Padėtis pasaulinėje tradicinių žemės ūkio ir maisto produktų rinkoje dėl įvairių priežasčių pasikeitė, išaugo konkurencija. Dėl afrikinio kiaulių maro daug smulkiųjų ir vidutinių ūkininkų prarado galimas pajamas. Gal jiems verta imtis naujos verslo šakos, juolab kad, pavyzdžiui, šinšilų auginimo verslui pradėti nereikia daug žinių ir investicijų?
Kaime ieškantieji alternatyvių verslo galimybių gali imtis įvairios ekonominės veiklos, pavyzdžiui, teikti įvairias paslaugas, gaminti įvarius dirbinius, tautinio paveldo produktus ir kt. Alternatyvi žemės ūkiui veikla – bet kuri kaimo vietovėje vykdoma veikla, nepriskirtina žemės ūkio veiklai. Šinšilų auginimas, kaip netradicinė žemės ūkio šaka, taip pat galėtų būti plėtojama.
Ar šio verslo ir kitų mažiau žinomų žemės ūkio verslo šakų plėtra būtų naudinga valstybei: juk būtų steigiamos naujos darbo vietos, sumažėtų socialiai remtinų žmonių?
Bet kurios socialiai atsakingo verslo šakos plėtra naudinga valstybei. Man, kaip Kaimo reikalų komiteto pirmininkui, labai svarbu, kaip vyksta šalies žemės ūkio verslo šakų plėtra. Pritariu jūsų nuomonei, kad, atsiradus daugiau darbo vietų kaime, reikėtų mažiau mokėti pašalpų, be to, būtų daugiau surenkama mokesčių į biudžetą, didėtų užimtumas, konkurencingumas. Smulkaus verslo plėtra, mažos ir vidutinės įmonės, verslumas yra visuotinai pripažįstami ekonominio ir socialinio vystymosi varikliai. Smulkus ir vidutinis verslas iš esmės veikia Lietuvos ūkio raidą, naujų darbo vietų kūrimą ir socialinį stabilumą.
Kaip Vyriausybė galėtų paskatinti žemdirbius imtis naujų tokio pobūdžio verslo šakų?
Pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintą Produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašą šinšilų auginimas bus tinkama veikla investicinei paramai gauti. Kol kas Kaimo plėtros programa derinama su Europos Komisija, iki šių metų pabaigos turėtų būti patvirtintos paramos teikimo taisyklės, o kitais metais – renkamos paraiškos. Šią veiklą numatoma remti ir pagal naująją 2014–2020 m. Lietuvos kaimo plėtros programą.
Kol kas nemažai ūkininkų, auginančių šinšilas ir kitus brangiakailius žvėrelius (ypač smulkiųjų), dirba savarankiškai, pavieniui. Kaip manote, ar nebūtų jiems naudinga susijungti į asociaciją ir kooperatyvus? Gal taip jie galėtų efektyviau ginti savo teises, be to, jiems pavyktų pigiau įsigyti pašarų, narvelių ir kt.?
Jungtis smulkiesiems ūkininkams į juos vienijančias organizacijas, nesvarbu, ar tai būtų asociacija, ar kooperatyvas, be abejonės, yra naudingiau. Mūsų šalyje dominuoja smulkūs ūkiai, kuriuose vyrauja mišri gamyba. Tokių ūkių gamybos mastai maži ir technologijos pasenusios, neefektyvios, gamybos priemonės bei technologijos neatitinka aplinkosaugos reikalavimų, todėl jie ateityje sunkiai konkuruos rinkoje. Smulkūs ūkiai, siekdami glaudžiau bendradarbiauti ekonominėje veikloje, turėtų kooperuotis. Kooperacija gali sustiprinti ir smulkių gamintojų pozicijas. Nors kooperacijos nauda suvokiama, Lietuvoje, deja, kooperacijos plėtra vangi. Žinau, kad kailinių gyvūnų augintojų asociacijų yra ne viena. Tradicinio atsakingo gyvūnų auginimo verslo asociacija vienija ir atstovauja Lietuvos šinšilų augintojams, dar veikia Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija, Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugija, Šiaurės Lietuvos švelniakailių žvėrelių augintojų asociacija ir kt. Bendros kailinių žvėrelių augintojus vienijančios asociacijos nėra, nes labai skirtingi, o dažnai ir priešingi būna skirtingų veislių kailinių žvėrelių augintojų interesai. Būti asociacijos nariu verta ne tik dėl informacijos apie kitus augintojus ir jų kontaktų su užsienio šinšilų augintojų asociacijomis užmezgimo. Asociacija gali organizuoti didmeninį žaliavų įsigijimą, todėl gerokai sumažėja kaštai, seka tarptautiniuose aukcionuose vyraujančias prekybos tendencijas ir gali rekomenduoti ūkininkams, kokių veislių žvėreliai bus paklausiausi ateinančiais metais.
Žaliųjų organizacijos, gyvūnų globos ir kitos organizacijos siekia uždrausti tokias verslo šakas ir kai kuriose ES šalyse pasiekė savo tikslus. Žinome, kad minėtos organizacijos kreipėsi ir į Seimą. Pirmas jų tikslas – gerokai padidinti žvėrelių laikymo narvelius. Tačiau žvėrelių augintojai sako, kad tada žvėreliai dažniau patirtų traumų. Ar Seimo Kaimo reikalų komitetui žinomos šios problemos, kokios laikotės nuomonės?
Man šios problemos žinomos, nes į mane, kaip į Kaimo reikalų komiteto pirmininką, kreipėsi Tradicinio atsakingo gyvūnų auginimo verslo asociacija, prašydama palaikyti jos siekį, kad būtų įtvirtinti šiuo metu ES šalių rinkoje naudojami narvų dydžiai, užfiksuoti Europos Komisijos 2001 m. atlikto tyrimo ataskaitoje dėl kailiams auginamų gyvūnų gerovės. Taip pat prašė pritarimo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto planuojamiems atlikti moksliniams šinšilų gerovės tyrimams, į kurių rezultatus būtų atsižvelgta ateityje. Šiuo metu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) rengia įsakymo projektą „Dėl kailinių gyvūnų laikymo reikalavimų patvirtinimo“. Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos nuomone, Nuolatinio Europos konvencijos dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos komiteto rekomendacijos dėl kailinių gyvūnų įtvirtintos šinšilų laikymo narvo ploto ir aukščio reikalavimai yra rekomendacinio pobūdžio ir gali būti įtvirtinti nacionalinėje teisėje kaip rekomendaciniai. Tikiuosi, kad VMVT greitai parengs minėtą įsakymą. Šiuo metu jis derinamas su visomis suinteresuotomis pusėmis ir bus priimtas teisingiausias sprendimas.
