Kiek daugiau nei prieš metus Didžiosios Britanijos kontržvalgybos tarnyba (žinoma MI-5 pavadinimu) atskleidė įslaptintus archyvus, įskaitant ir žymiąją „Portlendo šnipų tinklo“ bylą. Taip kontržvalgybininkai vadino pačią didžiausią žinomą sovietinę šnipų grupę, dirbusią Didžiojoje Britanijoje.
Rusijoje ši istorija vadinama „Portlendo operacija“, kuriai vadovavo pogrindinis sovietų žvalgybininkas Kononas Molody. Tačiau visi su šia istorija susiję KGB archyvai vis dar įslaptinti.
Žiebtuvėlis, pasas ir Kanados policija
Pati „Portlendo tinklo“ istorija žinoma jau seniai. Sovietų žvalgybininkas K. Molody buvo apsimetęs kanadiečiu Gordonu Lonsdale’u. Su padirbta tapatybe atvykę į Didžiąją Britaniją per kelerius metus įkuria sėkmingą verslą.
K. Molody yra perduodami jau anksčiau SSRS užverbuotų agentų sąrašas, įskaitant Karališkosiose karinėse jūrų pajėgose dirbusį mokslininką Harry Houghtoną. Vėliau į šios grupės darbą buvo įtraukta ir H. Houghtono meilužė – vienos karinės bazės sekretorė. Bendravimą su Maskva „Portlendo grupei“ užtikrino užverbuota amerikiečių Cohenų šeima (Didžiojoje Britanijoje dirbusių Krogerių pavarde).
Paviešinti dokumentai parodė kokių veiksmų MI-5 teko imtis, kad būtų atskleista visa K. Molody prižiūrima grupė asmenų.
Tyrimas MI-5 buvo pradėtas po to, kai CŽA sužinojo iš savo informatoriaus pravardes „Sniper“, kad 50-aisiais metais Lenkija (tuo metu valdoma komunistų) užverbavo britų karinio jūrų laivyno atstovybės Varšuvoje darbuotoją. Kuomet šis asmuo grįžo į Didžiąją Britaniją, buvo „perduotas į sovietų žvalgybos rankas“.
MI-5 gana greitai nustatė, kad tai buvo H. Houghtonas. Pradėję jį sekti kontržvalgybininkai pamatė, kad jis dažnai susitinka su kanadiečiu Gordonu Lonsdale’u. Slapta patikrinę šio verslininko seifą banke MI-5 žvalgai aptiko žiebtuvėlį su dvigubu dugnu, kuriame buvo paslėpti miniatiūriniai šifro kodai, leidžiantys perskaityti slaptus ir koduotus pranešimus arba užšifruoti perduodamus duomenis. Taip pat buvo aptiktas fotoaparatas, kita įranga filmavimui ir juostos.
Britai nusprendė paieškoti savo archyvuose daugiau informacijos apie šį verslininką ir suprato, kad absoliučiai nieko nežino apie jo praeitį. Tuomet buvo kreiptasi į kolegas Kanadoje.
Šios šalies pareigūnai su nuostaba aptiko, kad faktiškai nieko negali pasakyti apie G. Lonsdale’ą. Buvo žinoma tik tiek, kad jis 1924-aisiais gimė Vankuveryje, o 1955-aisiais G. Lonsdale’as atvyko į policiją, kad remiantis jo gimimo liudijime esančia informacija jam būtų išduotas pasas.
„Visiškas jokių dokumentų nebuvimas, tikėtina, yra vienas iš ryškiausių įrodymų, kad Lonsdale’as yra slaptas žvalgybos agentas“, – pastabose pažymėjo vienas iš MI-5 agentų.
Įrodymas žemiau liemens
Kanados policija pradėjo išsamesnį tyrimą. 1961-aisiais ji aptiko G. Lonsdale’o tėvą ir apklausė jį. Pasirodo, verslininko motina Olga Elina Bousa išsiskyrė su savo vyru ir, pasiėmusi tuomet 8-metį sūnų, išvyko iš Kanados. Viena iš versijų teigė, kad jie išvažiavo į Suomiją, o kita – į SSRS. Koks likimas jų laukė Gordono tėvas nežinojo. Tačiau tyrėjams jis papasakojo, kad berniukui po gimimo buvo padarytas apipjaustymas.
