Naujieji metai į Lietuvą atnešė ir rekordinius sniego patalus, kokių per pastaruosius du dešimtmečius dar nėra buvę. Storiausieji nugulė ties Telšiais ir Laukuva, sniego dangos storis čia vakar siekė 61–63 centimetrus. Šiek tiek mažiau sniego šiaurės rytų Lietuvoje, o Lazdijų, Varėnos rajonuose prisnigta vos 23–25 centimetrai. Sinoptikų skaičiavimu, sniego dangos vidurkis – apie pusę metro. Dėl pastarųjų dienų gausaus sniego, kuris vietomis peraugo į šlapdribą, bei siautusios pūgos sniego gniaužtuose buvo atsidūrusi visa šalis.
Dar pirmam sniegui iškritus sostinės savivaldybės bei gatves prižiūrinčios įmonės “Grinda„ vadovai džiaugėsi, kad žiemos periodui kelininkai pasiruošė puikiai, sukaupė reikiamą kiekį smėlio bei druskos atsargų, pakanka sniegą nuo gatvių valančios technikos.
Tačiau pirmosiomis naujųjų metų dienomis Vilniaus gatvėse tvyrojo chaosas: net pagrindinės gatvės nebuvo laiku valomos, o į šalutines gatves kelininkų technika pirmas dvi dienas išvis neužsuko. Po automobilių ratais suvažinėtu sniegu žibėjo ledas, o dažna gatvių sankryža dėl sniego gausos buvo sunkiai įveikiama.
Tik pirmadienio rytą iš pradžių centre, po to ir atokiau kelininkai ėmė intensyviai valyti sniegą, gatves barstyti druskos bei smėlio mišiniu. “Grindos“ vadovas Algimantas Vilūnas, atremdamas priekaištus dėl nevalomų gatvių, kaip įprasta kaltę bandė versti šalčiui, tačiau pripažino, jog kelininkai stokojo druskos. Jos net 11 vagonų iš Baltarusijos Vilnių pasiekė tik vakar. Tačiau barstyti gatvių neskubėta. Gyvenamuosiuose rajonuose, kur daug automobilių statoma gatvių važiuojamosiose dalyse, mašinos sunkiai prasilenkdavo. Apie kelininkų vangų darbą byloja ir faktas, kad nevalomos net mokamos automobilių stovėjimo vietos.
„Dabar dieną kol kas eismas yra nemažas, tai tarp mašinų maišytis jokios prasmės nėra. Žiūrėsime pagal situaciją. Jeigu nepasnigs, tai gal ir pavakary barstysime, o jei snigs, naktį darysime dar vieną valymą ir paryčiui barstysime. Prieš rytinį piką„, – sakė A.Vilūnas.
Vieno barstymo metu sostinėje išbarstoma apie 300 tonų druskos ir apie 200 tonų smėlio ir druskos mišinio.
Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės vadovai ir toliau tvirtina, kad sostinėje gatvės prižiūrimos pakankamai gerai. Savivaldybės Komunalinio ūkio departamento direktoriaus Virginijaus Paužos teigimu, daugiausia gyventojų skundų sulaukiama iš naujųjų miesto rajonų ir skundžiamasi nenuvalytais šaligatviais – yra vietų, kur pėstieji išties negali praeiti. Tačiau tokia padėtis ne tik gyvenamuosiuose rajonuose, bet ir miesto centre – čia taip pat valomi ne visi šaligatviai.
Vilniaus miesto meras Raimundas Alekna prisipažino svarstantis galimybę bausti darbo neatliekančias įmones sutartyse su jomis numatytomis priemonėmis. “Kaip meras nesu patenkintas – ne visos bendrovės, kurios laimėjo konkursus, valo taip, kaip mes tikimės. Manyčiau, kad reikėtų kai kurias įvertinti – imtis sutartyse numatytų sankcijų už netinkamą darbo atlikimą“, – tikino R.Alekna.
Tuo tarpu V.Pauža teigė, kad sniego problemą išspręsti bus galima tik tada, kai patys gyventojai bus sąmoningi ir netingės pasidarbuoti kastuvais.
Kauniečiai subūrė talką
Sniegui užvertus Kauno gatves bei kiemus, vakar laikinojoje sostinėje buvo organizuojamos savanoriškos gyventojų talkos. Seniūnijų administracijos išdalijo savanoriams kastuvus, kad nuvalytų sniegą bent svarbiausiose miesto vietose.
Samariečiai darbavosi istorinės prezidentūros aikštelėje, o akcijos „Darom 11„ dalyviai valė pėsčiųjų takus Žaliakalnio mikrorajone. Šančių gyventojai nukasė sniegą prie „Žiburio“ mokyklos. Tačiau dauguma dirbančių kauniečių negalėjo dalyvauti talkoje, nes ji prasidėjo 16 val.
