Jevgenijus Bardauskas, Giedrė Baltrušytė, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
Bankai mažina šių metų BVP augimo prognozę, šalies ekonomika patirs 0,5 mlrd. litų nuostolį. Skamba nelabai guodžiamai. Beveik visi praradimai susiję su Rusija. Nepaisant Rusijos taikomų sankcijų ir kitokių pagalių kaišiojimo į Lietuvos verslininkų ratus, kaimyninė šalis pernai išliko svarbiausiu užsienio prekybos partneriu, tačiau prognozuojama, kad šiemet eksportas iš Lietuvos į Rusiją mažės ketvirtadaliu, ir ne tik dėl to, kad šios šalies ekonomika smunka, bet ir dėl to, jog Lietuvos verslininkai pamažu gręžiasi nuo Rusijos rinkos ir ima ieškoti alternatyvų savo produkcijai.
Bet gera žinia ta, kad Lietuva šiandien pajėgi susidoroti su praradimais, sukeltais Rusijos ekonomikos izoliacijos ir nuosmukio. Ekonomikos ekspertai sako, kad pažeista gana nedaug verslo sektorių, tad didžioji dalis Lietuvos ekonomikos išvengs šoko.
Sumažėjus eksportui į Rusiją vien šiemet mūsų šalies ekonomika neteks 0,5 mlrd. eurų, skelbia „Danske Bank“. Tokie netekimai prognozuojami ne tik dėl Rusijos taikomo embargo Europos Sąjungos (ES) prekėms, bet ir dėl smunkančios šalies ekonomikos, vertę prarandančio rublio.
„Dėl to labai stipriai pabrangusio vartojimo ir investicinės prekės labai stipriai mažins vartojimą ir investicijas Rusijoje ir, be abejo, dėl to labai stipriai trauksis importas ir, aišku, tokios šalys kaip Lietuva eksportuoja labai didelę dalį savo produkcijos į Rusiją. Lietuvos atveju 2014 metais, tai buvo 21 proc., tai iš tikrųjų tas eksporto susitraukimas bus labai ryškus“, – teigė „Danske Bank“ analitikas Baltijos šalims Rokas Grajauskas.
„Šiandien priklausomai nuo tam tikrų prielaidų, institucijos įvairios prognozuoja Rusijos ekonomikos nuosmukį nuo 4 iki 13 proc. Jei išsipildytų tas blogasis scenarijus, tiesa sakant, tai jau reikštų jeigu ir ne visišką Rusijos finansinę griūtį, tai didžiules socialines problemas“, – sakė SEB vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda.
Tačiau finansinių nuostolių Lietuvai gali atnešti ne vien smunkanti Rusijos ekonomika, bet ir su ja glaudžiai susijusios Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) rinkos.
„Panašūs procesai prasideda ir Baltarusijoje, nuvertėjo Baltarusijos rublis. Aišku, nėra kalbų apie Ukrainos ekonomiką, kuri yra visiškai griuvėsiuose ir atsiminkime, kad praėjusiais metais Lietuva į NVS rinkas nukreipė beveik trečdalį viso savo eksporto, tai yra dar labai didelė Lietuvos rinka ir natūralu, kad mes pajusime viso to regiono užkratą ateinantį ir paliečiantį Lietuvą“, – kalbėjo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Teigiama, kad didžiausios problemos užgrius tuos Lietuvos verslininkus, kurie į Rusija reeksportuoja gamybines mašinas ar techninę įrangą, padarinius jau junta ir turizmo, transporto, maisto sektoriai.
Tiesa, dalis praradimų verslininkams kompensuojama – Lietuvos vežėjams Tarptautinė kelių transporto sąjunga padės mažindama TIR kortelių garantijos mokestį, pieno gamintojams išmokėta per 23 mln. eurų, gautų iš Europos Komisijos ir valstybės biudžeto, 125 mln. eurų ES skyrė paremti vaisių ir daržovių augintojus, o mėsos sektorių gelbės ritualinis skerdimas, kuris skatins eksportą į naujas rinkas.
Ekspertai sutinka, kad Lietuvos verslininkai gana sėkmingai persiorientuoja į trečiąsias rinkas, t.y., Honkongą, Saudo Arabiją, Vietnamą, Jungtines Valstijas.
„Tikėtis stebuklų jau 2015 metais iš tų naujų rinkų gal ir nedrįsčiau, bet tai leistų išvengti ir leidžia šiuo metu Lietuvai išvengti didelių gamybos nuosmukių, darbuotojų masinių atleidimų“, – tikino G. Nausėda.
Kad problemos Rusijoje gali turėti įtakos ekonomikai, pripažįsta ir Lietuvos vyriausybė. Jos skaičiavimais, jei pernai būtų nebuvę Rusijos ribojimų maisto prekių eksportui iš ES bei metų pabaigoje įvestos papildomos vežėjų patikros Lietuvos–Rusijos pasienyje, Lietuvos ekonomikos augimas galėjo būti iki 0,7 proc. didesnis. Tačiau premjeras tikina, kad net ir praradus dalį eksporto lėšų, Lietuva su tokiais iššūkiais yra pasirengusi susidoroti ir vykdyti numatytus įsipareigojimus.
„Minimalus mėnesinis atlyginimas bus didinamas, socialinės programos, kurios yra šiuo metu patvirtintos mums nekelia didelio susirūpinimo, nes mes matome, kad savivaldybėms jas pradėjus administruoti, tai rado daug vidinių rezervų taupyme ir tas mane labai džiugina ir, manau, kad tuose dviejuose kryptyse aš nematau problemų“, – sakė premjeras Algirdas Butkevičius.
Kad Lietuva pajėgi susidoroti su Rusijos smunkančios ekonomikos keliamais iššūkiais, sutinka ir ekonomistai.
„Šiuo metu mes galime kalbėti visgi apie Lietuvos ekonomikos pasirengimą, visišką pasirengimą priimti tuos iššūkius, susidoroti su jais ir po truputį judėti į priekį“, – dėstė G. Nausėda.
„Turbūt dėl to nereikėtų iš naujo svarstyti biudžeto, galvoti kur gauti papildomų pajamų ar mažinti kažkurias išlaidas“, – sakė N. Mačiulis.
Tad nors Lietuvą vis dar sieja glaudūs prekybiniai ryšiai su Rusija, mūsų situacija šį kartą gerokai palankesnė nei, pavyzdžiui, per 1998-ųjų Rusijos finansų krizę skaudžiai paveikusią Lietuvą. Ir, turbūt, už tai galima būtų dėkoti pačiai Rusijai, kuri nuolat taikydama įvairius draudimus lietuviškai produkcijai, privertė mūsų verslininkus pagalvoti apie kitus, lengviau prognozuojamus verslo partnerius.
