Besivystančiose rinkose vyrauja sumaištis, o politikams teks imtis ryžtingesnių veiksmų, kad būtų suvaldytos šių šalių susilpnėjusios valiutos, rašo CNBC.
Analitikų teigimu, dėl vis didėjančių užsienio valiutos srautų iš šių rinkų, tarp šių priemonių turėtų atsirasti palūkanų normų kėlimas ir kapitalo kontrolė.
Trečiadienį Brazilija jau pakėlė savo bazinę palūkanų normą iki 9 proc. taip siekdama susigrąžinti pasitikėjimą ekonomika. Didžiausia pietryčių Azijos ekonomika Indonezija taip pat gali ketvirtadienį, po skubaus šalies centrinio banko susitikimo, pasekti šiuo pavyzdžiu.
Brazilija, Indonezija, Turkija, Indija ir Pietų Afrika buvo labiausiai paveiktos JAV vykdomos ekspancinės monetarinės politikos.
Analitikai CNBC komentavimo, kad kapitalo kontrolė yra paskutinis šiaudas, kurio gali imtis šalis, išnaudojusi visas monetarinės politikos galimybes ir siekianti stabilizuoti ekonomiką.
„Panaši situacija buvo Tailande, Filipinuose ir Pietų Korėjoje, kur iš šalių masiškai plaukė kapitalas. Jie privalėjo imtis jo kontrolės“, - teigia fondo „BK Asset Management“ generalinis direktorius Borisas Schlossbergas.
„Skirtumas tas, kad kylančios šalys turi didesnius grynųjų pinigų rezervus ir yra geresnėje finansinėje padėtyje nei prieš tai. Visgi šiuo momentu situacija blogėja“, - sakė jis.
Trečiadienį Indijos rupija atpigo 3 proc. iki naujo antirekordo. Tuo tarpu Indonezijos rupija susilpnėjo dolerio atžvilgiu iki 10,95 rupijų už dolerį. Tai yra didžiausias valiutos nuosmukis per ketverius metus.
Kapitalo kontrolė
Ketvirtadienį duodamas interviu CNBC, Indonezijos finansų ministras Chatibas Basris teigė, kad šalis nesiruošia imtis kapitalo kontrolės.
„Jokiais būdais. Aš vadovavau per 2008 metų krizę, o dabar situacija yra kitokia. Mes neturime jokio pagrindo imtis kapitalo kontrolės“, - sakė jis.
Tačiau kylančių rinkų krizės akivaizdoje kiekviena diena atneša vis naujų problemų, o analitikai teigia, kad šalims dar reikės imtis papildomų priemonių.
„Birželį, kai prasidėjo pirmoji pardavimo banga kylančiose rinkose, tai buvo pasaulinė tendencija ir buvo per anksti imtis veiksmų. Tačiau dabar problemos tampa labiau uždaros, vidinės ir reikia imtis agresyvesnių veiksmų“, - CNBC teigia investicinės grupės „Nomura“ valiutų skyriaus vadovas Jensas Nordvigas.
Indija, kur rupija atpigo 25 proc., o vietinė akcijų birža per vieną mėnesį smuko 7 proc., yra kritikuojama dėl pastarųjų metų pasyvumo ekonomikos reguliavime.
Trečiadienį Indijos centrinis bankas paskelbė pardavinėsiantis JAV dolerius savo naftos kompanijoms. Šis veiksmas sekė po importo mokesčių auksui ir sidabrui padidinimo ir apribojimų, kiek vietiniai gali investuoti užsienyje.
Kitų teigimu, klylančioms rinkoms reikia pasielgti kaip tai padarė Europos centrinio banko vadovas Mario Draghi, kaip pernai griežtai perspėjo rinkas dėl Ispnijos finansinės padėties, kuri gali sužlugdyti visą bloką. „Jei Indijos rezervo bankas, Indonezijos ar Brazilijos ar Turkijos bankų vadovai pasielgtų taip, kaip padarė M. Draghi ir pasakytų, jog padarys viską, kad būtų apginta valiuta, tai gali suveikti savaitei arba dviems, tačiau, kokia kaina?“, - svarsto banko „BNP Paribas“ užsienio valiutos ir palūkanų normų strategijos vadovas Mirza Baigas.
„Padrikai leisdamos į apyvartą savo valiutos atsargas, šalys rizikuoja sumažinti savo skolinomosi reitingą, o tai yra dar blogiau vidutiniuoju laikotarpiu“, - papildė jis.