Kanadiečiai pranešė šią informaciją MI-5. Tuo metu tyrimas jau buvo gerokai pasistūmėjęs į priekį. CŽA informatorius „Sniper“ turėjo bėgti į JAV. Tai reiškė, kad SSRS netrukus pradės informuoti ir „išleisti į pensiją“ visus agentus ir žvalgybininkus, su kuriais „Sniper“ galėjo būti pažįstamas.
MI-5 norėjo tęsti savo tyrimą, kad nustatytų visus asmenis, kurie buvo susiję su „Portlendo tinklu“. Išslaptintuose dokumentuose teigiama, kad šiai grupei priklausė dar bent vienas agentas, suteikęs sovietams vertingos informacijos. Tačiau nustatyti, kas jis toks buvo, kontržvalgybininkams nepavyko dėl laiko trūkumo. Pradėjus delsti, Maskva spėtų perspėti savo pavaldinius apie jų atskleidimą. Tokiu atveju, pasinaudoję padirbtais dokumentais, šie spėtų pabėgti iš šalies.
1961-ųjų sausio 7-ąją MI-5 sulaikė K. Molody, H. Houghton ir šio meilužę Ethel Gee. Sulaikymas buvo vykdomas tiesiog gatvėje, trijulės susitikimo metu. Kartu buvo aptiktas dėklas su slaptais dokumentais. Tą pačią dieną policija atėjo ir į Krogerių namus. Ten buvo aptikta radijo ryšio įranga, mikrojuostų nuskaitymo įrenginys, jau minėtas žiebtuvėlis dvigubu dugnu, šifravimo kodų lentelės ir septyni pasai skirtingomis pavardėmis.
MI-5 reikėjo įrodyti, kad G. Lonsdale’as – ne šiaip nutrūktgalvis, o tikras SSRS žvalgybininkas, kuris Didžiojoje Britanijoje gyveno turėdamas kito žmogaus tapatybę. Čia ir prireikė kanadiečių suteiktos informacijos. G. Lonsdale’o apklausos metu paprašė nusirengti iki pusės.
Patikros metu buvo nustatyta, kad sulaikytajam nebuvo padarytas apipjaustymas. Taip MI-5 pavyko įgyti nepaneigiamus įrodymus, kad šis asmuo iš tiesų tik apsimeta esąs G. Lonsdale’sa.
Vėliau paaiškėjo, kad tikrasis Gordonas Lonsdale’as mirė dar būdamas vaiku, o jo dokumentai pateko į KGB rankas. 1953-iaisiais, pasinaudojus tikru Gordono gimimo liudijimu, Kononas Molody atvyko į Kanadą, kad pradėtų naują gyvenimą Vakarų šalyje.
Didžiosios Britanijos teismas pripažino K. Molody kaltu ir skyrė jam 25 metų kalėjimo bausmę už dokumentų klastojimą ir darbą užsienio žvalgybai. Tik dabar, atskleidus slaptus dokumentus, galima sužinoti, kaip britams pavyko atskleisti tikrąją K. Molody tapatybę.
Jau sėdėdamas kalėjime apsimetėlis G. Lonsdale’as susidraugavo su kitu kaliniu, kuris kalbėjo rusiškai ir pasiūlė pagalbą perduodant žinutę artimiesiems. G. Lonsdale’as davė jam savo motinos adresą Maskvoje. Pasirodo, kad kalinys noriai bendradarbiavo su kalėjimo vadovybe, todėl ta žinutė iškart atsidūrė MI-5 rankose. Tačiau, tuometinės techninės galimybės surinkti informaciją apie Maskvos gyventojus tuo ir baigėsi – kažką daugiau sužinoti apie G. Lonsdale’o tapatybę agentams nepavyko.
