Mažos ir vidutinės įmonės visuotinai pripažįstamos kaip šalies ekonomikos stuburas, o jų plėtra - užimtumo ir konkurencingumo augimo prielaida. Paprasčiausias būdas finansuoti verslo projektus - banko paskola. Tačiau dažnam pradedančiamjam verslininkui bankų sąlygos yra neįveikiamos, teigia „Lietuvos žinios“.
Norint gauti banko kreditą reikia užstatyti turimus piniginius indėlius, vertybinius popierius, nekilnojamąjį turtą su žemės sklypais arba įmonės įrangą, produkciją sandėliuose ir kita.
Turint tik verslo idėją, nedidelę nuosavo kapitalo dalį ir žmogiškuosius išteklius, gauti iš banko paskolą verslui beveik neįmanoma. Todėl dauguma perspektyvių verslo projektų lieka neįgyvendinti.
PHARE pinigai baigėsi
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus Dano Arlausko teigimu, konfederacija labai aktyviai inicijavo, kad Ūkio ministerija atidarytų PHARE pinigais finansuojamą mikrokreditų liniją.
Mikrokreditams Lietuvai buvo suteikta negrąžintina PHARE parama, skirta gerinti smulkaus ir vidutinio verslo finansavimą. Skirta 28,84 mln. litų lėšų, kurios paskirstytos trims šalies bankams, pasiūliusiems palankiausias kreditavimo sąlygas.
Šiaulių bankui teko 15 mln. litų, Medicinos bankui - 8,3 mln. litų, "DnB NORD" bankui - 5,54 mln. litų.
Tam tikslui buvo įsteigta bendrovė "Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA), kuri prisiėmė atsakomybę už mikrokreditavimo programos administravimą ir garantijų suteikimą bankams už smulkių ir vidutinių įmonių paimtas paskolas.
Mikrokreditai pradėti teikti daugiau nei prieš metus, ir šiandien bankai yra paskolinę visas skirtas lėšas. Tolesnis verslo finansavimas vyksta iš grąžintų mikrokreditų.
"Finansavimo iš grįžtančių lėšų įmonės laukia apie tris mėnesius, nes mikrokreditams skirtų lėšų trūksta. Šiandien pinigai yra labai brangūs, o mikrokreditai ūkio subjektams užtikrina mažesnes palūkanas. Tuo labiau, kad be pigesnių pinigų iš bendrovės "Investicijų ir verslo garantijos" galima gauti garantiją", - mikrokreditavimo pranašumus nurodė D.Arlauskas.
Trūksta 200 mln. litų
Anot D.Arlausko, įmonių poreikis mikrokreditams siekia 200 mln. litų. Tokio dydžio suma galėtų užtikrinti dinamišką verslo plėtrą ir, anot pašnekovo, užtikrintų verslo stabilumą ekonominės plėtros sulėtėjimo periodu.
"Pagrindinė verslininkų įvardijama verslo plėtros stabdymo priežastis - valstybės finansinės pagalbos trūkumas. Mokesčių mažinimas verslo atstovams neatrodo toks svarbus. Verslo plėtrą lemia ne tik mokesčiai, bet ir finansinė parama, dėl kurios būtų galima užtikrinti investicijas ir apyvartines lėšas. Verslo plėtrai trukdo ir didelė nekilnojamojo turto kaina, kurią "įkąsti" reikia turėti pakankamai lėšų. Mikroįmonėms labai svarbūs pigūs kreditai", - pabrėžė D.Arlauskas.
Iš Europos Sąjungos struktūrinės pramos Ūkio ministerija planuoja skirti 75 mln. litų tolesnei mikrokreditavimo programai vykdyti, tačiau pinigų smulkūs verslininkai gali tikėtis tik pavasarį.
Paskolų garantijų - 4 kartus daugiau
UAB "Investicijų ir verslo garantijos" generalinė direktorė Zita Gurauskienė LŽ sakė, kad nuo 2006 metų rugpjūčio lengvatinėmis sąlygomis pradėti teikti mikrokreditai iš karto sulaukė didelio smulkiųjų ir vidutinių verslininkų susidomėjimo.
