Vyriausybės sprendimas nacionalizuoti banką „Snoras“ paliko daugiau neaiškumų, klausimų, nei suteikė atsakymų.
Atsakingi žmonės – premjeras Andrius Kubilius, finansų ministrė Ingrida Šimonytė, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas – mieliau ragina nepanikuoti, kartoja, kad žmonių indėliai nedings.
Tačiau paklausti, kodėl nebuvo imtasi veiksmų anksčiau, kai „Snorui" rinkos reguliuotojai grūmojo jau ne kartą, kur dingo vertybiniai popieriai už 1 mlrd. litų ir kas ištuštino banko atsargas dar prieš viešai paskelbiant apie „Snoro“ nacionalizavimą, slepiasi po konfidencialumo siena. Neva tai gali paveikti Generalinės prokuratūros ikiteisminį tyrimą, kuris pradėtas pagal keleto nusikaltimų finansų sistemai, valstybės tarnybai ir nuosavybei požymius.
Įmonės nežinioje
Didžioji indėlių dalis banke „Snoras“ – fizinių asmenų, tačiau dėl banko veiklos sustabdymo nukentėjo ne viena bendrovė. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, privačių įmonių indėliai banke siekia 1,4 mlrd. litų. Jos skundžiasi, kad daugiausia dėmesio skiriama gyventojų indėliams, o verslininkai paliekami nežinioje. Nepateikiama aiškios informacijos, kada bus atidarytos bendrovių sąskaitos, kredito linijos ir kiti instrumentai, reikalingi verslui išgyventi.
„Dalis apklaustų įmonių pareiškė, kad „Snore“ turi tik atsiskaitomąją sąskaitą, kurioje pinigų nėra daug, be to, atsiskaitomųjų sąskaitų turi ir kituose bankuose. Jos dėl šios padėties problemų neturi, – pareiškė Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys. – Tačiau kai kurių įmonių užstrigo gana didelės lėšos. Tai kelia problemų atsiskaitant su žaliavų tiekėjais, nes limitas suteikiamas iki tam tikro lygmens ir laikotarpio.“
Kitoms bendrovėms buvo įšaldyti kredito ištekliai. Viena įmonė, kurios pašnekovas neįvardijo, neteko priėjimo prie Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama vykdomų projektų lėšų. Pasak G. Rainio, bendrovės tvirtino, kad jei lėšų įšaldymas tęsis ilgiau, vėluos atlyginimai, valstybė gaus mažiau pajamų iš sumokamų lėšų.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas nenorėjo atskleisti konkrečių įmonių pavadinimų, tačiau minėjo, kad tai mėsos perdirbėjų, langų ir durų gamintojų bei medienos pramonės asociacijų narės. Nukentėjo ne tik pramonininkai – investicijų bendrovė „Invalda“ pranešė, kad „Snore“ įšalo 12 proc. jos turimų laisvų lėšų. Bendrovė turi įsigijusi banko 20 mln. litų vertės indėlio sertifikatą. Jo vertė sudaro apie 4,1 proc. „Invaldos“ turto.
Nutekėję milijonai
Visuomenei taip pat nepaaiškinama, kas per pusantros dienos ištuštino „Snoro“ atsargas. V. Vasiliauskas aiškino, kad vienas iš pagrindiniu motyvų, lėmusių spartų banko akcijų perėmimą, buvo skubus „Snoro“ atsargų mažėjimas Lietuvos banke. Praėjusios savaitės antradienio rytą „Snoras“ Lietuvos banke turėjo 250 mln. litų atsargų, tos pačios dienos vakare jų bebuvo 111 mln. litų, o trečiadienį perpiet – tik 44 mln. litų. Informacija apie „Snoro“ problemas viešai buvo paskelbta tik trečiadienį apie 16 valandą.
Seime greitai pasklido kalbos, jog pinigų kiekis greitai mažėjo dėl to, kad iš banko suskubo išsiimti indėlius tie, kurie informaciją sužinojo anksčiau, nei ji buvo paviešinta. Teigiama, kad tai galėjo būti asmenys, susiję su Vyriausybe ir Seimu.
„Šią informaciją mums turėtų pateikti tyrimą atliekanti Generalinė prokuratūra arba Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), – sakė parlamentaras Andrius Šedžius. – Mano žiniomis, kurių šaltinio neprivalau atskleisti, tarp fizinių ir juridinių asmenų, atsiėmusių pinigus, yra žmonių, artimai susijusių su Vyriausybe ar Seimu. Tikslius atsakymus turi pateikti tyrimą atliekančios institucijos. Informacija, aišku, bus konfidenciali, tačiau kai bus pateikta, žmonėms, išsiėmusiems pinigus ar įspėjusiems įmones, artimuosius apie tai, kas grėsė bankui, turi būti pradėtas apkaltos procesas.“
Po tokio A. Šedžiaus pasisakymo Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK), parlamento pirmininkės Irenos Degutienės liepimu, ėmėsi tirti, ar kas nors iš parlamentarų ar jų artimųjų šiomis dienomis skubiai atsiėmė indėlius iš „Snoro“. A. Šedžius su EPK nepanoro pasidalyti turima informacija. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas prisipažino, kad rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje atsiėmė 17 tūkst. litų terminuotą indėlį, mat baigėsi terminas. Jis tikino, kad tuo metu informacijos apie „Snoro“ problemas dar nebuvo.
