"Aš sergu. Ir kartais man būna pikta. Labai pikta. Aš sergu. Ir kartais man būna liūdna. Labai liūdna. Aš sergu. Ir kartais man būna baisu. Labai baisu. Bet jaučiu, kad šventė nesibaigė, ir aš dar šoksiu joje, dar gersiu putojantį vyną - galva dar svaigs iš laimės. Esu pakviesta į gyvenimo puotą."
Jau po vidurnakčio susirietusi į kamuoliuką, lovoje sau tyliai tyrinėju knygą "Laiškai (iš)gyvenimo", ką tik išleistą onkohematologinių ligonių bendrijos "Kraujas" iniciatyva. Čia tarp sudėtų ištraukų iš laiškų, kuriuos rašė sergantieji onkologinėmis ligomis ir jų artimieji, eilučių gali perskaityti ir Viltį, ir Neviltį, ir Baimę, ir Džiaugsmą, Nusivylimą ir Paguodą, Audrą ir Nusiraminimą, Skausmą, Taikymasį su esamybe, ir šviesmečius Ilgesio...
Kovoje už gyvenimą su mirtimi laimi stipriausieji, ir ne fiziniu kūnu, o dvasia. Kartais jie būna stipresni už mus, sveikuosius, bijančius elementarių dalykų - pavyzdžiui, paaukoti mažą lašelį savo kūno syvų kito gyvybės labui. Stipresni už mus - savo giliai įsišaknijusia viltim pasveikti, savo suvoktom ir perkainotom vertybėm, kurios visiškai pasitraukė iš materijos sferos. Čia tvyro tikėjimas, dvasingumas, prasmės matymas svarbiausiame - Žmoguje... Tai, ką dažniausiai mes, sveikieji, pamirštam pasinėrę į sudaiktėjusią buitį... Nejau reikia susirgti, kad suvoktume, į ką pasaulis mums baksnoja pirštu? Ar reikia susirgti patiems, kad atsirastų atjautos krislas širdyje tiems, ką nelaimė jau ištiko?
Spalio 26-ąją „Vilniaus Vartų" restorane „Avenue" oficialiu renginiu paminėta dešimties metų sukaktis, kai pirmą kartą Lietuvoje buvo atlikta kaulų čiulpų transplantacija. Tarp salėje susirinkusių garbingų svečių - gydytojų, donorų, slaugytojų, pačių kovotojų su liga bei jų artimųjų - galima buvo pamatyti šmėžuojant ir žinomus veidus: Eriką Dženings su Jurgiu Didžiuliu, Sašą Song, Gediminą Jaunių, Stano ir daugelį kitų. Tokiame renginyje dalyvavau su vidiniu džiugesiu, nes žinojau, kad nei vienas iš jų neatėjo vedinas tikslo dar kartą "iš gerosios pusės" pasirodyti prieš žiniasklaidą ir apie save priminti visuomenei, bet, atvirkščiai, kukliai išsislapstę salės pakraščiuose, jie, solidarizuodamiesi su tiesiogiai ligos paliestais asmenimis, savo pavyzdžiu įrodė turintys širdyse gėrį, kilnumą, atjautą ir žmogiškumą. Tarp jų nebuvo nei vieno, NEĮRAŠYTO į kaulų čiulpų donorų registrą.
Meilė, tapusi matoma
Kai renginio metu vedėja Nijolė Narmontaitė paklausė viešnios, savo kolegės aktorės Kristinos Savickytės, ką ši pasakytų visiems, dar nesiryžtantiems tapti donorais, aš susimąsčiau: kodėl taip žmogiška yra, pakliuvus į bėdą, jausti tokį ryškų savąjį skausmą ir troškimą, kad kiti į jį atsilieptų, bet taip abejingai stebėti svetimo, kai bėdoje ne mes patys? Kodėl taip dažnai tikimės iš kitų pagalbos, neretai norime ir nemokamos, kai patiems blogai, bet jei tik kalba pasieks kito asmens interesus - pirma, ką padarysime, tai pasversime, kiek tai yra naudinga mums patiems.
