„Lietuvos bankas“ (LB) valdyba pripažino banką „Snoras“ nemokiu ir ketina kreitis į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismui iškėlus bankroto bylą, bankas visam laikui neteks LB išduotos veiklos licencijos.
I. Šimonytė: prie „Snoro“ gelbėjimo valstybė prisidės 2,5 mlrd. litų, į TVF kreiptis nereikės
(Papildyta 23:23) Apdraustiems „Snoro“ indėliams padengti neužteks vien tik indėlių draudimo fonde esančių lėšų, tad valstybė turės prie to prisidėti 2,5 mlrd. litų, sako finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Pasak jos, valstybė tikisi lėšas atsiimti išparduodama „Snoro“ turtą, į Tarptautinį valiutos fondą (TVF) kreiptis neplanuojama.
I. Šimonytė sakė, kad indėlių draudimo įmonė parinks banką, per kurį bus atsiskaitoma su indėlininkais. Ji teigė besitikinti, kad tai bus padaryta artimiausiu metu. Tada per nustatytą terminą, bet ne daugiau negu pusantro mėnesio, lėšos bus pervestos indėlininkams.
„Indėlininkai neturi nieko daryti, niekam nešti jokių popierių, visa informacija iš banko „Snoras“ bus perkelta kitam bankui, kuris bus parinktas vykdyti atsiskaitymą. Tada žmonės nuspręs, ką daryti: ar atsiimti indėlį, ar palikti tam bankui“, – sakė I. Šimonytė.
Finansų ministrė tvirtino, kad į TVF kreiptis nereikės, kadangi Lietuva šiuo metu turi laisvų lėšų: išleista obligacijų emisija, pinigų yra indėlių draudimo fonde.
Biudžeto deficito, anot I. Šimonytės, didinti nenumatoma, kadangi „Snoro“ turto vertinimas rodo, jog turto vertė yra pakankama, kad jį pardavus galima būtų kompensuoti indėlius.
Nemokiu bus pripažintas ir Latvijos bankas „Latvijas Krajbanka“.
Lietuvos banko valdyba priėmė sprendimą
(Papildyta 22.52) Sprendimą Lietuvos banko valdyba priėmė išanalizavusi ir įvertinusi banko „Snoras“ laikinojo administratoriaus pateiktą išvadą ir pasiūlymus dėl banko veiklos perspektyvų.
„Snoro“ laikinojo administratoriaus atlikta analizė parodė, kad banko finansinė būklė daug blogesnė nei identifikuota 2011 m. lapkričio 16 d. „Lietuvos banko“ valdybai priimant sprendimą „Snorui“ paskirti laikinąjį administratorių ir taikyti banko turto apsaugos priemones.
Pagal administratoriaus pateiktą išvadą ir banko „Snoras“ tarpines finansines ataskaitas, šio banko grynoji vertė yra žymiai mažesnė negu banko įsipareigojimai, todėl bankas yra nemokus.
Valdyba išsamiai analizavo laikinojo administratoriaus pateiktus galimus banko veiklos gaivinimo modelius. Valstybės finansinę „injekciją“ dabartinio banko kapitalui ir veiklai atkurti, bankų įstatymo 761 straipsnyje numatytą banko turto ir įsipareigojimų perdavimą kitam jau veikiančiam ar valstybės įsteigtam bankui, banko padalijimą sudarant galimybę apsaugoti ir neapdraustų kreditorių interesus.
Administratoriaus pateiktų banko pertvarkos būdų lyginamoji analizė parodė, kad bet kokio naujai sukurto subjekto vėlesnės nesėkmės rizika yra pernelyg didelė – nėra būdų greitai atkurti pelningą veiklą, galimi dideli nuostoliai dėl teisinių ginčų. Tokios rizikingos banko gelbėjimo operacijos mokesčių mokėtojams kainuotų gerokai brangiau ir užtruktų žymiai ilgiau nei banko „Snoras“ likvidavimas.
V. Vasiliauskas: nerasta būdų kaip spręsti šią problemą
Pasak LB valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, iš laikinojo banko administratoriaus gautos analizės matyti, kad trūksta kur kas didesnės „Snoro“ turto dalies nei buvo matyta.
Nustatyta, kad „Snorui“ trūksta 3,4 mlrd. litų turto. Dingę 600 mln. litų indėlių, 1,2 mlrd. vertybinių popierių, suteikta 600 mln. litų blogų paskolų, 550 mln. litų pervesta į Kaimanų salų fondus.
LB vadovas pažymėjo, kad tai lokalinė vieno banko problema, neatspindinti visos Lietuvos bankų sistemos būklės. Pasak V. Vasiliausko, nerasta būdų kaip spręsti šią problemą, todėl priimtas būtent toks sprendimas. Paklaustas, ar lapkričio 16 d. nacionalizavus banką ir išsakius ketinimus skaldyti „Snorą“ į „gerąjį“ ir „blogąjį“ bankus, dar nebuvo aiškus banko bėdų dydis. Šiuo metu padėtis neleidžia imtis kitokių veiksmų, kaip tik iškelti bankroto bylą.
„Tikėjomės, kad banko situacija nėra tokia bloga. Tikėjomės, kad bankas galės tęsti savo veiklą įvykdžius pertvarkymą, tai yra pertvarkius banką į naują į geros kokybės aktyvus. Bet dabar, kai mes susiduriame su 3,4 mlrd. skyle, akivaizdu, kad nėra reikalo švaistyt mokesčių mokėtojų pinigų dalykui, produktui, lėktuvui, kuris neskris“, – vėlų ketvirtadienio vakarą žurnalistams sakė V. Vasiliauskas. LB pažymi, kad bet kokio naujai sukurto subjekto vėlesnės nesėkmės rizika yra pernelyg didelė – nėra pakankamų prielaidų greitu laiku atkurti pelningą veiklą, galimi dideli nuostoliai dėl teisinių ginčų.
Apibūdindamas banko vykdytą veiklą LB vadovas pabrėžė, kad tai buvo ne bankas, o kitokio pobūdžio įstaiga, kurios veikla nedera su bankų veiklos standartais. Jis pažymėjo, kad gali būti susidurta su galimai nusikalstama veikla.
Atšaukti ankstesni Valdybos nutarimai, kuriais buvo leista vykdyti kai kurias operacijas.
Įsigaliojus Lietuvos banko valdybos nutarimui, pradeda veikti indėlių draudimo mechanizmas. Indėliai kompensuojami Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme numatytomis sąlygomis – draudžiama suma iki 345 280 litų fiziniams ir juridiniams asmenims. Įstatyme taip pat numatyta, kad indeliai turi būti kompensuoti per 20 darbo dienų. Indėlių draudimo įmonė šį terminą gali pratęsti 10 darbo dienų.
Banko skyriai ir bankomatai nebeveiks
Ketvirtadienį valdyba atšaukė ir ankstesnius sprendimus, kuriais leista iš bankomatų ir kai kurių skyrių per dieną išsiimti 500 Lt.
Teigiama, kad žmonėms jaudintis nereikia. Turintys iki 100 000 eurų juos atgaus automatiškai. Pinigai bus pervedami į naujas sąskaitas kitame banke.
Jokių specialių prašymų gyventojams dėl indėlių atsiėmimo pateikti nereikia. Indėlininkai neturės niekam nešti papildomai dokumentų, pažymų ar kitokių prašymų. Visa informacija iš „Snoro“ bus perkelta į kitą banką.
Kiek anksčiau buvo kalbama apie galimybę banką skirstyti į pelningą ir nuostolingą bankus.
