Vyriausybei trečiadienį nacionalizavus apie dešimtadalį rinkos užimantį banką „Snoras“, sąskaitose liko įšaldytos žmonių ir įmonių lėšos. Bent iš dalies naudotis banko sąskaitose turimais pinigais gyventojams leista jau ketvirtadienį. Juridiniams asmenims, tiesa, su tam tikrais apribojimais, taip pat leista pervesti ar išimti lėšų - iki 500 litų per dieną iš kiekvienos savo sąskaitos.
Tikėtina, kad po sekmadienį, lapkričio 20 d. vyksiančio Lietuvos banko (LB) valdybos posėdžio, apribojimų naudotis savo pinigais dar šiek tiek sumažės, o aiškumo bus daugiau: kaip penktadienį sakė LB valdybos narys Vaidievutis Geralavičius, šios dienos posėdyje tikimasi išklausyti AB bankas „Snoras“ laikinojo administratoriaus informaciją. „Nuo jos priklauso, kokie bus priimti sprendimai dėl tolesnės AB banko „Snoras“ veiklos ir jo klientų tolimesnių galimybių disponuoti savo pinigais“.
Anot V. Geralavičiaus, tik po to, kai laikinasis banko administratorius susipažins su situacija, paaiškės, kokiomis sumomis ir kada „Snoro“ klientai galės naudotis. Tai esą turėtų paaiškėti šiandien vakare arba pirmadienį ryte. Tad jau artimiausiu metu visuomenei veikiausiai bus pranešta, kokiu režimu „Snoras“ dirbs toliau. Tačiau net jeigu įprastomis banko paslaugomis gyventojai ir įstaigos bei organizacijos galės naudotis jau artimiausiomis dienomis, daugeliui įmonių teks skaičiuoti nuostolius.
Paklausti, ar banko „Soras“ nacionalizacija ir su tuo susiję procesai turės apčiuopiamos įtakos Lietuvos ūkiui, visi „Balsas.lt“ pašnekovai atsakė vienodai – nors tai ir nebuvo pagrindinis šalies bankas, tačiau dėl jo nacionalizavimo ir pinigų klientų sąskaitose įšaldymo nuostolių tikrai bus.
Dėl lėšų įšaldymo – nepatogumai ir nuostoliai
„Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija informavo, kad banko „Snoras“ klientai, kurių piniginės operacijos apribotos ne dėl jų kaltės, bus atleistos nuo delspiningių mokėjimo. Kai kurie bankai taip pat paskelbė, kad privatiems klientams ir smulkioms bendrovėms neskaičiuos delspinigių už tam tikrų įsipareigojimų neįvykdymą, jei pagrindinės šeimos grynosios pajamos ar pagrindiniai įmonių finansiniai srautai užšaldyti banke „Snoras“. Tačiau tai nereiškia, kad nebus patirta nuostolių.
„Gerai, kad prieš kelerius metus buvo įkurtas indėlių draudimo fondas – iki 100 tūkst. eurų. Todėl gyventojai gali būti ramūs – bet kuriuo atveju visi savo pinigus atgaus, nes sprendžiant iš viešoje erdvėje skelbiamos informacijos, didžioji dalis indėlių ir yra tokie“, – sakė vienos iš ankstesnių mūsų šalies vyriausybių narys, panoręs likti neįvardintas.
Tačiau tuo, anot buvusio politiko, naujienos, kurias bent sąlygiškai galima pavadinti geromis, baigiasi: vieni patirs tik nepatogumų, o kiti ir nuostolių.
„Pavyzdžiui, smulkios įmonės, kuri turi nedaug pinigų, pavyzdžiui, 0,5 mln. Lt, lėšos užšaldytos – ji negali atsiskaityti su tiekėjais, gamybos įmonė negali įsigyti naujų medžiagų, o žmonės negavo atlyginimų – tai pajunta ir prekybininkai. Visi į vieną grandinę sujungti“, – aiškino jis.
„Lietuvoje kyla „grandininė reakcija“ – jeigu kas nors neperveda pinigų, kitas jų negauna. Kodėl tas kitas turėtų neskaičiuoti delspinigių? Jis juk planavo, kad tam tikra pinigų suma įplauks ir atitinkamai bus panaudota kitur“, – pratęsė buvusio politiko mintį Mykolo Romerio universiteto Bankininkystės ir investicijų katedros profesorė, socialinių mokslų (ekonomikos) daktarė Daiva Jurevičienė.