Žodis AŠ mums turi didelę reikšmę. Kiekvienas egzistuojame individualiuose pasaulėliuose, kurių centrais ir esame. MUMS įdomiausi MES. Bet gyventi juk tenka tarp daugelio kitų. Neretai dešimteriopai nelaimingesnių už mus. Pasidžiaugsiu, kad didžiajai daliai renginyje buvusių žmonių ne mažiau svarbus žodis "tu". [Kartais man atrodo, kad pasaulį griauna milijonai savanaudžių, bet jis vis dar sukasi, nes jį ant savo pečių neša keli užsispyrę altruistai...] Vieni jų kartais atskuba palaikyti, prijausdami gėrio iniciatyvoms, prisidedantys užuojauta, supratimu ar kuo išgali; kiti, į antrą planą nustumdami pirmąjį asmenį, diena dienon dirba padėdami nusilpusioms gyvybėms iš paskutiniųjų kapanotis į gyvenimą. Išgyventi. Kaip sakė kreipdamasi į gydytojus N.Narmontaitė, "jūsų darbas - tai meilė, tapusi matoma".
Ir pati renginyje atsidūriau neatsitiktinai. Namuose turiu mažą stalčiuką, kuriame guli raudonai baltos spalvos apyrankė, ženklinanti mano pasirinkimą vartoti žodį "tu" taip pat dažnai ir prasmingai, kaip žodį "aš". Tai apyrankė iniciatyvai "Be-good", arba lietuviškai "Būk geras", kuri reiškia, jog atiduosiu savo kaulų čiulpus kraujo vėžiu sergančiam žmogui, jei paaiškės, kad kažkam tinku kaip donoras. Žinau, kad būti geriems moko nuo vaikystės, bet tai vis dar sunkiausias uždavinys mūsų gyvenimuose. Už savo egoizmo ribų išeiti drįsta ne bet kas, tam reikia tvirtų moralinių nuostatų. Užsisklendus savo pasaulėlių viduje - pavasaris, ir neduok Die - į lauką, kur speigai, kur nosies verčiau nekišti. Ir nekišame toliau.
O kartais baisu, nes stinga informacijos ar pavyzdžio. Kaip tik šių dalykų visada galite ieškoti tinklalapiuose "www.kraujas.lt"; "www.tavokraujas.lt"; "www.begood.lt" - čia rasite visą virtinę žinomų, veiklių ir sąmoningų Lietuvos žmonių, jau užsiregistravusių į kaulų čiulpų donorų registrą. Jie neužsikimšo ausų, neužsidengė akių prieš kitų neišvengiamą pagalbos poreikį. Lygiai taip pat jūs, kurių gyvenimo filosofija siūlo nebūti aklais ir kurčiais, užsirašyti kraujo donorystei galite tel. (8 5) 236 5160 nuo 7:00 iki 15:30 darbo dienomis; arba tiesiai atvykti adresu Vilniuje: Santariškių klinikų Kraujo Centras, Santariškių g. 2. Galiausiai, visada ieškodami reikiamos informacijos galite kreiptis į mane - savo gera valia prisidedu prie onkohematologinių ligonių bendrijos "Kraujas" veiklos. Donorystės procedūra yra visiškai nepavojinga donorui. Pirmojo Lietuvoje kaulų čiulpų donoro žodžiais tariant, "nebijokite duoti kraujo, nes kraujo donorai nemiršta. Miršta pacientai."
Pabaigai trumpa citata - iš vilties vilčiai gimusioje knygoje aptikta tokia laiško ištrauka: "Kartais tiesiog pavargstu nuo pilkumos, debesų pažemėj... Ir nebegana pasidaro žinojimo, kad viskas bus gerai (Dieve, atleisk man, nedėkingajai). Norisi mielo delno ant kaktos, jaukaus peties, jūros, miško, oro... Paskui ūmai lyg ir nieko nebesinori - tai blogiausias jausmas, labai jo nemėgstu. O tada staiga vienas žodis, vienas šypsnis - ir, sielos drumzlėms nusistovėjus, rašau jums, mylimieji, šviesų laišką apie tai, kad "laimingas esu, laimingesnio pasauly nėra". "
Laimės jausmo ir sveikatos jums, niekada nesirkite. Egoizmu - taip pat.
Sniegė (asmeninio archyvo nuotr.)
Sniegė | ŠokoLedas
Sniegės blogas: Sveika mityba dar nereiškia - „Dietų Auka”
