Nuo gruodžio 15 dienos, kai įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, šalies policija jau sulaukė daugiau nei šimto pranešimų apie smurtą šeimose, šalies areštinėse atsidūrė keliasdešimt įtariamųjų. Tačiau manoma, kad naujasis įstatymas gali pasitarnauti kaip „greitoji policijos pagalba“.
Į teisėsaugos akiratį pateko Šiaulių apygardos prokuroras Dainius Pažarauskas, įtariamas smurtavęs prieš savo sutuoktinę ir dukrą.
Prokurorą leista suimti
Ikiteisminis tyrimas Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro D. Pažarausko atžvilgiu dėl jo galimai panaudoto smurto šeimoje pradėtas generalinio prokuroro Dariaus Valio iniciatyva.
„Prokuroras žmonių akyse turi būti jų saugumo garantas ir teisėtų interesų gynėjas. Joks smurtavimas yra nesuderinamas su prokuroro misija. Tokie įvykiai daro didžiulę žalą visai prokurorų bendruomenei“, – kategoriškai pasisakė generalinis prokuroras D. Valys.
Generalinio prokuroro nurodymu, ikiteisminį tyrimą, siekiant objektyvumo ir nešališkumo, pavesta atlikti Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorams.
Generalinėje prokuratūroje pradėtas ir tarnybinis patikrinimas.
Vakar rytą į Šiaulius iš Panevėžio atvykę pareigūnai D. Pažarauską apklausė. Po pietų Panevėžio teismas įtariamąjį septynioms paroms leido suimti.
Baudžiamajame kodekse už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą griežčiausia numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki dviejų metų.
Galimai smurtauta prieš žmoną ir dukrą
Apie galimą smurtavimą Pažarauskų šeimoje telefonu pranešta naktį į penktadienį, maždaug pusantros valandos po vidurnakčio.
Atvykus Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariato pareigūnams, informacija pasitvirtino.
Smurtu prieš žmoną ir mažametę dukrą įtariamas D. Pažarauskas pristatytas į Šiaulių apskrities VPK ir čia praleido naktį.
„Šiaulių krašto“ žiniomis, pareigūnus iškvietė ne prokuroro sutuoktinė.
Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro Aivaro Povilaičio įsakymu įtariamuoju tapęs prokuroras D. Pažarauskas laikinai nušalintas nuo pareigų.
A. Povilaitis įtariamuoju tapusį D. Pažarauską vertina kaip kvalifikuotą teisininką, ištyrusį ne vieną rezonansinę bylą.
D. Pažarauskas, „Šiaulių krašto“ žiniomis, yra prasilenkęs su etika. Šių metų liepos 7 dieną jis Prokurorų etikos komisijos buvo pripažintas pažeidęs Lietuvos prokurorų etikos kodekso reikalavimus laikytis padorumo principų – pažeidimas padarytas prokurorui kalbantis su viena ikiteisminio tyrimo pareigūne.
Naujasis įstatymas jau veikia
Šiaulių prokuroras D. Pažarauskas į teisėsaugos akiratį pateko nepraėjus nė parai, kai šalyje įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.
Vadovaudamasi šiuo įstatymu, policija ikiteisminį tyrimą dėl smurtavimo šeimoje dabar turi teisę pradėti ir be nukentėjusio asmens pareiškimo.
Policijos departamento duomenimis, nuo įstatymo įsigaliojimo dienos, gruodžio 15-osios, jau yra gauta per šimtą pranešimų apie smurtavimo šeimoje atvejus. Pradėta kelios dešimtys ikiteisminių tyrimų, areštinėse atsidūrė keliasdešimt įtariamųjų, didžioji dalis jų buvo neblaivūs.
Šiaulių apskrities policijos komisariatų areštinėse praėjusiomis paromis atsidūrė ne vienas šeimoje galimai smurtavęs asmuo.
Šiaulių rajone, Dirvonėnų kaime, namuose, neblaivus 67 metų sutuoktinis grasino virtuviniu peiliu nužudyti žmoną.