Laiko sužinoti buvo pakankamai
Kaip teigė V. Vasiliauskas, „Snoro“ veikla buvo apribota dar sausio 18 dieną. Taip pat bankui buvo liepta iki rugsėjo 15 dienos pervesti oficialiai rodomus vertybinius popierius į Lietuvos banko vertybinių popierių depozitoriumą. „Snoras“ pervedė tik mažą dalį, todėl buvo kreiptasi į teisėsaugos institucijas. Taigi galėjusiųjų prieiti prie informacijos ratas pasidarė ne toks ir mažas.
Laikinasis „Snoro“ administratorius Simonas Freakley praėjusią savaitę taip pat negalėjo pasakyti, kur per kelias dienas iškeliavo per 200 mln. litų.
Abejotina „Ernst & Young“ ataskaita
Neaiškumų kelia ir „Snoro“ finansų ataskaitos, kurių auditą vykdo tarptautinė bendrovė „Ernst & Young“. Bendrovės parengtoje banko 2010 metų audito ataskaitoje pateikiama teigiama išvada.
Parlamentarė, Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė tikino, kad banko turtas ir akcijos nuo praėjusių metų iš esmės nekito. Be to, ji sakė gavusi informacijos, rodančios tam tikrus neatitikimus, tačiau jų viešai komentuoti negalinti. Buvo nuspręsta kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ši gindama viešąjį interesą ištirtų audito bendrovės ataskaitą.
Tai būtų ne pirma didelė „Ernst & Young“ darbuotojų klaida. Praėjusią savaitę Indijos energetikos ministerija nusprendė uždrausti šiai audito bendrovei teikti paslaugas šalies energetikos sektoriuje, mat ši neteisingai įvertino finansinius Sasan jėgainės projekto siūlymus. „Ernst & Young“ į savaitraščio „Ekonomika. lt“ pateikus klausimus neatsakė.
(Papildyta. Vėliau „Ernst & Young“ išplatino pranešimą, kuriame buvo teigiama, kad bendrovės atstovai įsitikinę, jog banko „Snoras“ auditą atliko pagal galiojančius audito standartus ir yra pasirengę bendradarbiauti su reguliuojančiomis institucijomis ir kitais valstybės pareigūnais atliekančiais banko veiklos tyrimą)
Dar gegužę reitingų agentūros „Fitch“ analitikai sumažino „Snoro“ reitingą iki B- ir atkreipė dėmesį, kad per krizę bankui tik vargais negalais pavyko parodyti nedidelį pelną. Blogų aktyvų dalis 2010 metų pabaigoje sudarė 23,3 proc., o rezervo, kuris galėtų padengti nuostolius, bankas akivaizdžiai neturėjo. Anot agentūros, rezervo nepadengti blogi aktyvai viršija kapitalą 1,35 karto.
Špyga investuotojams
Vyriausybei nusprendus perimti „Snoro“ akcijas nežinioje atsidūrė ir 3,7 tūkst. smulkiųjų akcininkų, valdančių 6,59 proc. banko akcijų, kurių vertė, vertinant pagal jų kainą biržoje „Nasdaq OMX Vilnius“, yra 7,2 mln. eurų.
Finansų ministrė I. Šimonytė pažadėjo, kad akcininkams bus atlyginta pagal tikrąją akcijų vertę, kuri paaiškės atlikus banko turto vertinimą. Tiesa, gali atsitikti taip, kad akcijų vertė bus nulis. Tai pripažino ir ministrė: „Jeigu bus ką mokėti, akcininkams bus sumokėta į jų nurodytas sąskaitas.“
Tokios pačios nuomonės laikosi ir Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.
„Remiantis paskelbta informacija, akivaizdu, kad smulkieji akcininkai praras beveik 100 proc. investuotų lėšų. Už akcijas bus atlyginta sąžiningai, tačiau jei banko įsipareigojimai yra didesni už turtą, sąžininga kaina yra nulis“, – konstatavo jis.Finansavo branduolinę programą?
Atsargesni investuotojai ir verslininkai „Snorą“ jau kurį laiką apeidavo ratu, mat bankui teigiamą reputaciją išlaikyti buvo sunku. Jis nuolat sulaukdavo neigiamų atsiliepimų iš Lietuvos banko, Didžioji Britanija dėl klaidinančios informacijos nesutiko įsileisti jo į šalį. Praėjusią savaitę buvo mestas dar vienas akmuo į „Snoro“ daržą. „Wikileaks“ paviešintame dokumente, kuriame pateikiamas JAV diplomatų susirašinėjimas su Vokietijos finansų žvalgybos agentūros (FICS) pareigūnais, teigiama, kad „Snoras“ gali būti susijęs su Irano branduolinės programos finansavimu.