„O įmonės, investavusios į vertybinius popierius, gali ir prarasti – nežinia, kokia banko akcijos vertė bus po jo atskyrimo į „gerąjį“ ir „blogąjį“. Gali prarasti ir smulkieji akcininkai – bet tai jau jų rizika: jeigu investuoji į rizikingus finansinius fondus, gali arba išlošti, arba likti prie suskilusios geldos“, – tęsia galinčiųjų patirti nuostolių sąrašą vienas ankstesniųjų Lietuvos vyriausybių ministrų.
Svarbu ne tik pinigai
Anot „Balsas.lt“ pašnekovų, svarbu ne vien tai, kad sutrikdyti finansiniai srautai. Kur kas svarbesnis dalykas – prestižas.
„Džiaugiamės, kad auga eksportas, bet kažin ar visi užsieniečiai, su kuriais dėl „Snoro“ problemų vėluos atsiskaityti Lietuvos įmonės, bus geranoriški dėl to, kad pas mus „force majore“ situacija. Vieni gal supras, o kiti gali nuspręsti, kad mes – nepatikimi partneriai“, – svarstė D. Jurevičienė.
„Negalime atmesti, kad buvo atliekami kokie nors sandoriai finansų rinkose. Ir kokie nors finansiniai įsipareigojimai liko neįvykdyti. Tarptautinės finansų rinkos ypač greitai reaguoja – per pusvalandį pasaulis sužino, kad kas nors turi problemų“, – tęsė ji.
Mykolo Romerio universiteto Bankininkystės ir investicijų katedros profesorė neatmetė, kad įmonės dėl patirtų nuostolių bei pažeisto prestižo galėtų kreiptis ir į teismą.
„Dėl to, kad per 3 dienas neįvykdyti jų pavedimai ir dėl to patirta nuostolių, įmonės į teismą jau duotų ne banką, o vyriausybę? – svarstė D. Jurevičienė.
„Tai ne tik sutrikę atsiskaitymai – tai ir smūgis lūkesčiams. Jo poveikį taip pat pajusime. Ekonomikoje galioja ir psichologijos dėsniai, – atkreipė dėmesį į dar vieną aspektą ekonomistas profesorius Povilas Gylys. – Jeigu ekonominiai subjektai nusiteikę pesimistiškai, tai paveikia ir realią ekonomiką“.
A.Butkevičius: verslas tikrai patirs nuostolių
„Įmonės kai kurias finansines operacijas pirmadienį greičiausiai jau galės vykdyti, bet nedideles – manau, tik atsiskaitymus tarp ūkio subjektų“, – prognozuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys, buvęs finansų ministras Algirdas Butkevičius. Tačiau paklaustas, kokia tikimybė, kad įmonės galės disponuoti visais „Snoro“ banke esamais pinigais, didelių vilčių jis nesuteikė.
„Verslas tikrai patirs nuostolių. Neturi ką bankas jiems atiduoti. Kai buvo išimta virš 200 mln. Lt – tai bet kokį banką gali parklupdyti. Laikinasis administratorius ir LB turi nustatyti, kiek yra likvidaus turto ir tame likvidžiame turte įmonių lėšos gali būti suskaldytos į 2 dalis. Pavyzdžiui, įmonė turėjo 1 mln. Lt, tai 345 tūkst. Lt (kaip ir gyventojų indėliai, lėšos apdrausos iki 100 tūkst.eurų) keliaus į „sveikąją“ banko dalį, o kiti pinigai į „nesveikąją“ dalį („blogąjį“ banką – red. past.). Ir jie tas lėšas galės atgauti tik bankroto procedūrų taikymo būdu“, – aiškino politikas.
Jis priminė, kad pagal Bankroto įstatymą įmonės atsiduria anaiptol ne pirmoje kreditorių eilės vietoje.
„Pirmoje vietoje – darbuotojų darbo užmokestis, jei jis nebus išmokėtas, antroje – neapdrausta indėlių dalis, kurių yra apie 2 mlrd. Lt, ir tik po to – įmonių lėšos, kiti kreditoriai, turintys obligacijų, akcijų, kitų vertybinių popierių. Įmonės pagal Bankroto įstatymą atsiduria berods 4 vietoje“, – aiškino buvęs finansų ministras, leisdamas suprasti, kad kažin ar nacionalizuotame banke bus tiek turto, kad užtektų atsiskaityti su visais.
