarybos arba darbuotojų įgaliotiniai.
Dabar profesinės sąjungos kalba visų įmonės ar įstaigos darbuotojų vardu.
