Smulkieji vežėjai piktinasi naujais finansiniais reikalavimais ir nuogąstauja, kad jų nepajėgiančios įgyvendinti įmonės bus priverstos nutraukti savo veiklą. Jie siūlo Trišalei tarybai aptarti problemą ir inicijuoti teisės aktų pataisas.
Kelių transporto inspekcijos viršininko įsakymu yra numatyta, kad įmonės turtas, vežant keleivius vietinio susisiekimo maršrutais, iki šių metų pabaigos turi sudaryti 11 tūkst. litų kiekvienai transporto priemonei, o nuo 2004 metų sausio 1 dienos - 180 tūkst. litų.
"Mūsų įmonės veža keleivius nebe pirmi metais ir turime licencijas bei sutartis su Kauno miesto savivaldybe iki 2006 metų. Išduodant licencijas ir pasirašant sutartis finansinio pajėgumo problemos nebuvo aptartos", - teigia Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkė Laima Mogenienė.
Pasak jos, rengiant Vyriausybės nutarimą nebuvo nuspręsta, ką turės daryti pelningai dirbanti ir sąžiningai mokesčius mokanti įmonė, jei ji nepajėgs šių reikalavimų įgyvendinti, kas ir iš kokių lėšų mokės kompensacijas.
Smulkieji vežėjai tikina nesuvokiantys, kodėl milijoną litų kainuojantis ir penkias dešimtis keleivių pervežantis autobusas prilyginamas tik apie 70 tūkst. litų kainuojančiam ir iki 17 keleivių vežančiam maršrutiniam autobusiukui.
"Daugumoje išsivysčiusių Europos ir pasaulio šalių verslas yra apdraudžiamas įmonių civilinės atsakomybės draudimu ir jokių finansinių pajėgumų nereikalaujama, išskyrus tarptautinius pervežimus", - valdininkų aiškinimus, kad to reikalauja Europos Sąjungos teisės aktai, atmeta L. Mogenienė.
Smulkieji vežėjai siūlo papildyti Kelių transporto inspekcijos viršininko įsakymą punktu, kad įmonių veiklos civilinės atsakomybės draudimas būtų prilyginamas finansinio pajėgumo įrodymo dokumentui. Leisti įmonėms, turinčioms bendrąsias licencijas ir sutartis su savivaldybėmis, dirbti iki jų galiojimo termino pabaigos. Teisės aktuose numatyti būdą, kas ir iš kokių šaltinių padengs nuostolius, jei įmonę reikės likviduoti ir atleisti darbuotojus.
ELTA
