Nevyriausybinių organizacijų neoficialios statistikos duomenimis, Lietuvoje smurtą patiria kas trečia moteris. Deja, tikrasis tokio smurto mastas niekada nebus tiksliai žinomas.
Įpareigoja gyventi atskirai nuo aukų
„Smurto išpuoliai prieš moterį – sutuoktinę ir vaikų motiną mažamečių akivaizdoje, grasinimai nužudyti ir realia tikrove tampantys pasikėsinimai tą padaryti – tokie kaltinimai pateikti Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorų ir jų apylinkių kolegų šiuo metu tiriamose, perduotose teismui ir jau išnagrinėtose baudžiamosiose bylose“, – sakė Vida Bielskytė, Panevėžio apygardos prokuratūros viešųjų ryšių vyriausioji specialistė. Pasak V.Bielskytės, prokurorai prašo teismo, kad tokiems smurtautojams, kol byla sulaukia verdikto, kartu su kitomis kardomosiomis priemonėmis būtų paskirtas įsipareigojimas gyventi atskirai nuo nukentėjusiųjų.
Tokia kardomoji priemonė paskiriama tam, kad nukentėjusioji ir kiti šeimos nariai namuose galėtų jaustis saugiau, nepatirtų psichologinio, fizinio, seksualinio ir ekonominio smurto. Šviečiamojoje literatūroje kaip psichologinis smurtas traktuojama nuolatinė kritika, riksmai ir barniai, veiksmų laisvės varžymas, jausmų ignoravimas, įsitikinimų išjuokimas, melas, manipuliavimas partnere, atsisakymas išeiti su ja į viešumą, trukdymas palaikyti santykius su giminaičiais ir draugais, viešas žeminimas, grasinimas nužudyti, sužaloti ar pagrobti vaikus, palikimas pavojingose vietose.
„Fizinio smurto veiksmai gali būti įvairaus pobūdžio: mušimas, moters kūno išorinis ar vidaus organų žalojimas ir kitoks poveikis panaudojant fizinę jėgą, šaltąjį ar šaunamąjį ginklą, kitus daiktus, skysčius, medžiagas ir kita“, – rašoma viename moterų tinklalapyje.
Interneto svetainėje, vienijančioje nukentėjusias nuo vyrų moteris, aprašomas ir seksualinis smurtas. „Tai pirmiausia kėsinimasis į seksualinio apsisprendimo laisvę. Kartu su seksualiniu smurtu pasitaiko ir fizinio bei psichologinio smurto bruožų. Seksualinis smurtas šeimoje išryškėja tokiomis formomis kaip vertimas nusirengti, santykiauti prieš partnerės valią, ypač žiaurus lytinis santykiavimas prieš partnerės valią, vertimas stebėti ir kartoti pornografi nius veiksmus“, – rašoma už savo teises kovojančių moterų svetainėje.
Labiausiai paplitusios ekonominio smurto formos: neleidžiama partnerei dirbti, iš jos atimami visi pinigai, verčiama prašyti pinigų savo reikmėms, neduodama pinigų būtiniausiems dalykams (maistui, medicinos pagalbai, išsilavinimui), kontroliuojamas šeimos biudžetas ir vienvaldiškai priimami fi nansiniai sprendimai, atsisakoma išlaikyti vaikus tiek gyvenant santuokoje, tiek skyrybų atveju, jeigu vaikai lieka su motina, atsisakoma teikti moteriai informaciją apie realią šeimos turtinę padėtį, prieš skyrybas turtas užrašomas smurtautojo giminaičiams ar kitiems asmenims.
Mama, tėtis tave užmuš
Šį mėnesį įtarimai dėl grasinimo nužudyti ir kitų veikų pareikšti neteisėtai laisvę sutuoktinei atėmusiam ir smurtavusiam 46 metų anykštėnui V.G. Pasak Anykščių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Arvydo Miečiaus, įtariamajam tarp paskirtų kardomųjų priemonių yra ir įsipareigojimas gyventi atskirai nuo nukentėjusiosios.
Kad šeimos nariai namuose galėtų jaustis saugiau, tokia pat kardomoji priemonė paskirta ir į agresyvius išpuolius linkusiam dar vienam sutuoktiniui – 39 metų kėdainiškiui R.C.
R.C., mušęs ir spardęs ant žemės parblokštą sutuoktinę ir jos motiną, kaltinamas sunkiai sutrikdęs artimo šeimos nario sveikatą. Kaltinamojo suduotų smūgių žymės užfi ksuotos po smurto išpuolio padarytose teismo medicinos ekspertų nuotraukose.
