Generalinė prokuratūra, vadovaudamasi Jungtinių Tautų (JT) konvencija prieš organizuotą tarptautinį nusikalstamumą ir JT konvencija prieš korupciją, gruodžio 13 dieną kreipėsi į Panamos Respubliką dėl banko „Snoras“ vadovo Vladimiro Antonovo nuosavybės teisių laikino apribojimo į jam priklausantį turtą, esantį šioje valstybėje.
Šalies pageidavimu teisinės pagalbos prašymas išsiųstas ne tik anglų, bet ir ispanų kalbomis. Tą pačią dieną teisinės pagalbos prašymas su lydinčiais dokumentais ir vertimu į ispanų kalbą Panamos Respublikai buvo išsiųstas ir Interpolo kanalais.
Tačiau nepaisant to, jog daugelis valstybių, Egmonto grupės narių, jau pateikė vertingos informacijos, viena narė – Panama, atsakinga už pinigų plovimo bei teroristų finansavimo prevenciją, dar to nepadarė. Dėl šio fakto Panamai buvo išsiųstas priminimas, jog Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai dar gruodžio 2 dieną laikinai apribojo V. Antonovo nuosavybės teises į Panamoje įsikūrusio banko „Banco Transatlantiko S.A.“ sąskaitoje esančias pinigines lėšas bei vertybinius popierius.
V. Antonovas pardavė jam priklausiusią „Banco Transatlantico“ dalį. Panamos finansų priežiūros institucija akcentavo, kad Latvijos ir Lietuvos valdžia su ja nesusisiekė ir informacija apsikeista nebuvo.
Egmonto grupės nariai yra daugiau nei 120 pasaulio valstybių ar jurisdikcijų valstybės institucijos, vykdančios pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją.
Valstybėse, kur veikia Pinigų plovimo prevencijos padalinio tinklas, ieškoma banko „Snoras“ vadovų turto, kuris, kaip spėjama, buvo įsigytas panaudojus indėlininkų pinigus.
Generalinė prokuratūra ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), atlikdamos ikiteisminį tyrimą dėl banko „Snoras“ galimai apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo, turto iššvaistymo ir kitų nusikalstamų veikų, areštuoja vis daugiau buvusių akcininkų turto.
Tyrimą atliekantys prokuratūros pareigūnai nuogąstauja, kad Didžioji Britanija, palikusi Valdimirą Antnovą ir kitą banko „Snoras“ vadovą Raimondą Baranauską savo šalyje, nesutiks jų atiduoti Lietuvai, nes finansiniais nusikaltimais įtariami asmenys Anglijoje nelaikomi kriminaliniais nusikaltėliais ir nebaudžiami laisvės atėmimo bausme. Paprastai konfiskuojamas turtas ir pajamos.
Nacionalizuoto banko vadovai V. Antonovas ir R. Baranauskas, atsisakę būti perduoti Lietuvos teisėsaugai, penktadienį vėl stojo prieš Vestminsterio magistrato teismą, kuriame nagrinėjama jų ekstradicijos byla. Galima tik spėlioti, kiek užsitęs šios bylos procesas.
Lietuvą teisme V. Antonovas prilygino TSRS satelitei . Taip pat buvo kalbama apie politinius interesus nacionalizuojant banką.
Buvo teigiama, kad Lietuvos vyriausybė esą be jokios suprantamos priežasties nacionalizavo „Snorą“. Prisiminta ir Rusijoje vykusi byla prieš M. Chodorkovskį ir jo kompanijos nacionalizacija.
Teismui palikti piniginiai užstatai bankininkams nebuvo atiduoti, kitas posėdis numatytas sausį.
Dviejų kaltinamųjų advokatai prašo teismo nukelti sprendimo priėmimą į kovo 22 arba 23 dieną.
Buvę pagrindiniai bankrutavusio banko „Snoras“ akcininkai Rusijos pilietis V. Antonovas, turėjęs 68,1 proc. banko akcijų, ir Lietuvos pilietis R. Baranauskas, turėjęs 25,3 proc. akcijų, lapkričio pabaigoje buvo sulaikyti Londone pagal Lietuvos prokurorų išduotą Europos arešto orderį.
V. Antonovas ir R. Baranauskas pripažinti įtariamaisiais dėl turto pasisavinimo stambiu mastu, dokumentų klastojimo, o R. Baranauskas – ir dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Sulaikytieji Londono teismo sprendimu buvo paleisti už užstatą, V. Antonovas – už 300 tūkst. litų, R. Baranauskas – už 800 tūkst. litų, abu privalo nustatytu laiku registruotis policijoje. Iš abiejų vyrų paimti asmens dokumentai ir gauti pažadai neišvykti iš Jungtinės Karalystės.
Teisėsaugininkai jau areštavo 300 milijonų litų vertės buvusių banko pagrindinių akcininkų bei su jais susijusių asmenų turto Lietuvoje ir užsienyje.
Verslininkai įtariami iš viso pasisavinę 897 mln. litų.
Pasak Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko, „Snoras“ įtarimų kėlė dar nuo 2004 m. Nuo tada Lietuvos bankas kasmet turėjo pretenzijų „Snoro“ vadovybei, tačiau ji į Lietuvos banko reikalavimus nesureagavo.
