Kas trečia moteris Lietuvoje patiria smurtą, 95-96 procentai smurtautojų – vyrai. Smurtas turi daug veidų, gali būti ne tik daugeliui aiškus ir suprantamas fizinis, bet kur kas sunkiau išaiškinamas, įvardijamas ekonominis ar psichologinis, arba – kompleksinis.
Rafinuotas ir paslėptas smurtas dažniausiai „gyvena“ tarp aukštesniųjų sluoksnių.
Ignoruoti jausmus – irgi smurtas
Apie smurtą ir jo rūšis Kelmės policijos komisariate kalbėjo Tauragės moters užimtumo ir informacijos centro specializuotos pagalbos centro direktorė Nijolė Meilutienė.
Pasak pranešėjos, smurtas – visi tyčiniai fiziniai, psichologiniai, ekonominiai, seksualiniai veiksmai.
Fizinis smurtas – neteisėtas, tyčinis, prieš kito valią daromas fizinis poveikis, kuriuo siekiama padaryti žalą sveikatai, atimti laisvę ar net gyvybę, sukelti bejėgišką būklę, fizinį skausmą ir kitokias kančias.
N. Meilutienės teigimu, labai pavojingas, sunkiai nustatomas yra psichologinis smurtas. Psichologinis smurtautojas ignoruoja savo žmonos, gyvenimo draugės jausmus, nuolat ją kritikuoja, manipuliuoja ja, meluoja, trukdo jai palaikyti ryšius su kitais žmonėmis, viešai žemina prie giminių ar kaimynų.
Nereti ir persekiojimai – vyrai tikrina žmonų mobiliuosius telefonus, elektroninį paštą. Galų gale prieinama iki grasinimų sužaloti ar net nužudyti.
Verčia prašyti net pinigų maistui
„Dažnai vyrai sako, jog žmona privalo juos patenkinti lytiškai. Tačiau net įstatymuose numatyta, kad pati moteris turi nuspręsti, ar jai šito reikia, ar ir ji šito nori, pagaliau, ar gali. Negali su moterimi elgtis kaip su sekso objektu. O pasitaiko, kad vyras savo moterį net ir primuša, o po to verčia santykiauti“, – tvirtino Nijolė Meilutienė.
Ekonominis smurtautojas spekuliuoja aukos priklausomumu nuo jo pinigų: riboja moters laisvę, asmeninį gyvenimą, neleidžia jai dirbti, atima visus pinigus ir verčia reikalingų lėšų maistui, medicininei pagalbai, išsilavinimui prašyti jo, nuolat kontroliuoja šeimos biudžetą, atsisako išlaikyti vaikus. Jei vyras ketina skirtis, dar ir turtą užrašo savo giminaičiams.
Smurto ratas – uždaras
Smurtas, pasak pranešėjos, panašus į uždarą ratą.
Prasidėjęs įtampos augimas baigiasi smurto proveržiu, vėliau – „medaus“ mėnesiu, kuomet smurtautojas atgailauja už savo elgesį.
Įtampos fazė gali trukti ir savaitę, ir mėnesius. Tuo metu sukuriamas stresas, sugriaunamas tarpusavio bendravimas, pamažu atsiranda mažasis smurtas arba prievarta, priekabių ieškojimas.
Tačiau skriaudikas neigia arba menkina išorinius faktorius. Mažąjį smurtą keičia didysis proveržis – smurtautojas puola muštis, gąsdina auką. Auka prisitaiko.
„Smurtautojas tvirtina, kad auka pati kalta. Sako: „Nebūtum to ar ano pasakiusi, to ar ano padariusi, tai ir aš nieko nebūčiau daręs", – sakė N. Meilutienė.
Pasibaigus smurto proveržiui, atėjusi ramybės fazė gali trukti kelias savaites. Iš pradžių šeima būna įsitempusi, išgyvena šoką. Nors smurtautojas siekia atleidimo, aukos kaltinti nepaliauja. Vaikai stengiasi, kad tėvai kuo greičiau normalizuotų savo santykius, ima rūpintis taika.
„Moteris nori tikėti, kad ateityje smurto nebus. Tačiau, kad ir kaip būtų liūdna ar gaila, toks tikėjimas – bergždžias. Smurto ratas – uždaras, jis nenutrūksta, kartais net suintensyvėja, kartojasi“, – tvirtino pranešėja.
Smurto pasekmės – didelės ir skaudžios. Moterys ima jaustis bejėgės, nebemato išeities, nesugeba susitvarkyti asmeninio gyvenimo, nepriima pagalbos.
Nukentėjusi moteris, būna, savo pyktį išlieja ant jai padėti norinčių žmonių, net ant savo vaikų.
Smurtas moteriai sukelia nerimą, depresiją, ji pradeda vengti tam tikrų viešų vietų, nenori imtis veiklos, kaltina save.
Mitai
Pasak pranešėjos, visuomenėje egzistuoja nemažai su smurtu susijusių mitų.
Vienas jų – moterys pačios išprovokuoja vyrus prieš jas pakelti ranką.
Kitas – moteriai ir su smurtaujančiu vyru yra gerai, priešingu atveju jį paliktų. Taip, N. Meilutienės teigimu, tikrai nėra.
Moterį „pririša“ ekonominė priklausomybė, meilė vyrui ir dar ne viena priežastis. Moteriai gėda išeiti, kartais net negali to padaryti dėl patirto streso, jei religinga – visomis išgalėmis stengiasi išsaugoti šeimą. Moteris ir kentėdama gyvena su vyru dėl vaikų.
Mitas, jog smurtaujama tik varganai gyvenančiose šeimose. Statistika teigia, jog smurto pasitaiko visuose visuomenės sluoksniuose, nepriklausomai nuo išsilavinimo, padėties visuomenėje, pajamų ir t. t. Aukštesniųjų sluoksnių smurtas labiau rafinuotas, paslėptas.
Mitas – niekas neturi kištis į šeimyninius reikalus. Moteriai reikia padėti, tačiau ne tvarkyti jos gyvenimą. Sprendimus ji turi priimti pati.
Smurtas kartojasi
Kelmės policijos komisariate nuo 2011 metų gruodžio 15 dienos iki metų pabaigos buvo gauti 24 pranešimai apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, pradėti 22 ikiteisminiai tyrimai.
2012 metais tokių pranešimų gauta 291, pradėtas 81 ikiteisminis tyrimas. 99 pranešimai gauti šiemet, pradėti 33 ikiteisminiai tyrimai.
Pasitaikė ir pasikartojančių smurto atvejų. Nuo 2011 metų pabaigos iki praėjusių metų pabaigos užregistruoti trys pasikartoję smurto artimoje aplinkoje atvejai.
Šiemet – dar trys atvejai. Vienas smurtautojas anksčiau buvo nuteistas dėl savo vaikų mušimo, vėliau sumušė žmoną. Šiais metais smurtas prieš žmoną vėl pasikartojo.