Įmonės „Kauno regiono keliai„ budėtojų duomenimis, vakar Kauno regione esančius rajonų ir krašto kelius valė 3 rotoriai, 15 ratinių traktorių, 14 greiderių ir 8 valytuvai. Anot įmonės atstovų, vakar apie vidurdienį visi krašto keliai jau buvo išvažiuojami. Daugiausia sniego buvo priversta Raseinių ir Prienų rajonuose. Kai kurie vietinės reikšmės keliukai vakar rytą dar buvo neišvažiuojami Jonavos ir Kaišiadorių rajonuose.
Regiono kelininkams pavyko greitai nuvalyti kelius, nes per Naujųjų metų šventines dienas dirbo dvigubai daugiau technikos ir didžiausias pusnis išstumdė. Tad pirmadienį teliko nugramdyti naktį iš sekmadienio į pirmadienį iškritusį sniegą. Tačiau vakar mažieji autobusai labai sunkiai pravažiavo Medžionių kryptimi, iki Stakliškių. Autobusai vos prasiyrė per pusnis į Igliauką.
REKORDAI. 2011 m. sausio 3 d. sniego dangos storis didesnėje Lietuvos dalyje buvo didžiausias per pastaruosius 50 metų. Viršutinis skaičius - šios dienos sniego dangos storis (cm), apatinis - iki šiol buvęs didžiausias storis ir metai, kada buvo išmatuota
Pusnys siekia metrą
Sniegu katastrofiškai užversta Radviliškio rajono Aukštelkų seniūnija. Šioje seniūnijoje sniego pusnys vietomis siekia metrą. Seniūnijos gyventojai, padedami ūkininkų, traktoriais valo neišvažiuojamus vietinės reikšmės rajoninius seniūnijos kelius. Pavyzdinė talka jau surengta ir Radviliškio mieste. Šio miesto savivaldybės vadovų paprašyti ūkininkai ir įmonių atstovai dar prieš naujuosius pasiraitojo rankoves ir per dvi dienas visiškai išvalė daugiabučių namų kiemus.
Situaciją Telšių apskrities keliuose kelininkai vakar jau galėjo vadinti žiemiškai gera. Vakar rytą Telšių rajone apie 6 proc. rajoninių kelių dar buvo sunkiai išvažiuojami, tačiau iki vidurdienio kelininkai nuvalė ir šiuos kelius. Kelininkų technika Telšių apskrityje dirba ir toliau: barstomi pavojingi ruožai, rengiamos sniego užtvaros, kad pūgos metu būtų pridaryta kuo mažiau eibių.
Žemaitijos kelininkams itin „karštos“ buvo pačios pirmosios šių metų dienos. Sausio 1–ąją Telšių apskrityje sunkiai išvažiuojami buvo net apie 60 proc. rajoninių kelių. Šiaulių apskrityje sausio 1–ąją apsunkintas eismas buvo 15 proc. rajoninių kelių, tačiau vakar popietę visi valstybinės reikšmės rajoniniai keliai Šiaulių apskrityje jau buvo išvažiuojami. Šiuos kelius dar reikia platinti, nes gamta grasina juos ir vėl greit užpustyti.
Šiaulių UAB „Busturas„ eksploatacijos direktorius Silvas Gedaminskas „Respublikai“ teigė, kad bendrovės autobusai rajoniniais keliais išvažiuoja, tačiau klimpsta neišvalytuose galiniuose autobusų žieduose. Sausio 2–3 d. „Busturui„ teko kelis kartus siųsti bendrovės vilkiką, kad šis ištrauktų už kelių dešimčių kilometrų nuo Šiaulių miesto esančiuose žieduose įstrigusius autobusus. Privažiuoti prie autobusų stotelių sudėtinga ir Šiauliuose.
Aukštaitijos kelininkai laukia atokvėpio
Aukštaitijoje keliai vakar jau buvo išvažiuojami. Panevėžio regiono kelių direktoriaus pavaduotojas Jonas Čerškus informavo, kad nevalytas liko tik Pasvalio rajone esantis kelias nuo Deglėnų iki Valmonių. Jis eina per laukus ir kasmet yra labai užpustomas. Pasak kelininkų, šių vietovių gyventojai nėra atkirsti nuo pasaulio, į rajono centrą galima nuvažiuoti kitu keliu pro Pamažupius.
Pasvalio meras Gintautas Gegužinskas teigia, kad 11 rajono seniūnijų turi greiderius, todėl ir rajono kaimų keliukai yra išvažiuojami. Kur nespėja komunalininkai, talkina Rinkūnų, Saločių, Vaškų seniūnijų ūkininkai.