FICS aptiko, kad 200 tūkst. eurų už Irano branduolinių objektų įrangą buvo pervesti iš sąskaitos banke „Snoras“ Lietuvoje. Sąskaita priklausė britų bendrovei „Priory Trading LTD“. FICS pripažino, kad operacija Lietuvos įstatymų nepažeidė, tačiau įtarimų kėlė skubiai, vos atlikus pavedimą, uždaryta sąskaita. Vokiečiai neišsiaiškino, kodėl mokėjimas buvo atliktas Lietuvoje. Šie įvykiai įtarimų sukėlė JAV diplomatams – jie norėjo sužinoti, kieno vardu buvo atliktas pavedimas, tačiau šią informacją saugojo Lietuvos bankininkystės įstatymai.
FAKTAI Įvykių chronologija
Pateikiame banko „Snoras“ kelią iki nacionalizavimo:
2007 metų liepos 16 dieną FNTT pradėjo tyrimą, kuriuo siekta nustatyti pinigų (apie 2,4 mln. eurų), gautų iš lengvatinių mokesčių zonose įsikūrusių bendrovių ir galbūt panaudotų banko „Snoras“ akcijoms įsigyti, kilmę. Tyrimas vėliau buvo nutrauktas. 2008-ųjų pradžioje Didžiosios Bitanijos finansų rinkų priežiūros tarnyba neleido bankui „Snoras“ dirbti šalyje, nes banko atstovai esą nuolat pateikdavo klaidinamą ir ne visą informaciją. 2011 metų sausio 18 dieną Lietuvos bankas apribojo „Snoro“ veiklą, nurodė galutinį terminą paskolų portfelio struktūrai pakeisti, tačiau į tai banko vadovai nereagavo. 2011-ųjų vasarį „Snoras“ suteikė 190 mln. litų paskolą bankrutuojančiai Rusijos statybų bendrovei „Mirax Group“. Palūkanos siekė 7,09 proc. Kiti bankai bendrovei buvo pasiryžę skolinti tik už 40 proc. siekiančias palūkanas. Po kelių savaičių statybų bendrovė pakeitė pavadinimą. Lietuvos bankas iki rugsėjo 15 dienos nurodė „Snorui“ pervesti vertybinių popierių skaičių, kurį bankas teigė turįs, į Lietuvos banko vertybinių popierių depozitoriumą. Buvo pervesta tik labai maža dalis. Lapkričio 9 dieną Lietuvos bankas kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Lapkričio 11 dieną Lietuvos bankas baigė „Snoro“ veiklos inspektavimą. Lapkričio 15 dieną žiniasklaidoje pasirodė anoniminė publikacija, kad nusitaikyta sunaikinti lietuviškus bankus. Lapkričio 16 dieną apie 16 val. Lietuvos bankas paskelbė, kad nušalina „Snoro“ vadovybę, pradeda taikyti laikinąsias banko turto apsaugos priemones, skiria laikinąjį adminstratorių. Lapkričio 16 dieną apie 17 val. 30 min. baigėsi Vyriausybės neeilinis posėdis, po jo paskelbta, kad Vyriausybė perima banko akcijas. Lapkričio 17 dieną Seimas priėmė septynias įstatymų pataisas, kad būtų galima greitai atskirti dalį „Snoro“ turto ir perduoti jį valstybės įsteigtam bankui. Lapkričio 18 dieną pataisas patvirtino prezidentė Dalia Grybauskaitė.NUOMONĖS
Raimondas Kuodis, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas
Nepatogumų atsirado dėl kai kurių žiniasklaidos priemonių. Buvo pakeistas šio banko reikalų tvarkymo planas. Kadangi savaitgalį paprastai neveikia internetinė bankinynkystė, šį reikalą teko tvarkyti šiek tiek anksčiau.
Žilvinas Šilgalis, parlamentaras, Biudžeto ir finansų komiteto narys
Natūralu, kad tie, kurie turėjo informacijos, turėjo galimybę išvengti nepatogumų visų kitų indėlininkų sąskaita. Ir Vyriausybei perėmus akcijas, esant tokiai valstybės padėčiai, buvo perimta be tų 200 mln. litų, o jie tokioje situacijoje būtų labai naudingi. Visada atsiranda lygesnių už lygius.
Darius Raulušaitis, generalinio prokuroro pavaduotojas
Prieš atliekant tokius tyrimus yra galybė parengiamųjų veiksmų. Informacija buvo įvertinta, patikslinta ir atliekti įvairūs parengiamieji veiksmai. Remiantis informaciją, kurią turėjome tuo metu, nebuvo jokio pagrindo riboti tų asmenų (banko vadovų – red. past.) judėjimo ar reikšti jiems pretenzijų
Martynas Pasiliauskas
