Informacijos tiekėjos "Datamonitor" teigimu, daugelis Didžiosios Britanijos gyventojų skiria nepakankamai lėšų savo pensijoms, todėl adekvačiai finansuoti senatvės pensijas trūksta maždaug 27 mlrd. svarų sterlingų. Teigiama, jog tinkamą gyvenimo lygį senatvėje gali užtikrinti tik privalomasis pensinis draudimas.
Didžioji Britanija nėra vienintelė šalis, kuriai tenka spręsti gyventojų senėjimo ir pensijų krizės problemas. Tačiau kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse kur kas labiau išplėtota valstybinė socialinės rūpybos sistema, todėl joms kyla šiek tiek kitokių sunkumų.
Vertinant bendrojo vidaus produkto (BVP) dalies požiūriu, beveik visos ES šalys parengė planus didinti išlaidas savo pensijų sistemoms. Šiuo metu ES valstybinėms pensijoms išleidžia 10,4 proc. BVP, o iki 2050 metų planuoja šį dydį pakelti iki 13,3 proc. BVP.
Daugiausiai savo BVP - atitinkamai 13,8 proc. ir 14,5 proc. - valstybinėms pensijoms skiria Italija ir Austrija. Tuo tarpu Graikija numato labiausiai didinti šias išlaidas - šalis iki 2050 metų tikisi valstybinėms pensijoms skiriamą BVP dalį pakelti nuo 12,6 proc. iki 24,8 proc. Tuo tarpu Didžioji Britanija yra vienintelė valstybė, kuri siūlo išlaidas pensijoms mažinti nuo ir taip menkų 5,5 proc. iki 4,4 proc. BVP.
Šiuo metu vieną Europos pensininką išlaiko keturi dirbantieji. Iki 2050 metų dirbančių žmonių skaičius gerokai sumažės, ir vienam pensininkui teks vos du dirbantys žmonės. Tokia padėtis labai slėgs būsimąją darbo jėgą ir vers didinti mokesčius.
Didžiausią britų, atsidedančių nepakankamai lėšų savo gyvenimo pabaigai, dalį sudaro mažas ir vidutines pajamas gaunantys gyventojai. Tačiau senatvei nepakankamai taupo ir kitų visuomenės grupių atstovai: moterys, aukštųjų mokyklų absolventai, tautinės mažumos bei laisvųjų profesijų ar nuosavose įmonėse dirbantys asmenys.
Pagrindinė nepakankamo taupymo priežastis yra pajamų stoka bei kiti išlaidų prioritetai, pavyzdžiui, atostogos ar turto įsigijimas. Mažai taupoma ir dėl pasikliovimo valstybės parama, tautinių mažumų didesnio nedarbo, didelių studijų laikotarpio skolų bei lėtai kintančio visuomenės požiūrio. Be to, yra duomenų, rodančių regioninius taupymo ypatumus. Pavyzdžiui, daugiausiai lėšų pensijoms atsideda Didžiosios Britanijos pietinės dalies gyventojai.
Manoma, kad vienintelis būdas įveikti atotrūkį tarp pakankamų senatvės pajamų ir adekvataus įnašo yra privalomasis pensinis draudimas, kuriam pritaria ir daugelis gyventojų. Panašios privalomojo asmeninio draudimo sistemos sėkmingai veikia Australijoje, Nyderlanduose, Švedijoje ir Šveicarijoje.
Nors pensijos yra geriausia investicinė priemonė kaupti santaupas senatvei, šias paslaugas reikėtų gerokai patobulinti ir labiau pritaikyti konkrečiai rinkai. Esamoms pensijų programoms labai pakenkė akcijų rinkų nuosmukis ir daugybė skandalų. Todėl pensijų sistemas reikėtų pertvarkyti taip, kad jos siūlytų daugiau saugumo neturtingiems klientams ir įvairesnių, nesudėtingų aktyvų, į kuriuo būtų galima investuoti būsimųjų pensijų lėšas.
Labai svarbus vaidmuo Didžiojoje Britanijoje įvedant privalomąjį pensinį draudimą teks pensijų programas siūlančios įmonėms. Itin svarbu padidinti mažų pensijų įmokų dydį, tai sudarytų galimybes pasiūlyti nebrangių ir kokybiškų paslaugų bei leistų minėtoms įmonėms dirbti pelningai.
Norint, kad privalomojo pensijų draudimo sistema veiktų sėkmingai, būtinas ir pensijų programas siūlančių bendrovių bei Vyriausybės bendradarbiavimas. Ypač svarbu aktyviau šviesti vartotojus ir siūlyti pensijas rinkai. Šios pastangos yra būtinos net ir tuo atveju, jei Vyriausybė nuspręstų privalomojo pensinio draudimo neįvesti.
ELTA