Tiesa, yra dar viena galimybė. Tačiau politikas prisipažino abejojantis, kad taip galėtų nutikti.
„Nebent koks nors bankas ryžtųsi perimti „blogąjį“ banką ir vykdytų ankstesnius „Snoro“ įsipareigojimus. Bet nemanau, kad bus toks dosnus perpirkėjas, kuris nuspręstų viską kompensuoti. Galimas ir toks atvejis, kad vienas bankas nupirktų ir „gerąją“, ir „blogąją“ pusę, tikėdamasis užvaldyti „Snoro“ turėtą rinkos dalį. Bet reikia paskaičiuoti ar ta dalis rinkos yra verta tų pinigų“, – sakė A. Butkevičius.
Jis aiškino, kad ketvirtadienį Seimo priimtuose įstatymuose, kuriuos penktadienį jau pasirašė Prezidentė, numatyta, jog į teismą kreditoriai galės kreiptis tik po to, kai bus atskirti „gerasis“ ir „blogasis“ bankai.
„Tame pakete įstatymų, kurie ketvirtadienį buvo priimti Seime (numatyta – red. past.), kad į teismą bus galima kreiptis nebent po to, kai bus išskirta „sveikoji“ ir „nesveikoji“ dalis. Toje „nesveikoje“ dalyje bus ir 2 mlrd. Lt indėlių, kurie nėra drausti, ir įmonių pinigai, kurie viršija 345 tūks. Lt. Ir viskas priklausys nuo to, koks bus pasirinktas kelias – ar taikyti bankroto procedūrą, ar ką kita. O dėl „sveikosios“ dalies į teismą neleidžiama kreiptis“, – naujųjų įstatymų nuostatas komentavo A. Butkevičius.
Apie „Snoro“ gelbėjimo kainą kalbėti dar anksti
„Kol kas sunku pasakyti, ar reikės ir kiek lėšų reikės įdėti valstybei gelbėjant šį banką“, – sakė vienos iš ankstesnių mūsų šalies vyriausybių narys, nenorėjęs, kad būtų minima jo pavardė.
„Kai toks griūnančių bankų gelbėjimo būdas buvo naudotas prieš 2-3metus Europoje, ir po kelis milijardus reikėjo į juos „įkišti“, kad nebankrutuotų. Latvijoje susiklosčius panašiai situacijai, valstybei irgi reikėjo investuoti kapitalo. Bet manau, kad šiuo atveju kapitalo nereikės investuotuoti“, – dalijosi mintimis vienas buvusių ministrų.
„Pinigų cirkuliacijos sutrikdymas įtakos verslui tikrai turės, tačiau kol kas neįmanoma prognozuoti, koks bus jos mastas. Jeigu bus priimti adekvatūs sprendimai, yra didelė tikimybė, kad situaciją pavyks lokalizuoti, o jeigu darysime klaidas, tai ir pasekmės bus skaudesnės. Noriu tikėti, kad šitie trikdžiai netaps sisteminiais“, – viliasi makroekonomikos specialistas profesorius P. Gylys.
„Gelbėjimo kaina priklauso nuo banko dydžio ir turto kokybės. Pats „Snoro“ bankas nėra didelis, o turto kokybė turėtų paaiškėti artimiausiu metu“, – aiškino „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Operatyviai priimtas sprendimas nacionalizuoti banką užkirto kelią dar didesniam pinigų nutekėjimui iš jo, todėl tikėtina, kad kaina Lietuvai bus pakankamai maža“, – prognozuoja N. Mačiulis.
Kokius sprendimus priėmė vyriausybė ir Seimas – jau žinome. Belieka palaukti ir patys pajusime, kaip jais naudosis Lietuvos bankas ir laikinasis „Snoro“ administratorius bei kokios naudos tai duos sprendžiant banko ir visų dabar jau ne savo noru susijusių su jo bėdomis, problemas.
Taip pat skaitykite:
„Snoro“ nacionalizacija: alternatyvūs sprendimai ir pasekmės (I)