Netrukus MI-5 agentai, peržiūrėdami bylos duomenis, aptiko vieno iš pasiklausytų pokalbių turinį. Kalbėdamas su mergina G. Lonsdale’as užsiminė, kad mokėsi prestižinėje mokykloje Kalifornijoje. Gyvendamas Didžiojoje Britanijoje, K. Molody užmezgė daug romanų, todėl MI-5 nusprendė apklausti visas jiems žinomas jo merginas. Viena iš jų prisiminė, kaip G. Lonsdale’as pasakojo apie savo vaikystę San Franciske, kur jį auklėjo teta. Mergina netgi prisiminė, kad žiūrėdamas filmą šnipas daug pasakojo apie San Fraciską, lyg būtų ten gyvenęs.
Čia į pagalbą atėjo FTB, kurie užklausė Kalifornijos mokyklų vadovus, gal šie prisimintų rusų moksleivį, ten besimokiusį 30-aisiais metais. Vienos iš Berklio mokyklų vadovas prisiminė, kad 1936-1938 metais pas juos mokėsi talentingas berniukas Kononas Molody. Jis gyveno kartu su savo teta, šokių mokytoja Tatjana Pyjankova.
Mirtis pasivaikščiojimo metu
K. Molody gimė SSRS neturtingoje šeimoje. Mirus vyrui jo mama vos galėjo sudurti galą su galu. Motinos sesuo Tatjana, tuomet gyvenusi Estijoje, pasisiūlė pasiimti berniuką į JAV.
Tačiau gauti vizą į Ameriką nebuvo taip paprasta. Reikalo ėmėsi asmeniškai TSRS vidaus reikalų liaudies komisaras Genrichas Jagoda. Remiantis jo nurodymu buvo pakeisti berniuko metrikai – bažnyčioje, kurioje Kononas buvo krikštytas atsirado įrašas, kad jis yra savo tėvo ir Tatjanos nesantuokinis sūnus.
11-os metų Kononas atvyko į JAV. Po penkerių metų motina jam parašė, kad jis turi nuspręsti, ar likti JAV piliečiu ir gyventi ten iki gyvenimo pabaigos, ar grįžti atgal į Sovietų Sąjungą. Konanas pasirinko antrąjį variantą.
Prieš sugrįžimą teta suorganizavo jam kelionę po Europos šalis, kad „grįždamas į Rusijos skurdą, jis visada prisiminė savo klaidą“. Kelionė nepakeitė K. Molody sprendimo, ir jis grįžo namo pas mamą į Maskvą.
Sužinoję K. Molody tapatybę MI-5 pradėjo jį „spausti“. Jam buvo pasakyta, kad jo tikroji pavardė bus paviešinta JAV žiniasklaidai. Tai galėjo grėsti problemomis ir SSRS – jam lengvai galėjo „pripaišyti“ tėvynės išdavystę arba slaptos informacijos atskleidimą priešui. Tačiau K. Molody taip ir nesutiko bendradarbiauti su britų kontržvalgyba.
1962-aisiais Budapešte buvo sulaikytas britų verslininkas Greville’is Wynne’as, kuris vėliau buvo nuteistas dėl šnipinėjimo. 1964 metais Londonas ir Maskva sutarė apsikeisti šnipais.
Iki tol Didžioji Britanija ir SSRS neapsikeisdavo šnipais, todėl pirmieji dėl to gerokai nerimavo. Tačiau apsikeitimas įvyko ir K. Molody grįžo į Maskvą. Tačiau čia jo laukė liūdnas likimas – sulaukęs vos 48-erių jis mirė grybaudamas kartu su šeima miške. Vyras susmuko ir daugiau nebeatsigavo.
Britų žvalgybos istorijos ekspertai pažymi, kad ši byla privertė MI-5 peržiūrėti savo darbo metodus, pažymima BBC. Tuomet kontržvalgybininkai pirmą sykį susidūrė su tokio pobūdžio slaptais sovietų agentais.
Tai jau nebuvo KGB pareigūnai, dirbantys priedangoje, o žmonės, kurie galėjo apsimesti vietos gyventojais ar migrantais iš draugiškų Didžiajai Britanijai valstybių.
Tokių žvalgų faktiškai buvo faktiškai neįmanoma atsekti. Aptikti juos buvo galima tik sulaukus informacijos iš perbėgėlių iš Rytų valstybių.