Vakar Panevėžio regiono keliai buvo išvažiuojami ir valomi. Per šventes šiame krašte iškrito 10 cm sniego. Daugiausia rūpesčių pridarė ne sniegas, o pūga. J.Čerškus teigia, jog nuvalyti kelių taip, kad nesusidarytų sniego volai, neįmanoma, todėl siaučiant pūgai sniegas už jų užsikabina, volai aukštėja.
Kelininkai dirbo per visas šventes, atokvėpio neturėjo. Jie pamena, kad tokia gili žiema buvo tik 1995–1996 metais, tačiau tuomet sniego privertė tik sausio pabaigoje.
Sniegas įkalino pasienį
Marijampolės apskrityje vakar buvo išvažiuojami visi magistraliniai keliai, o rajoniniais keliais eismas vis dar komplikuotas. Su pasauliu vis dar negali susisiekti Alksninės kaimas. Kelio Kalvarija–Vilkaviškis ruožas ties šiuo kaimu vis dar neišvažiuojamas. Pasak VĮ “Marijampolės regiono keliai“ direktoriaus pavaduotojo kelių priežiūrai Algimanto Bičkaus, kitur šiame kelyje pravalytas sniego tunelis ir jis yra platinamas. Ratiniai traktoriai, anot A.Bičkaus, daugelyje vietų yra bejėgiai.
„Tiek daug sniego kaip šią žiemą neprisimena net ir aštuoniasdešimtmečiai kaimo žmonės. Vienkiemiai užpustyti, ir padėti galime tik būtiniausiu reikalu. Turėjome dvejas laidotuves, tai pirmiausia reikėjo atkasti kelius iki kapinių laidotuvininkams. Vištytis visas užpustytas, pravalyta gatvė tik vienam automobiliui pravažiuoti. Platinti pravažiavimo kol kas negalime, trūksta technikos. Seniūnija yra sudariusi sutartis su dviem ūkininkais, bet ir jų technika lūžta. Traktorininkai tiesiog negali atskirti, kur anksčiau buvo keliukai, todėl laužo sniego grandytuvus„, – sakė Vilkaviškio rajono Vištyčio seniūnijos seniūnas Bronislavas Polita. Pasak seniūno, labiausiai yra užpustytas Pavištytis. Sniego danga čia siekia 80 centimetrų, o kai kur ir daugiau. Įlūžo kelių kluonų, vieno tvarto stogai, į šias sodybas pirmiausia stengiamasi nuvalyti kelią.
Ne ką geresnė situacija ir apie Kybartus. „Seniūnijoje turime 140 kilometrų kelių. Pravalėme tunelius pagrindiniais keliais, liko nenuvalytas tik kelias Stulgeliai–Gudkaimis“, – apgailestavo Kybartų seniūnas Audrius Balbierius. Vakar seniūnas organizavo kelių valymą į dvi senyvų gyventojų sodybas, kuriose nuo sniego įlūžo tvartų stogai.
Šilutė kovoja draudimais
Daug kur metriniu sniego sluoksniu užversta Šilutė kovoja ne su sniegu, o su vairuotojais. Į gatvių pakraščius sustumdyto sniego kauburiai paslepia ne tik vangiai valomais šaligatviais einančius praeivius, bet sunkina ir automobilių eismą – mašinos vos ne vos prasilenkia. Mieste pakenčiamai nuvalyta tik pagrindinė gatvė, o kai kuriose gatvėse į greiderių sustumdytus gūbrius statomi laikinieji kelių eismo ženklai, draudžiantys automobiliams sustoti ir stovėti. Antai Taikos gatvėje pastačius sustoti draudžiančius ženklus, per pusvalandį buvo nubausti net 23 vairuotojai.
Šilutėje susidariusią padėti tiek pėstieji, tiek vairuotojai apibūdina vienodai – chaosu.
Statistika
Per pirmas dvi šių metų paras daugiausiai, net 111 kartų, ugniagesiams gelbėtojams teko vykti ištraukti pusnyse įstrigusių automobilių, iš jų 48 kartus specialiųjų tarnybų: medikų, policijos, elektros tinklų tarnybų. 31 kartą vykta pašalinti nuvirtusių ir kelius užblokavusių medžių (daugiausia Rokiškio rajone).
Nuo pirmųjų šių metų dienų, kai dėl įsisiautėjusios pūgos be elektros buvo likę apie 34 tūkst. vartotojų visoje Lietuvoje, LESTO brigados per beveik dvi paras atnaujino elektros tiekimą daugiau kaip 32 tūkst. vartotojų. Vakar vidurdienį elektros tiekimą dar buvo likę atkurti 650 vartotojų Rokiškio, 353 – Ignalinos, 216 – Anykščių, 204 – Zarasų, 116 – Kelmės ir 120 Akmenės rajonuose.
Parengta pagal Sido AKSOMAIČIO, Dalios BYČIENĖS, Valdo KVEDARO, Genės SILICKIENĖS ir Olavos STRIKULIENĖS pranešimus