"Kadangi net 85 proc. visų mikrokreditų bankai įsipareigojo suteikti mikroįmonėms, jos ir yra lyderės, gavusios 89 proc. mikrokreditams skirtų lėšų. Palankesnės sąlygos gauti mikrokreditus buvo suteiktos ir įmonėms, vykdančioms veiklą plėtotiniuose regionuose - Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių savivaldybių teritorijose. Jos gavo 35 proc. visų mikrokreditų lėšų. Aktyviausiai galimybe gauti mikrokreditus pasinaudojo Vilniaus, Šiaulių, Klaipėdos ir Alyvaus apskrityse veikiančios smulkaus ir vidutinio verslo įmonės", - pasakojo Z.Gurauskienė.
Lyginant bendrovės bendradarbiavimo su kredito įstaigomis veiklą prieš penkerius metus ir dabar, matomas ryškus pokytis.
"INVEGOS veiklos pradžioje kredito įstaigos gana atsargiai vertino mūsų teikiamas garantijas, daugiau paskolų smulkioms ir vidutinėms įmonėms teikė mažesnieji bankai. Šiemet su mumis aktyviai bendradarbiauja visi didieji bankai. Vien per šių metų dešimt mėnesių INVEGA bankams suteikė 426 garantijas, t. y. 1,2 karto daugiau nei per visus 2006 metus, arba 4,2 karto daugiau nei veiklos pradžioje 2002 metais. Garantuotų paskolų dydis šiais metais net devynis kartus didesnis nei veiklos pradžioje", - bendrovės įsteigimo pasiteisinimo tendencijas atskleidė Z. Gurauskienė.
Bankai sąlygų nelengvins
Smulkus ir vidutinis verslas - Šiaulių banko prioritetinė veiklos sritis. Smulkioms ir vidutinėms įmonėms tenka apie 77 proc. viso banko kreditų portfelio.
"Kiekvienam atvejui ieškome individualių sprendimų, kai į mus kreipiasi verslininkai, bendradarbiaujame su institucijomis, kurios palengvina įmonėms finansinę naštą ir sukuria palankesnes sąlygas verslo pradžiai. Pradedančioms verslą įmonėms bankas teikia paslaugą "Startas", - LŽ teigė Šiaulių banko Verslo ir mažmeninės bankininkystės vadovė Daiva Kiburienė.
Anot pašnekovės, remintis faktais, kokiu greičiu buvo išdalytos visos paramos lėšos, skirtos mikrokreditams, galima drąsiai teigti, kad jų poreikis pasiūlą viršijo kelis kartus. D.Kiburienė nė neabejoja, kad mažoms įmonėms suteiktos paskolos naudojamos efektyviai ir bus grąžintos laiku.
"Daugiausia paskolų buvo suteikta mažoms įmonėms, kurios dažniausia veikia šeimos pagrindu. Tai užtikrina, kad lėšų poreikis įvertinamas labai racionaliai ir tiksliai, žinoma, iš ko šios paskolos bus grąžintos", - sakė ji.
Anot "DnB NORD" banko Smulkių ir vidutinių įmonių skyriaus vadovo Evaldo Ruzgio, bankas nepastebėjo išskirtinių kreditų rizikų.
"Kreditų riziką bankai vertino pagal savo nustatytus standartus ir taisykles. Bankams nebuvo suteita ypatingų užtikrinimo garantijų, buvo duotos pigios lėšos, kurias mes perskolinome. Galbūt rizika ir yra šiek tiek mažesnė, nes tų lėšų palūkanų našta mažesnė", - svarstė E.Ruzgys.
Anot pašnekovo, smulkioms ir vidutinėms įmonėms vien tik iš savo lėšų ką nors padaryti sudėtinga. Tačiau į bankus kredito besikreipiačios įmonės jau turi turėti nors 20 proc. nuosavo turto.
"Bankas niekada nerizikuoja savo pinigais vienas - verslininkas irgi turi rizikuoti savo pinigų dalimi", - pabrėžė E.Ruzgys.
Šalies bankai nežada lengvinti kreditų smulkioms ir vidutinėms įmonėms suteikimo sąlygų, tačiau pabrėžia, kad lengvesnis ar griežtesnis sprendimas gali būti priimtinas atsižvelgiant į konkretų atvejį.
Jolita Žvirblytė