Namuose, Šiaulių rajone, Gilvyčių kaime, neblaivus (1,55 promilės) 45 metų sutuoktinis metaliniu puodu sužalojo veidą 42 metų žmonai. Jis taip pat grasino moterį nužudyti.
Gruodžio 16-osios naktį Šiauliuose, Medelyno gatvėje esančiuose namuose, konflikto metu 48-erių sutuoktinis sumušė metais jaunesnę žmoną. Moteriai prireikė medikų pagalbos.
Policijos areštinėje atsidūrė ir neblaivi 53 metų moteris. Ji įtariama sumušusi 81-erių pensininką, kurį prižiūrėjo.
Advokatė į įstatymą žiūri skeptiškai
Šiaulietės advokatės Jūratės Bieliauskienės nuomone, bet kuris įstatymas, kuris gina nukentėjusiojo teises, yra geras, tačiau jis turi veikti ir veikti iki galo.
Tačiau Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, teisininkės manymu, iki galo neveiks, nes policija savo iniciatyva pradės ikiteisminį tyrimą, o nuskriausta moteris kitą dieną su ją nuskriaudusiu sutuoktiniu susitaikys ir stengsis jį reabilituoti.
„Bus ašarų pakalnė: nukentėjusioji nenori, kad sutuoktinis prarastų darbą, pajamas, kad jį pasodintų, kad vaikai liktų be tėvo, – naujojo įstatymo kitos pusės viziją klojo J. Bieliauskienė. – Auka prašys policiją nutraukti bylą.“
Yra, anot teisininkės, ir dar viena naujai iškepto įstatymo pusė. Iškėlus baudžiamąją bylą, galioja visi ikiteisminio tyrimo metu numatyti veiksmai: apklausos, ekspertizės, daiktiniai tyrimai, akistatos, bylą kontroliuos prokurorai, auka turės duoti parodymus (nebus parodymų, nebus ir bylos). Ar žmona norės stoti į kitą barikadų pusę nei jos sutuoktinis?
Naujasis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas kalba apie laikinųjų priemonių taikymą, bet jis, anot advokatės J. Bieliauskienės, nekalba apie nuosavybę. Vadinasi, jei namai – skriaudiko , tai jų niekas ir neatims.
„Tik dabar yra ažiotažas: puolam, sulaikom, uždarom. Na ir kas? Neabejoju, kad apie 90 procentų skriaudikų pareis į tą pačią šeimą, tuos pačius namus, kurie jam priklauso. Nes nuosavybės teisių šitas įstatymas nesprendžia“, – sakė advokatė.
Daugelį metų su civilinėmis bylomis dirbanti advokatė sako, kad naujasis įstatymas aukoms – moterims ir vyrams – galėtų pasitarnauti nebent kaip „greitoji policijos pagalba“, kai jos labai reikia: skriaudikas bus išvežtas iš namų, izoliuotas ilgesniam laikui, o ne dviem valandoms, kaip būdavo anksčiau. (Anksčiau jei auka dar ir pareiškimo nerašydavo, tai sulaikyti smurtautojo nebūdavo pagrindo).
Įstatymas buvo, bet nepopuliarus
J. Bieliauskienės teigimu, auką ginantys ir skriaudiką pažabojantys įstatymai, pagal kuriuos net ikiteisminio tyrimo nereikėjo pradėti, buvo, tačiau niekas jais esą nesinaudojo.
„Štai ateina pas mane kaip futbolo kamuolys sudaužyta moteris, teigia mušama septyniolika metų. Tačiau kategoriškai atsisako skriaudiko atžvilgiu kelti baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka, prašo tik skyrybų, – iš patirties kalba advokatė. – Betgi nesant baudžiamosios bylos, nesant įrodymų, kad sutuoktinis mušė, skyrybų byloje abi šalys tampa lygios, vadinasi, turtas dalijamas abiems sutuoktiniams kaip lygiateisiams.“
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, anot J. Bieliauskienės, iki šiol taip pat galiojo, tereikėjo moteriai kreiptis į teismą ir paprašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad vyras būtų atskirtas nuo šeimos, bet kažkodėl moterys neprašydavo jų taikyti.
Edita KARKLELIENĖ