„Nusikaltimų artimoje aplinkoje, kai nukenčia moterys ir vaikai, sutrikdoma jų sveikata ar net gresia realus pavojus jų gyvybei, negalima vertinti vien kaip šeimos narių buitinių konfl iktų, nors smurtauti linkusiems kaltininkams nukentėjusioji pusė ir sutiktų atleisti. Prokurorams įstatymai suteikia teisę valstybės vardu ginti visas nuo smurto nukentėjusias aukas, už agresyvius išpuolius prieš artimus šeimos narius ir tyčinį sveikatos sutrikdymą yra įstatymų numatyta griežta baudžiamoji atsakomybė“, – teigia Panevėžio apygardos prokuratūros Labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Donatas Skrebiškis.
Košmarišką smurtą patyrusi vilnietė pasakojo, kad namuose su vaikais išgyveno tikrą pragarą. Sutuoktinis Editą nuolat žemindavo – tai ji ne taip pila vandenį į arbatinuką, tai negerai pjausto daržoves, nemoka maisto ruošti. Ją ir vaikus vyras nesivaržydamas plūsdavo baisiausiais rusiškais keiksmažodžiais.
„Išeidamas į darbą jis užsirašydavo vandens ir šviesos skaitiklių rod menis, staugdamas, kad turėsime jam už viską užmokėti. Namie jis iškabindavo taisykles, kurių šeima turėdavo laikytis. Pavyzdžiui, teisingai pastatyti šiukšlių dėžę, bet šiukšlių į ją nemesti“, – siurrealistinį absurdo fi lmą primenantį gyvenimą prisimena nukentėjusioji.
Žmoną ir vaikus jis kaltino, kad išklaipo taburetes, kad išplovusi indus moteris šluosto juos virtuviniu rankšluostėliu – paskui jį reikėsią skalbti. Moteris su sutuoktiniu kovodavo, kad leistų įjungti šviesą, kai vaikai ruošia pamokas, negalėdavo naudoti vandens, todėl praustis eidavo pas savo mamą.
„Kai supykęs vyras vaikus mušdavo guminiu bananu, kliūdavo ir man. Kartą netyčia nulaužiau šaldytuvo rankeną. Priėjo šešiametis sūnus ir pasakė: „Mama, tėvas dabar tave užmuš.“ Išsigandęs vaikas pats paėmė atsuktuvą ir tol suko, kol sutaisė rankeną“, – nuolatinės įtampos kupiną gyvenimą prisiminė moteris.
Bandė sudeginti žmoną
Keista, tačiau dažniausiai moterys atleidžia smurtaujantiems vyrams. Vienas tokių pavyzdžių – kėdainietės istorija. Nukentėjusioji prieš teismo posėdį ryžosi atleisti savo šešiasdešimtmečiam sutuoktiniui. Po 30 kartu pragyventų metų vyras sumanė padegti žmoną kartu su jai priklausančiu kiosku.
„Apsvaigęs nuo alkoholio vyriškis, užrakinęs kiosko, kuriame dirbo sutuoktinė, duris, pro išdaužtą langą įpylė benzino ir padegė. Moteris išliko gyva, nes jos vyras nebaigė nusikalstamos veikos dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Nukentėjusiosios sūnus, sužinojęs apie gaisrą, suspėjo atrakinti duris ir išgelbėti smalkėmis apsinuodijusią motiną“, – žiaurią egzekuciją komentavo Panevėžio apygardos prokuratūros viešųjų ryšių vyriausioji specialistė.
Už pasikėsinimą kankinamai žiauriai ir kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu nužudyti artimą šeimos narį Kėdainių miesto gyventojui V.S. buvo paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Kitas smurtautojas, nužudęs savo žmoną, sulaukė dvigubai griežtesnės bausmės.
„Dviejų mažamečių vaikų akivaizdoje pernai pavasarį kelias dienas mušęs jų motiną – penkeriais metais jaunesnę savo buvusią žmoną, su kuria gyveno viename bute, ir ją nužudęs 47 metų kupiškėnas A.V. laisvės neteko 16 metų“, – sakė V. Bielskytė.
Už smurtines veikas – sunkų sveikatos sutrikdymą įstatymai numato laisvės atėmimo bausmę iki 12 metų, už nesunkų – iki penkerių metų, už pasikėsinimą nužudyti ar nužudymą – nuo 7 iki 15 metų, už žmonos ar kito artimo šeimos nario nužudymą – nuo 8 iki 20 metų arba net iki gyvos galvos.
Tenka pripažinti, kad lietuviai šiai problemai kol kas yra abejingi. Smurtas prieš moteris šeimoje Lietuvoje vis dar nėra kvalifi kuojamas kaip atskira nusikalstama veika.
Vismantas ŽUKLEVIČIUS
