Tautiečių nuotaikas patvirtina ir Lietuvos bankas. Jei prieš porą metų skeptikų dėl smulkių buvo mažiau nei pusė lietuvių, dabar jų vis daugėja.
„2017 m. duomenimis, jau paaugo iki 52 proc. Jeigu tokios tendencijos išliks – be abejo, tada galvosim apie diskusiją“, - kalbėjo Lietuvos banko atstovas Deivis Stankevičius.
Žmonių nuomonę patvirtina ir veiksmai. Pasak Lietuvos banko, vieno euro cento nominalo monetų apyvartoje yra net 90 milijonų. Dviejų euro centų – 70 milijonų. Tai yra daugiau nei pusė visų cirkuliuojančių monetų. O visos jos sveria maždaug tiek, kiek 60 dramblių – daugiau kaip 400 tonų. Ir beveik visą šį turtą lietuviai tiesiog išbarsto. Tad kasmet jas tenka kaldinti.
„Jeigu kitos monetos grįžta ir apskritai monetos gyvavimo laikotarpis yra apie 10 metų, tai 1, 2 centų monetos retai grįžta. Išsimėto tikriausiai“, - sakė D. Stankevičius.
Kad mintis atsisakyti vadinamųjų „variokų“ – gera, teigia ir prekybininkai. Esą tai būtų logiškas sprendimas. Tačiau tokiu atveju kainas tektų apvalinti iki penkių centų. Tad į kurią pusę prekybininkai kainas keistų – mažesnę ar didesnę?
„Apvalinamos būti vienos į didėjimo, kitos – į mažėjimo pusę“, - teigė prekybininkų atstovas Laurynas Vilimas.
Prekybininkai akcentuoja, kad jiems daug kainuoja centų apskaita. Degalinių vadovai irgi ne prieš, kad smulkių centų neliktų. Degalų pardavėjai tikina, kad jie kainas apvalintų į pirkėjui palankią pusę.
„Centų, kiek žinau, yra inkasavimas brangesnis, perskaičiavimas, negu popierinių pinigų. Tai yra papildomi kaštai. Jeigu tų papildomų kaštų nėra, galbūt gali ir kainos būti konkurencingesnės“, - teigė degalinių asociacijų atstovas Karolis Stasiukynas.
Tiesa, smulkių centų linkusios atsisakyti turtingesnės valstybės, kurių gyventojai turbūt net nevartoja posakio „skaičiuoti kiekvieną centą“. Ar atsisakyti vieno ir dviejų centų, Europos Komisija jokios įtakos nedaro, tai priklauso nuo kiekvienos valstybės apsisprendimo.
Išsamiau - TV3 reportaže.
