Seime minimas vienerių metų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo jubiliejus. Nors rezultatais džiaugiamasi, tačiau užsiminta, kad vien smurtautojų išvarymu iš namų problemos neišspręsime. Konferencijoje, kurioje dalyvauja įvairių organizacijų atstovai ir garbingi svečiai iš užsienio, buvo akcentuota, kad šio įstatymo priėmimas – didelis žingsnis stiprinant žmogaus teisių apsaugą Lietuvoje.
Besąlygiška apsauga
Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka pabrėžė, kad smurtas artimoje aplinkoje nėra vien šeimos, o visos valstybės problema: „Privalome į tai atkreipti rimtą dėmesį. Įstatymu siekiama, kad būtų besąlygiška nukentėjusio artimoje aplinkoje asmens apsauga, o smurtautojas privaloma tvarka būtų iškeldintas. Dar svarbu tai, kad pagal galiojantį įstatymą smurto aukoms nebereikia žemintis ir vykti į policiją rašyti pareiškimų.“
A. Lydeka pridūrė, kad minimas įstatymas veikia jau 5 mėnesius ir rezultatai akivaizdūs. Nors pranešimų apie smurtą namuose padaugėjo, bet tai nėra blogai. Priešingai, tai reiškia, kad skriaudžiamos moterys pradeda suvokti, kad gali kreiptis pagalbos. „Ištrinti smurtą iš žmonių sąmonės yra labai sudėtinga. Visi tą puikiai supranta, todėl ir stengiamasi dirbti ta linkme, kad to smurto namų aplinkoje būtų kuo mažiau“, - pabrėžė A. Lydeka.
Politikui pritarė teisingumo ministras Remigijus Šimašius, kuris atkreipė dėmesį, kad svarbu ne tik greitai numalšinti smurtą, bet ir siekti, kad jis apskritai nekiltų: „Tiek smurto aukos, tiek smurtautojai turi gauti atitinkamą pagalbą. Negalima padėti tik nukentėjusiems, reikia dirbti ir su smurtautojais. Jiems, greičiausia, net labiau ta pagalba reikalinga.“
Anot teisingumo ministro, smurtautojai gali būti įpareigoti lankyti pamokas, kuriose būtų aiškinama, kaip suvaldyti smurtą. „Tai tik vienas pasiūlymas, bet jų yra gerokai daugiau. Smurto bus mažiau tada, kai žmonės nemanys, kad smurtas yra vienintelis kelias spręsti problemas. Todėl smurto prevencija turi būti atliekama dar mokykloje“, - teigė R. Šimašius.
Prireiks laiko
JAV ambasadorė Anne Elizabeth Derse pabrėžė, kad Lietuvai įstatymas, kuris smurtą traktuotų kaip nusikaltimą buvo labai reikalingas. „Svarbiausia yra augantis visuomenės susidomėjimas moterų teisės klausimais. Klaidinga nuomonė, kad auka yra pati kalta dėl smurto - jau pradeda keistis“, - tikino JAV ambasadorė.
A. E. Derse pridūrė, kad iš JAV patirties galinti pasakyti, jog smurto artimoje aplinkoje įstatymo priėmimas yra tik pradžia: „Kovos su smurto šeimoje raktas yra sėkmingas visų institucijų bendradarbiavimas. Turi būti suderintas policijos, teismų, socialinių institucijų ir kitų atstovybių mechanizmas. Tik tada galima tikėtis sėkmės.“
Tuo tarpu Prancūzijos Respublikos ambasadorė Maryse Eveline Berniau pirmiausia pasidžiaugė, kad Lietuva prisijungė prie tų šalių, kurios įsisavino smurto artimoje aplinkoje problemą. „Smurtas nepriklauso nuo žmogaus amžiaus, rasės ir kitų dalykų. Daugelyje šalių buvo priimti tokie įstatymai, bet juos taikyti nėra lengva. Prancūzijoje buvo atliktas tyrimas ir paaiškėjo, kad 80 proc. žmonių patyrusių smurtą tiesiog nesikreipė pagalbos. Kas trečią dieną Prancūzijoje miršta žmogus, kuris priskiriamas smurto namuose auka“, - pabrėžė M. E. Berniau.
Priekaištai valstybei
Koalicijos „Moters teisės – žmogaus teisės„ prezidentė Lilija Vasiliauskienė iš pradžių atkreipė dėmesį, kad daugelyje šalių įvairios nevyriausybinės organizacijos gauna solidžią valstybės paramą. “Tuo tarpu mes negavome nė lito valstybės paramos, nors kitose šalyse skiriami milijonai. Kol nepasikeis požiūris ir nebus skirta pinigų, tol dar ilgai judėsime iš lėto", - finansinę reikšmę pabrėžė L. Vasiliauskienė.
Telšių krizių centro vadovė Vanda Benaitienė nuo savęs ridūrė, kad smurtautojo portretas yra labai įvairiapusiškas: „Teko susidurti ir su smurtaujančiais jaunuoliais, kurie yra baigę mokslus. Pasitaikė net moteris, kuri užima solidžias pareigas ir smurtauja prieš vyrą. Nėra taip, kad smurtauja vien vyrai. Tikrai taip nėra.“
Moterų informacijos centro direktorė Jūratė Šeduikienė pridūrė, kad reikėtų keisti įstatyme, jog tik asmens sutikimu yra pranešama apie įvykį socialinės pagalbos centrui. „Turime sulaukti absoliučiai visų pranešimų. Tegul mūsų specialistai turi galimybę kreiptis į nukentėjusį žmogų ir jau tada tegul būna sprendžiama, ką daryti toliau. 1996 m. buvo atliktas tyrimas, kad kas trečia moteris Lietuvoje patiria smurtą. Šiai dienai situacija yra geresnė, bet greičiausia, kad ne tokia gera, kokios tikimės“, - teigė J. Šeduokienė.
